Data: 2020.08.11 07:30
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Ukrainoje - vaistų prieinamumo problema

Daiva Ausėnaitė | 2014-04-14 00:01:18

Pakilus muitinės mokesčiui, Ukrainos gyventojai netrukus susidurs su didele problema – dėl to vaistai taps neįperkami kas penktam gyventojui. Pacientų organizacija „Ukrainos pacientai“ kaltina Pajamų ir rinkliavų ministeriją dėl ne pagal įstatymus pakelto mokesčio. Krymo pacientų situacija irgi kardinaliai keičiasi. Pirmieji pokyčius pajuto pažeidžiamiausia visuomenės grupė – narkotikų vartotojai. Pakaitinis gydymas Kryme nutraukiamas, nes Rusija šio gydymo metodo nepripažįsta ir jį neigia. Didesnė dalis pakaitinį gydymą gaunančių narkotikų vartotojų bando išvykti iš Krymo.

Rusijos ambasada
Su ukrainiečiais solidarizuojasi  lietuviai. Daivos Ausėnaitės nuotr.

Kyla mokestis

Balandžio 4 dieną Pajamų ir rinkliavų ministerija išsiuntė visoms šalies muitinėms aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, kad mokestis sudarys 20 proc., nors dar šių metų kovo 27 d. įstatyme „Apie finansinės katastrofos išvengimą ir palankios ekonominio augimo Ukrainoje situacijos sukūrimą“ buvo apibrėžtas 7 proc. mokestis vaistams ir medicinos preparatams.

Vadovaujantis vietiniais įstatymais, nustatyti mokestines sumas ir jas keisti gali tik Aukščiausioji Ukrainos Rada. Tad pacientai, farmacinės kompanijos ir medicininės įrangos tiekėjai kartu piktinasi iškilusia situacija.

Pasak pacientų organizacijos „Ukrainos pacientai“ pirmininko Dmitrijaus Šerembėjaus, jei bus pakeltas mokestis vaistams ir medicininėms priemonėms, atsižvelgiant į infliacijos mastus šalyje, kainos gali kilti 10-15 proc.

„Šiais metais ir taip pusė žmonių negaus jiems reikiamų vaistų ir mirs. Mes jau susidūrėme su didžiule nepakankamo finansavimo ir vaistų užpirkimo problema. Sveikatos apsaugos ministerija nesuteikia vaistų sergantiems vėžiu, tuberkulioze, AIDS ir kitomis mirtinomis ligomis. Jei bus pakeltas mokestis iki 20 proc., mūsų skaičiavimais, kas penktas ukrainietis negaus jam reikiamų vaistų ir mirs“, - pabrėžė Ukrainos pacientų organizacijos atstovas.

Nuogąstaujama, kad pabrangę vaistai taps neįperkami. Ukrainoje vos 11 proc. visų vaistų užperkami iš biudžeto. Dėl to mokesčio labiausiai nukentės eiliniai žmonės, kurie už vaistus moka patys ir negauna jokios kompensacijos iš valstybės.

Gydymo nebus

Pirmieji pasikeitimus savo gyvenime, Krymui tapus Rusijos dalimi, pajuto narkotikų vartotojai, gaunantys pakaitinį gydymą. Visoje Ukrainoje pakaitinis gydymas metadonu taikomas apie dešimt metų. Ukrainos pakaitinio gydymo programos dalyvių asociacija išplatintame rašte rašo, kad tai yra gyvybiškai svarbus gydymas šimtams narkotikų vartotojų.

„Šiandien vaistinių preparatų pakaitiniam gydymui (metadono ir buprenorfino) užteks savaitei ar dviem. Kryme šį gydymą gauna 806 žmonės. Pusiasalyje esantys žmonės po gėdingos Krymo aneksijos tapo įkaitais dėl vietinės ministerijos neveiksnumo bei dėl Rusijos valdžios sprendimo nutraukti šias programas iki balandžio pabaigos“, - rašoma pakaitinio gydymo programos dalyvių asociacijos rašte.

Asociacijos atstovas Ukrainoje Anton Basenko pabrėžia, kad Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija apie situaciją su pakaitiniu gydymu narkotikų vartotojams buvo informuota, tačiau dvi savaites tai ignoravo.

„Dauguma pacientų ir jų šeimos nariai gali tapti pabėgėliais dėl to, kad negali gauti jiems reikiamo gydymo pas save namuose“, - rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaltina ministeriją

„Bet kuris karas anksčiau ar vėliau baigiasi, tačiau po karo visada lieka daug aukų ir belaisvių, įkaitų. Simferopolio mieste, kur aš gyvenu ir gaunu gydymą jau penkerius metus, tokių belaisvių yra 200. Jie turi vaikus, tėvus, artimuosius. Labai nenoriu, kad aš ir mano draugai vos po kelių savaičių virstume realiomis karo agresijos ir abiejų valstybių valdžios neveiksnumo aukomis“, - kalbėjo pakaitinio gydymo programos dalyvis Igoris iš Simferopolio.

Ukrainos pakaitinio gydymo programos dalyvių asociacijos atstovas Anton Basenko, pats gaunantis šį gydymą nuo 2004 m., sako, jog daugelis iš tų 806 pacientų turi ŽIV infekciją, hepatitą C ir kitus lėtinius susirgimus.

„Pakaitinio gydymo nutraukimas daugeliui jų yra tas pats, kas deguonie nutraukimas. Tai neišvengiamai turės pavojingų pasekmių jų sveikatai“, - sako A. Basenko.

Protestų dalyviai atkreipia dėmesį, kad net po penkių savaičių po faktinės Krymo okupacijos Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija nepadarė jokių pakeitimų ar papildymų esamiems įsakymams dėl pakaitinio gydymo.

Veikiantys Rusijos įstatymai leidžia „pereinamuoju laikotarpiu“ iki 2015 m. sausio 1 d. vykdyti Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus. „Tokiu būdu abiejų šalių valdininkų pasakymai, neva šis gydymo metodas uždraustas, yra melagingi“, - rašoma rašte žiniasklaidai. Šiuo metu išduodamos pakaitinio gydymo vaistų dozės yra staigiai mažinamos, tai jau turi savų pasekmių – vienas programos dalyvis mirė.

Pasak dirbančiųjų žalos mažinimo srityje, pakaitinio gydymo nutraukimas visuomet sukelia infekcinių ligų augimo bangas. Pernai Ukrainoje buvo nustatyta 77 896 nauji ŽIV atvejai tarp Rusijos Federacijos gyventojų, esančių Ukrainoje. Tai sudarė 10 proc. daugiau nei 2012 m.

Lietuviai palaiko

Balandžio 8 dieną protesto akcijos vyko Ukrainoje, Rusijoje, Moldovoje, Gruzijoje ir Lietuvoje. Prie vietinių Rusijos ir Ukrainos ambasadų žmogaus teisų gynėjai, pakaitinio gydymo programų dalyviai ir jų šeimų nariai teikė notas, stovėjo su antrankiais, užklijuotomis burnomis ir šaudant žaisliniams automatams.

Solidarizuodamiesi su ukrainiečiais, Vilniuje prie Rusijos ir Ukrainos ambasadų susirinko lietuviai, priklausantys Eurazijos žmonių, vartojančių narkotikus, (ENPUD) organizacijai, esantys pakaitinio gydymo programoje, jų šeimų nariai, Eurazijos žalos mažinimo tinklo ir kitų tarptautinių organizacijų atstovai.

Pakaitinio gydymo programos dalyvis Jonas sako, jog visiems, gaunantiems šį gydymą, jis leidžia išlikti visuomenės nariais, dirbti, būti šeimoje, nedaryti nusikaltimų, neatkristi savo priklausomybėje.

„Turime tokį susirašinėjimą, visų šalių pakaitinės programos dalyviai dalinasi savo mintimis, renginiais, įvykiais. Įvykiai Ukrainoje irgi buvo aptarinėjami tame susirašinėjime. Mes galėjome tik stebėtis vietinių Krymo gyventojų naivumu. Juk jie puikiai žino, kokį požiūrį į narkotikų vartotojus turi Rusija. Nejaugi jie tikėjosi, kad Kryme bus sukurtos  kitokios sąlygos?” – svarstė palaikymo programoje dalyvavęs Jonas.

Pasak lietuvio, Ukrainoje bene ilgiausiai vyksta pakaitinis gydymas narkotikų vartotojams. „Įsivaizduokite, jei žmogus dešimt metų gauna tokį gydymą, juk išėjimas iš jo reikalauja nemažai laiko. O rusai skelbia, kad jie suteikia galimybę jiems detoksikuotis ir veža tam reikiamus medikamentus. Toks požiūris prieštarauja visoms medicininėms normoms. Žmonės gali ir neatlaikyti tos  „detoksikacijos”. Kaip dažnai pas rusus būna, jie taiko principą – išgyvena stipriausi. Toks jų požiūris yra į narkotikų vartotojus ir kitus labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius dabar puikiai matomas Kryme”, - sako Krymo narkotikų vartotojus palaikęs lietuvis Jonas.