Data: 2020.09.19 06:27
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Vėžio žymenų tyrimai - kai reikia ir kai nereikia

Mindaugas Savickas | 2013-04-02 00:03:52

„Vakarų Lietuvos mediciną“ kartkartėmis pasiekia skaitytojų laiškai, kuriuose prašoma paaiškinti vienokius ar kitokius vėžio žymenų tyrimų rezultatus. Žmonės, įtariantys turį sveikatos sutrikimų, šiuos tyrimus pasidaro privačiose laboratorijose savo iniciatyva, profilaktiškai. Tačiau gydytojai įspėja – dauguma vėžio žymenų, išskyrus du, tyrimų profilaktiniams patikrinimams netinkami, todėl šiuo tikslu naudojami tik ypatingais atvejais. Pagrindinis jų tikslas – stebėti ar, užbaigus vėžio gydymą, liga neatsinaujina, bei įvertinti gydymo efektyvumą. 

laboratorija
Specialistai pataria, kad ieškoti ligų reikia pradėti ne laboratorijoje, o pas šeimos gydytoją. Mindaugo Savicko nuotr.

Hiperdiagnostika

Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šias medžiagas, atlikus vadinamuosius vėžio žymenų tyrimus, galima aptikti kraujuje. Nors Lietuvoje atliekama daugiau kaip 20 žymenų skirtingoms vėžio rūšims nustatyti tyrimų, profilaktiniais tikslais turėtų būti rekomenduojami tik du: prostatos specifinio antigeno (PSA) ir kiaušidžių vėžio žymenų (CA 125; HE4).

Portalo redakcijai žinomas emigrantės iš Airijos atvejis. Kurį laiką jautusis blogiau, moteris nusprendė kreiptis privačiai ir išsitirti vėžio žymenis. Krūtų vėžio žymuo viršijo normą, todėl grįžusi į Airiją moteris kreipėsi į gydytoją. Atlikus išsamesnius tyrimus paaiškėjo, kad jokiu vėžiu ji neserga. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Vėžio žymenų laboratorijos medicinos biologė Elvyra Vaičiulienė, komentuodama šį atvejį, sakė, kad krūtų vėžio žymuo visiškai netinkamas pradinei šios ligos diagnostikai, ir tyrimo naudojimą vadino didele klaida.

Tokių be reikalo naudotų vėžio žymenų tyrimų istorijų yra kur kas daugiau. Sugaištamas laikas, už nereikalingus tyrimus veltui išmetami pinigai, negana to, pacientai, laukdami rezultatų ir savarankiškai juos interpretuodami, patiria stresą. Ar sąžiningai elgiasi privačios medicinos tyrimų laboratorijos, siūlančios vėžio žymenų tyrimų paslaugas?

„Vakarų Lietuvos medicinos“ testas: dvi laboratorijos išlaikė, viena – ne

Norėdamas patikrinti, ar privačios medicinos diagnostikos įmonės nepiktnaudžiauja patikliems pacientams įsiūlydamos vėžio žymenų tyrimus, „Vakarų Lietuvos medicinos“ reporteris, imituodamas ligų ieškantį klientą, atliko mini tyrimą - telefonu kreipėsi į tris privačias sveikatos priežiūros įstaigas: Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą, „Endemik“ ir „Antėją“. Atsiliepus laboratorijų darbuotojams, visoms joms papasakota ta pati išgalvota istorija: kuris laikas blogiau jaučiamasi, galbūt būtų galima atvykti atlikti vieną ar daugiau vėžio žymenų tyrimų. Perskaitęs apie šiose laboratorijoje atliekamus melanomos žymens S–100 tyrimus, „Vakarų Lietuvos medicinos“ korespondentas savo istoriją papildė ir gausybe apgamų – galbūt būtų galima atlikti šį tyrimą melanomos diagnostikai?

Ryžtinga ir greita reakcija išsiskyrė Medicinos diagnostikos ir gydymo centras: tiesiai šviesiai pasakyta, kad reikia pradėti ne nuo vėžio žymenų.  Dėl galimų negalavimų gana griežtu tonu pasiūlyta kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Testą gerai išlaikė ir „Endemik“. Atsiliepusi darbuotoja „ligų ieškotoją“ atkalbėjo  nuo idėjos pasidaryti S-100 ir pasiūlė kreiptis į odos ligų gydytoją. Pašnekovė taip pat neapsidžiaugė skambinusiojo noru atlikti kokius nors kitus vėžio žymenų tyrimus ir taip pat siūlė aptarti šį troškimą su gydytoju.

Galima teigti, kad „Vakarų Lietuvos medicinos“ testo neišlaikė UAB „Antėja“ darbuotoja. Paskambinus į šią laboratoriją ir „pasiskundus“ daugybe apgamų, taip pat baime dėl melanomos, buvo pasiūlyta atvykti atlikti S–100 testą. Tačiau šis testas pirminei melanomos diagnostikai nėra tinkamas. Jis turėtų būti naudojamas pacientų, sergančių piktybine melanoma, gydymui vertinti, taip pat gali būti naudojamas patvirtinant melanomos recidyvą.

Pirmiausia reikia ieškoti paprastesnių problemų

VUOI Vėžio žymenų laboratorijos medicinos biologę Elvyrą Vaičiulienę stebina žmonės, be jokių konsultacijų su gydytoju nutarę „pasiskirti“ sau šiuos testus. „Pirmiausia ne vėžio žymenis juk reikia tirti, reikia pažiūrėti, ar nėra paprastesnių problemų. Ir tai reikia atlikti kartu su gydytoju. Juk esama daug universalesnių tyrimo metodų. Tiesa, yra ir gerų profilaktinių vėžio žymenų tyrimų – tai prostatos specifinio antigeno vyrams ir kiaušidžių vėžio moterims tyrimai. Juos vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama periodiškai atlikti. Bet visi kiti yra specifiniai tyrimai, skirti daugiau gydymo eigai stebėti“, – sakė E. Vaičiulienė.

Pašnekovė taip pat nesmerkia be gydytojo siuntimo vėžio žymenų tyrimus atliekančių laboratorijų ir atkreipia dėmesį į dalies pacientų psichologinius ypatumus – yra žmonių, savo iniciatyva nutarusių pasidaryti visus įmanomus vėžio žymenų tyrimus. „Jie atvyksta kategoriškai nutarę tuos tyrimus atlikti, būna atvejų, kai ir atkalbinėti beprasmiška. Nors daryti daugumos tyrimų prasmės nėra“, – kalbėjo E. Vaičiulienė.

Birutė Jankuvienė
Vėžio žymenys dažniausiai naudojami gydymo efektyvumui įvertinti, - sakė Birutė Jankuvienė. Algirdo Kubaičio nuotr.

Suvokia pernelyg tiesiogiai

UAB „Birutės šeimos medicinos praktika“ vadovė  ir šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė pabrėžia, kad savo iniciatyva atliktų vėžio žymenų reikšmes pacientai dažnai suvokia pernelyg tiesiogiai, nesuprasdami, kad jos gali būti tinkamai interpretuojamos tik priklausomai nuo kitos informacijos apie pacientą, ir tai gali daryti tik specialistas.

„Pavyzdžiui, kai kuriuose tyrimuose vienkartinė reikšmė nėra labai svarbi, svarbesnis jos pokytis laikui bėgant. Tarkime, atliekant prostatos vėžio žymens tyrimą, jo reikšmė bus 1. Po metų tyrimą pakartojus, jo reikšmė jau 2,9. Ši reikšmė normos (keturių) neviršija, bet  per metus ji padidėjo daugiau kaip dvigubai, kažkas negerai. Kitą kartą tas žymuo gali būti didesnis, nei leidžiama, tarkime, 5. Bet jei šis skaičius nesikeičia po metų ir dar po vienerių lieka toks pats – viskas gerai, – kalbėjo B. Jankuvienė. – Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vėžio žymenys dažniausiai naudojami gydymo efektyvumui įvertinti – jeigu žymenys pradeda kilti, kyla įtarimas – galbūt liga progresuoja, reikia ieškoti metastazių. Tokia yra pagrindinė vėžio žymenų reikšmė.“

Trūksta susikalbėjimo

B. Jankuvienės teigimu, beprasmiškai atliekami vėžio žymenų tyrimai rodo tam tikras visuomenės problemas, taip pat ir susikalbėjimo tarp medikų ir pacientų stoką. „Kalbėjimosi trūksta. Žmonės dėl sveikatos iškylančius neaiškumus pirmiausia turėtų aptarti su šeimos gydytoju. Visiškai normalu, kad pacientai išsakytų savo lūkesčius, būgštavimus, tai, ką jie yra numatę – šiuo atveju – vėžio žymenų tyrimą. Kartais, jeigu žmogus primygtinai pageidauja ir jam neramu, tikrai geriau tiesiog atlikti šiuos tyrimus. Tik svarbu, kad žmogus nepradėtų vertinti gautų rezultatų pats, o pateiktų šeimos gydytojui kompleksiškai įvertinti“, – sakė B. Jankuvienė.

Mindaugas Savickas