Data: 2020.08.04 03:35
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Viltis sergantiesiems Parkinsono liga

Parengė Justina Karpavičiūtė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-09-04 00:04:16

Mokslininkai atstatė beždžionių smegenų ląsteles, pažeistas panašiai, kaip sergant Parkinsono liga, – rašo bbc.com.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Parkinsono liga – progresuojantis neurodegeneracinis susirgimas su dopaminerginių neuronų sumažėjimu. Liga pasireiškia įvairiai ir ne kiekvienas sergantysis patiria visus jos simptomus, o jei ir patiria, tuomet nebūtinai tokiu pačiu išreikštumu. Jai būdinga bradikinezija (judesių sulėtėjimas) – sunku pradėti ir pabaigti veiksmą, rigidiškumas (raumenų sustingimas), ramybės tremoras, pusiausvyros nestabilumas vertikalioje padėtyje. Taip pat sergančiojo veidas tarsi praranda išraišką, pasikeičia eisena. Šiuo metu skiriamas gydymas gali sušvelninti simptomus, sulėtinti progresavimą, tačiau Parkinsono liga vis dar išlieka neišgydoma.

Mokslininkų komanda iš Japonijos makakų smegenyse sukėlė Parkinsono ligai būdingus pokyčius, o vėliau pažeistas ląsteles pakeitė žmogaus kamieninėmis ląstelėmis. Praėjus 2 metams pastebėtas rezultatas: „prigijo“ iš žmogaus kamieninių ląstelių susiformavę dopaminerginiai neuronai ir gyvūnų būklė itin pagerėjo – ligos simptomai sušvelnėjo. Tikimasi, kad dar prieš baigiantis 2018-iesiems bus pradėti žmonių kamieninių ląstelių tyrimai.

Kamieninės ląstelės yra visų kitų organizmo ląstelių pirmtakės. Jos gali ilgą laiką kontroliuojamai daugintis ir atsinaujinti, o esant tam tikroms sąlygoms virsti bet kuria organizmo ląstele. Pagal kilmės šaltinį kamieninės ląstelės skirstomos į vaisiaus (embrionines), virkštelės ir placentos kraujo bei suaugusio organizmo kamienines ląsteles. Tyrime naudotos ląstelės buvo sukurtos pasitelkiant genetinį perprogramavimą – suaugusiojo ląstelės buvo pakeistos taip, kad grįžtų į embrionines primenančią būklę. Tuomet jos galėtų tapti bet kokiomis ląstelėmis, o šiuo atveju – dopaminą gaminančiomis nervinėmis ląstelėmis.

Manoma, kad svarbiausias tyrimo sėkmę nulėmęs veiksnys buvo donorinių ląstelių kokybė, o ne jų kiekis. Dirbtinai sukurtos ląstelės pasirodė galinčios atstoti tikras beždžionių smegenų ląsteles. Vaizdiniai smegenų tyrimai patvirtino, jog naujos ląstelės funkcionuoja, kaip tikėtasi, nesukelia imuninio atsako ar vėžinių ląstelių dauginimosi, kurie būdingi eksperimentams su kamieninėmis ląstelėmis.

„Šis itin daug žadantis tyrimas parodė, kad laboratorijoje galime sukurti saugų ir efektyvų Parkinsono ligos gydymo būdą, kuris potencialiai galėtų išgydyti, nes pašalinama ligos priežastis –atstatomos prarastos dopaminą gaminančios nervinės ląstelės. Žinoma, nesitikima, kad išnyks simptomai, kurie nėra tiesiogiai susiję su minėtų nervinių ląstelių trūkumu ir atsiranda ligai įsisenėjus. Taigi, kitas žingsnis bus šios terapijos bandymas studijose su žmonėmis“, – pasakojo mokslininkai.