Data: 2020.08.12 22:01
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Valgykite šaltibarščius į sveikatą!

Daiva Ausėnaitė | 2015-04-18 00:01:22

Taip apie tradicinį lietuvių pavasario valgį atsiliepė ukrainiečiai gydytojai Jurij Šulga ir Dmitrij Naumov. Pagal mokslininko B. Bolotovo principus dirbantys medikai jau ne pirmą kartą svečiuojasi Lietuvoje ir sako, jog mato vis daugiau dviejų šalių ryšių. Dar daugiau – netrukus pradėsiantis Vilniuje veikti B. Bolotovo sveikatingumo centras, jų manymu, yra Ukrainos istorinė skola Lietuvai. Su gydytojais kalbamės apie lietuvių mitybos klaidas ir įpročius, kitokį požiūrį į ligas.

Šaltibarščiai
Pasak ukrainiečių gydytojų, šaltibarščiai - labai tinkamas patiekalas valgyti vasarą. Šarūno Mažekos (BFL) nuotr.

Jau ne pirmą kartą svečiuojatės Lietuvoje. Pasidalinkite įspūdžiais apie šalį, žmones, pacientus.

Dmitrij Naumov. Manęs nepaliauja žavėti tai, kad turime labai panašiai skambančius vaistažolių pavadinimus, kai kurios daržovės skamba beveik taip pat – burak; kiti žodžiai irgi turi panašumo, pavyzdžiui, stobur ukrainietiškai yra stuburas. Man iškilo tokia fantastinė mintis, kad tie žodiniai panašumai byloja apie mūsų istorinius bendrumus. Lietuvių dainose dainuojama apie Dunojų, lyg tai jūs, kaip tauta, atėjote kažkur iš ten. Ten pakankamai šiltas klimatas, kodėl reikėjo eiti į šaltesnę klimato zoną? Ir man šovė mintis, kad gal jūsų protėvius privertė Romos imperija, kai trojėnai kovojo su dakais. Gal lietuviai yra dakų palikuonys?

Jūsiškai žemaičiai buvo labai geri kareiviai. 1362 m. būtent lietuviai, žemaičių būriai, išvarė iš Ukrainos Auksinę ordą. Tai įvyko Venicos apylinkėse. Kai jie buvo užėmę tam tikrus regionus, jų santykiai su vietiniais gyventojais buvo labai žmogiški – nedraudė kalbos, religijos. Todėl, manau, mes jums esame skolingi. Manykite, kad mūsų vizitai – tai skolos grąžinimas mūsų tautos jūsų tautai. Mes atkuriame senųjų „volchfų“ (mokytojai, žiniuonys, Indijoje – brachmanai), gyvenusių iki krikščionybės, mokymus ir žinias.

Vienoje senovinėje ukrainiečių „volchfų“ knygoje rašoma apie aukas, kurios buvo ne žmonės ar gyvūnai, o raugintos žolės. Būtent tai, ką mes šiuo metu darome ir kuo siūlome žmonėms gydytis. B. Bolotovas savo sistemoje remiasi žolių fermentais, kurie daromi vaistažoles rauginant.

Jurij Šulga. Naujų požiūrių įdiegimas ar  senų tradicijų reanimacija per mūsų metodologiją – tai efektyvu ten, kur nėra didelio kiekio žmonių. Milijoniniame mieste blaškytis su tokiomis idėjomis beprasmiška. Mažų etnosų privalumas tas, kad jie mato šiuolaikinės civilizacijos rizikas, šiuolaikinio gyvenimo būdo, netinkamos mitybos, netinkamai paruoštų produktų rizikas. Jie negali sau leisti prarasti milijoną, o didelės tautos gali prarasti ir dešimt milijonų.

Mūsų metodika gali sulaukti deramo dėmesio tik mažose tautose, nes tai aštrus klausimas visai šaliai, kaip toliau gyventi. Nacionalinę diskusiją lengviau užkurti dviejų milijonų dydžio šalyje negu milijardiniame mieste. Mes pretenduojame į visuotinę diskusiją.

Jurij Šulga ir Dmitrij Naumov
Jurij Šulga ir Dmitrij Naumov. Daivos Ausėnaitės nuotr.

Galbūt jūsų sistemos principai bus lengviau priimti mūsų šalyje, nes lietuviai lyg ir viena koja dar vis tiek kaime, nors ir gyvena mieste? Plačiąja prasme esame kaimiečiai.

Jurij Šulga. Taip, jūsų šalyje yra išsaugota daugybė tradicijų.

Dmitrij Naumov. Ankstesnių vizitų metu mums teko lankytis jūsų turguje, ten matėme daug gerų produktų – duona, rauginti produktai. Lietuviai prisimena visas produktų apdorojimo tradicijas. Turite gerų lašinių, žuvies. Visiems pateikiu tokį puikų receptą – virti kopūstai užpilami raugintų kopūstų rasalu ir po penkių dienų turite puikų produktą. Jis minkštas ir puikiai atkuria skrandžio rūgštingumą.

Lankydamiesi jūsų kavinėse, matėme neteisingų mitybos pavyzdžių – šnicelis su šviežiomis daržovėmis, kurios užpiltos augaliniu aliejumi. Mes kalbame apie tai, kad skirtingų rūšių riebalų nereikėtų vartoti tuo pačiu metu. Kai kuriose kavinėse matėme, kad duoda troškintų raugintų kopūstų – tai labai naudinga.

Jurij Šulga. Pokalbiuose išaiškėja, kad žmonės ir namuose maitinasi naujoviškai. Šiandien kaip tik konsultavome moterį, kuri sakė, kad vakare jie valgo mėsą ir daržoves su balzamiku ir alyvuogių aliejumi. Jau geriau tuomet kiaulieną rinktis su raugintais kopūstais.

Internetas daugeliui tapo instruktoriumi, kaip maitintis. Kadangi ten be galo daug variantų, žmonės iš tos gausybės išsirenka pavienius ir jiems suprantamus sprendimus. Renkasi dalykus, kuriuos lengvai pritaikys pagal savo gyvenimo būdą, tačiau tai nereiškia, kad tai yra teisinga.

Ateinate į mūsų šalį su idėjomis, kurios esančiame mitybos kontekste skamba labai keistai, neįprastai ir prieštarauja viskam, kas buvo mums kalama iki reflekso lygio?

Dmitrij Naumov. Visuomet laimi naujos idėjos. Pažiūrėkite į žymiausius karvedžius, jie laimėdavo, nes ateidavo su nauja strategija.

Kita vertus, jūsų mitybos principai ne tokie jau nauji, jie remiasi senovės žmonių išmintimi ir tradicijomis.

Jurij Šulga. Taip, mes tai vadiname pamiršto atgimimu. Mes turime seniems dalykams chemijos mokslo argumentaciją. Kai kiti kalba apie mitybą, jie mini, kad ji gali padėti ar pakenkti organizmui, mes sakome, kad mityba yra lemiantis faktorius. Mityba ir yra gydymas, mes gydome maistu, maistas tampa vaistu.

Kartais man sako, kad žmonės imasi visokių eksperimentų, kai juos prispaudžia ligos. Tačiau reikia suvokti, kad žmonės suserga dėl to, kad netinkamai maitinasi. Jeigu kalbame apie ligų profilaktiką, tai apie ją kalba ir medicina. Bet žmonės nesuvokia, kad kai gydytojai siūlo nevartoti druskos, jie tai siūlo daryti ne dėl to, kad druska  yra bloga, o dėl to, kad jie mano: jei žmogui gali būti ateityje inkstų problemų dėl hipertenzijos, tai mes imkime ir dabar jam neleiskime vartoti druskos, kad paskui nebūtų to perteklinio natrio problemos.

Dmitrij Naumov. Kokia mūsų mitybos esmė? Per parą mūsų organizme susiformuoja apie kilogramas senų ląstelių. Užduotis yra maitintis šių ląstelių dėka. Todėl tie pacientai, kurie laikosi mūsų metodikos principų,  realiai ima jaunėti. Pirmiausiai tai atsispindi odoje, atsistato jų organai. Turiu tris pacientus, kuriems atsistatė inkstai, nors jie jau buvo beveik ar net dializuojami pacientai. Vienai moteriai atsistatė per tris mėnesius, kitai – per penkis mėnesius.

Jūsų idėjos dar buvo gerai priimamos žiemos metu – lašiniai, česnakas, raugintos daržovės. Tai pavasarį, vasarą jums teks atlaikyti didesnį pasipriešinimą, nes šiltuoju metu laiku lietuviai kardinaliai keičia savo mitybą. Ar turite B. Bolotovo principais paremtos mitybos „vasaros variantą“?

Jurij Šulga. Jūsų šaltibarščiai labai tinkamas patiekalas. Valgykite juos į sveikatą! Tik būtų puiku, jeigu burokėliai būtų rauginti, o grietinė ne parduotuvinė.

Dmitrij Naumov. Pagrindinius principus galima išsaugoti visais metų laikais – su mėsa valgyti garstyčias, dažniau rinktis raugintas daržoves, košes, saldumynus vartoti antroje dienos pusėje. Uogas labai tinka trinti su cukrum, užpilti šviežiu pienu.

Šviežių daržovių salotas užtaisykite grietine, jokio alyvuogių aliejaus. Pavasarį greičiausiai pasirodys ridikėliai. Galima daryti tokias salotas: susmulkinkite svogūnus, supjaustykite ridikėlius ir juos dėkite į trintuvą, pagardinkite viską druska ir grietine. Ir su balta duona. Tokia daržovių pasta gerai valo kepenis, gerina virškinimą. Netinka tuščiu skrandžiu. Balta duona turi būti kepta su raugu, be mielių.

Rūgštynes irgi galima parauginti. Įdėkite į stiklainį, užpilkite druska, paspauskite, jeigu nėra vandens, reikia jo įpilti. Palikite keturiolikai dienų tamsioje vietoje. Po to iš to darykite sriubas, su kiaušiniu, virtomis bulvėmis. Tik mes siūlome dėti ne į šaldytuvą, o į šiltą, tamsią vietą. Stiklinė rūgštynių, šaukštas druskos.


VLmedicina.lt