Data: 2020.08.07 15:59
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Vakcina gal ir neišgelbės nuo gimdos kaklelio vėžio, bet kodėl verta skiepytis?

Kristina Aržuolaitienė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-11-22 00:02:26

Valstybei kompensuojant skiepus nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kai kuriems kyla abejonių, ar šis skiepas tikrai apsaugos nuo mirtinos ligos. Kai kurias mamas ypač gąsdina, kad skiepytis raginamos 11-metės mergaitės, – susidarąs įspūdis, lyg jos gerokai per anksti būtų rengiamos lytiniams santykiams.

© Fotolia.com

VLMEDICINA.LT peržvelgė vieno mamų forumo diskusijas apie šią vakciną. Skeptikių šiuo klausimu yra nemažai. „Pasversim dar, ar skiepytis, kai bus atlikta pakankamai tyrimų, įrodančių, kiek moterų išgelbėjo ši vakcina, kurios sudėtyje tik keli viruso tipai iš keliasdešimties, galinčių sukelti šį vėžį“, – abejojo vakcinos veiksmingumu internautė.

Tuo metu kita diskusijos dalyvė antrino, kad „pirmiausia, šis skiepas ne nuo vėžio, o nuo ŽPV, kuris yra vienas iš faktorių tam vėžiui. Tai – skiepas iš serijos „skiepykis nuo slogos, kad nesusirgtum gripu“.

Kita mama suabejojo, ar verta mergaites skiepyti taip anksti – esą susidaro įspūdis, kad vienuolikmetės jau rengiamos pradėti lytinį gyvenimą. „Tokiam amžiuje?“, – retoriškai klausė vienuolikmetės mergaitės mama.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro duomenimis, nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki šių metų birželio 1 d. ŽPV vakcina iš viso buvo paskiepytos 5725 mergaitės.

Jaunas mergaites skiepyti efektyviau

Kaip nurodo ULAC, ŽPV vakcina skiepijama, siekiant užkirsti kelią virusui patekti į organizmą, t.y. iki lytinio gyvenimo pradžios. Todėl šios vakcinos veiksmingiausios yra jaunoms, neturėjusioms lytinių santykių ir ŽPV neinfekuotoms mergaitėms.

Tam pritaria ir Kauno klinikinės ligoninės gydytoja akušerė ginekologė Goda Jievaltienė. Ji paaiškino, kad jaunas ir lytinių santykių neturėjusias merginas skiepyti efektyviausia, nes jos žmogaus papilomos virusu dar nespėjo užsikrėsti: „Tačiau ši rizika išlieka visą gyvenimą. Lietuvoje nemokamai skiepijamos vienuolikos metų mergaitės. Vyresnėms ir moterims, berniukams ir vyrams rekomenduojama skiepytis mokama vakcina“.

Amžiaus ribos, kai neberekomenduojama skiepytis, tikslinamos. Šiuo metu, priklausomai nuo vakcinų gamintojų, moterims rekomenduojama skiepytis iki 45–55 metų, vyrams – iki 27. G. Jievaltienės teigimu, žmogaus papilomos virusas vyrams, kaip ir moterims, gali sukelti odos pakitimus ar vėžį. Vyrai gali būti šios infekcijos nešiotojai, apie juos mažiau kalbama, nes varpos vėžys diagnozuojamas rečiau nei gimdos kaklelio vėžys.

G. Jievaltienė primena, kad skiepai yra profilaktiniai, ne gydomieji – esą būtų klaidinga manyti, kad jie suteikia visišką saugumo jausmą, nes apsaugo ne nuo visų gimdos kaklelio vėžį sukeliančių žmogaus papilomos viruso tipų. Dėl to labai svarbus ankstyvas ikivėžinių būklių nustatymas. Skiepijimas nepakeičia įprastos patikros dėl gimdos kaklelio vėžio.

Gali sukelti šalutinį poveikį

„Vakcinos nuo žmogaus papilomos viruso, kaip ir visos kitos, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms“, – perspėja Kauno klinikinės ligoninės akušerė ginekologė. Juolab jos negali sukelti šio viruso infekcijos ar vėžio, nes yra sudarytos tik iš dalelių, panašių į virusus. Naujausiais duomenimis, žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina nuo ligos saugo devynerius dešimt metų po skiepijimo. „Nėra duomenų, kad susiformavęs imunitetas gali išnykti“, – tvirtino gydytoja.

Anot jos, kiekvienas turėtų gerai išanalizuoti sprendimo skiepytis riziką ir naudą bei nuspręsti, ar žmogaus papilomos viruso vakcina yra racionalus pasirinkimas. Kitų alternatyvių skiepams priemonių šiuo metu dar nesukurta.

Žinoma apie du šimtus virusų

G. Jievaltienė teigė, kad šiuo metu žinoma apie du šimtus žmogaus papilomos virusų tipų. Daug jų turi onkogeninių savybių – esą gali sukelti vėžį. „Mažos vėžio rizikos tipai – jų yra penki, susiję su odos, burnos, gerklės, gerklų, lytinių organų, išangės papilomomis (karpomis). Didelės rizikos tipai, kurių yra gerokai daugiau, net šešiolika, susiję su minėtų organų vėžiu. Net 71 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, aptinkami 16 ir 18 tipų žmogaus papilomos virusai“, – aiškino akušerė ginekologė.

Anot specialistės, manoma, kad 75–80 proc. lytiškai aktyvių žmonių iki 50 metų amžiaus gali būti užsikrėtę žmogaus papilomos virusu. Tarp jų ir tie, kurie turi tik vieną̨ lytinį̨ partnerį̨.

„Dauguma nejaučia jokių simptomų ir jiems šis virusas nekelia problemų. Apie 90 proc. užsikrėtusiųjų per metus dvejus infekcija išnyksta savaime, be jokio gydymo. Tačiau jei šalia virusinės infekcijos veikia kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, moters hormonų būklė, rūkymas ir daugelis kitų, infekcija pasilieka organizme ir, priklausomai nuo viruso tipo, sukelia įvairių problemų“, – perspėjo G. Jievaltienė.

Kaip virusas plinta?

Anot jos, žmogaus papilomos virusas plinta kontaktiniu būdu per odą ir gleivinių mikrotraumas, taip pat lytiniu būdu per vaginalinį, oralinį, analinį aktą ar ranka liečiant lytinius organus. Akušerės ginekologės teigimu, sargiai nepakankamai apsaugo nuo šio viruso, nes kontakto metu neuždengia visos lytinių organų odos. Be to, moteris, užsikrėtusi žmogaus papilomos virusu, gimdydama gali jį perduoti naujagimiui.

„Riziką užsikrėsti mažina saugus, atsakingas lytinis elgesys, tinkama asmens higiena ir skiepai. Šiuo metu sukurtos vakcinos gali apsaugoti nuo pačių agresyviausių 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų, sukeliančių gimdos kaklelio vėžį“, – aiškino G. Jievaltienė.

Statistiniais duomenimis, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio atvejai užima trečią vietą tarp naujai diagnozuotų onkologinių moterų ligų atvejų. Tai itin aukštas sergamumas, todėl moterys turi žinoti, ką jos gali padaryti, kad užkirstų kelią šiai ligai.

Jau trylika metų, nuo 2004 m. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio patologijos patikros programa. Pagal ją moterims atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. „Juo dažnai diagnozuoju savo pacientėms ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, bet tenka diagnozuoti ir gimdos kaklelio vėžį“, – pripažino G. Jievaltienė.