Data: 2020.07.13 15:22
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Vytautas Valevičius. Ar galima žmogų padaryti sveiką?

Vytautas Valevičius | Šaltinis: vlmedicina | 2017-07-11 00:02:54

Labai nesmagus klausimas. Jau vien dėl to, kad tenka pasiaiškinti, ką vadiname sveiku, ką reiškia padaryti? Pirmas logikos reikalavimas – sąvokos turi būti aiškiai apibrėžtos, kitaip nebus savitarpio supratimo. Taigi kas yra sveikas žmogus?

Vytautas Valevičius. © VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Galėčiau papasakoti ne vieną anekdotą šia tema, bet... Apie sveikatą daugelis sužino, kai jam ką skauda – dantį, ranką, galvą ar nosį. Nuo mažumės įpratome, kad kai kas negerai, reikia gydytis. Dažniausiai tam yra tabletės ar kapsulės, kartais tepalas ar lašai. Būna ir dar kai kas. Vadinasi, kai sergame – gydomės. Tai nėra labai nauja. Žmonės nesuvokia, kad yra laimingi tuomet, kai taip būna. Tai įvyksta tik po tam tikro laiko, po tarpo. Taip ir su sveikata: jos nebuvimą parodo ligos, t.y. susirgimai. Vadinasi, sveikata yra tam tikra gerovės forma, kurią gauna beveik visi ką tik gimę žmonės. Žinoma, būna ir problemiškų kūdikių, bet kol kas aiškinamės sveikatos sampratą.

Negalima manyti, kad žmogus yra biologinis kūnas. Tai būtų klaida arba tik dalinis matymas. Viena – žmogus nuolatos keičiasi, vystosi ar degraduoja. Antra – žmogų veikia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Paskutinieji yra bene įvairiausi: maistas, jo kokybė ir kiekis, aplinkos tarša ir higieninės sąlygos, socialiniai įdiegiai ir poveikiai ir taip toliau. Vidinių irgi apstu: charakteris, temperamentas, protingumas ir aktyvumas – tai tik maža dalis mūsų pačių veikimo būdų sau pačiam. Negaliu to pernelyg plačiai detalizuoti, todėl manau, jog žmogus prasideda kaip galimybės ir baigiasi kaip rezultatas.

Dabar pažvelkim į žmogų kaip į procesą. Daugeliui suprantama, jog jis yra kaip biologinis organizmas socialinėje aplinkoje. Aiškinu. Vaikas gimsta tam tikroje vietoje, tam tikru laiku ir apibrėžtoje šeimoje, kuri susijusi su sava bendruomene, valstybe. Nors iš pirmo žvilgsnio vaikai Kinijoje, Lietuvoje ar Brazilijoje yra gana vienodi, tačiau net jų maitinimas (kad ir krūtimi) gerokai skiriasi. O vėliau tam įtakos daro ir skurdo lygis, higieniniai įpročiai, esamos kultūrinės tradicijos. Noriu pabrėžti, kad Lietuva taip pat yra nevienoda, vaikai yra panašioje situacijoje, tik skirtumai nėra tokie akivaizdūs. O štai pajamų lygis, bendruomenės (artimųjų) pagalba ryškiai gali skirtis.

Besigilindami galime pamiršti supratimą. Mokslininkai dažnai pasako ir protingų minčių, bet, jei jų kalba nesuvokiama, tai šnekos nueina vėjais. Tiesa, yra žmonių, kurie mėgsta „slėptis“ už nesuprantamų žodžių, betgi aišku, kad jie - skystuoliai. Tačiau grįžkime. Sveikas žmogus yra savo kūnu, pasaulio supratimu ir dvasia arba psichiniu gyvenimu. Vadinasi, matome tris lygius: biologinį (kūnišką), socialinį (šeima, bendrija, valstybė, pasaulis) ir mentalitetą (sugebėjimą numatyti ir adekvačiai reaguoti į aplinkos kaitą). Kol kas dauguma nukreipia dėmesį tik į kūną, kartais prisimindami psichiką, bet tik tuomet, kai jie, jų nuomone, nukrypsta už „normos“ ribų.

Beje, norma taip pat yra netikslus dalykas. Viena, ji randasi kaip tam tikras apibendrinimas, kuris niekuomet nebūna visai tikslus. Čia kaip su „normalia“ temperatūra, kurią kiekvienas turi skirtingą. Antra, ji nuolatos keičiasi, teisingiau, jos turinį pakeičia besikeičiantis gyvenimas, pvz., storėjimas šiuo metu JAV pripažįstamas susirgimu. Trečia, sveikas žmogus visuomet yra tam tikra idealizacija, kaip sakoma sename anekdote: nėra sveikų žmonių, yra blogai ištirti ligoniai. Tai iliustruoja nuolatinis idealaus vyro ar idealios moters įvaizdis. Vargu ar daug kas imtųsi pripažinti, kad moters idealas yra Rubenso tipo moteris, nors kažkada taip buvo.

Taigi sveikata turi savo kainą. Ją skaičiuoja. Pradėsiu nuo elementaraus lygio: gydymo išlaidos bet kurioje valstybėje. Žinoma, jog JAV išleidžia daugiausia, skaičiuojant nuo bendrų valstybės išlaidų ir jų dydžio vienam gyventojui, nei kitos šalys. Tačiau šios sistemos efektyvumas nėra aukščiausias. Naujausi sveikiausių šalių reitingai schemoje:

Viena aksioma byloja: „Sudėtingos problemos neturi paprastų sprendimų“. Atsakant į klausimą, ar galima žmogų išmokyti būti sveiku, galima pirštu besti į statistiką. Turime skaičius apie rūkančius, turime skaičius apie geriančius, turime skaičius apie nutukusius ir šias skaičių sekas galima tęsti. Paprastas klausimas – o ką tai reiškia? Ogi tik tiek, kad žmogus savo kūną varo į „neviltį“, t.y. jis negali nugalėti išorinio jam poveikio: per didelio sėdimumuo, per didelio nereikalingų maisto produktų vartojimo, per didelio savęs gadinimo. Ir tai tik viena pusė, vienas poveikio aspektas. Mes čia iš esmės kalbėjome apie kūną. O dar yra psichikos sveikata su patyčių problemomis mokyklose ar darbe, su ilgalaikiais stresais socialiniame gyvenime ir panašiais veiksniais. Yra ir trečias, bene reikšmingiausias dalykas. Paties žmogaus savęs supratimas. Suvokimas savęs kaip kūniškos būtybės, kuri yra už save atsakinga.

Jau vaikas turi žinoti, kas yra maistas ir kuo jis gali kenkti. Besimokantis žmogus privalo nusimanyti, kiek galima sėdėti prie kompiuterio ar žiūrėti į mažą savo aparato ekraną per dieną. Dirbantis bet kurios specialybės individas privalo nuolatos tikrinti, ar tas gyvenimo, teisingiau, darbo būdas nekenkia jo kūnui ir protui. Jei yra taip, tai jis privalo surasti atsvaras blogoms įtakoms: sėdimam darbo būdui ar kenksmingai aplinkai. Vyresnis žmogui, kai gauna laisvę nuo darbo, privalo žinoti apie savo kūno ir socialinės aplinkos ritmo pasikeitimus ir sudaryti sąlygas pasikeisti, prisitaikyti.

Nemažai pastangų yra dedama į bandymus tapatinti sveikatą ir gydymą. Kiek kartų tenka girdėti: veskite vaikus pas gydytoją apžiūrai, nepamirškite pasitikrinti, ar neturite krūties ar prostatos vėžio. Taip gydytojai apkraunami darbu. Manau, kad gydytojas yra reikalingas tik tuomet, kai yra liga. Nes gydytojo tiesioginis darbas – gydyti. Nesergantis turi savimi rūpintis pats ir kylant neaiškumų kreiptis į visuomenės sveikatos specialistą.

Žmogus gali biologiškai gyventi ilgiau nei šimtą metų, bet tam dažniausiai sutrukdo jis pats. Rūkymas, alkoholis, kenksminga mityba, per ilgas sėdėjimas ar nejudrumas – tai mūsų pačių savybės, o ne ateivių iš kitur primestos sąlygos. Sukurti visa apimančią žmonių gyvenimo ir reikšmingumo sistemą yra įmanoma, tas darbas jau senokai pradėtas. Belieka tik visiems tapti protingiems ar bent protingesniems.

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.