Data: 2020.09.28 21:34
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Tautiniai širdies ligų ypatumai: kodėl kraujagyslės sensta greičiau nei jūsų pasas

Šaltinis: vlmedicina | 2017-05-02 16:22:25

Jei pažvelgtume į pasaulinį sergamumo širdies ir kraujagyslių ligų žemėlapį, vaizdas tikrai nuviltų: lietuviai pagal mirtingumą nuo šių ligų užimą trečią vietą, į priekį praleisdami tik dar didesnius autsaiderius Bulgariją ir Kiprą. Kitaip tariant, nors bandome pasauliui save pateikti kaip krepšininkų ar dainuojančios revoliucijos tautą, panašu, kad dramatiškai mažės ir galinčių dainuoti, ir dėl apdovanojimų kovoti. Nes, pasak Lietuvos širdies asociacijos vadovo, kardiologo doc. Raimondo Kubiliaus, per dešimtmetį širdies ligos Lietuvoje pajaunėjo 30 metų. Kitaip tariant, tai jau nėra tik senjorų problema, miokardo infarkto ar insulto priepuolius patiria ir jauni žmonės.

Kardiologas Raimondas Kubilius. Asmeninio archyvo nuotr.

Iš tiesų, sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirtingumo nuo jų statistika mūsų šalyje nesikeičia jau dešimtmečiais. Žinome, kad pagal šiuos parametrus neesame Europos sveikuoliai, tačiau pasiekti pažangos nepavyksta.

Mirties priežasčių trejetukas Lietuvoje ir ES

Pasak kardiologo R.Kubiliaus, per visą Nepriklausomybės laikotarpį pagrindinės mirties priežastys rikiavosi ta pačia tvarka: mirtys dėl širdies kraujagyslių ligų, antroje vietoje onkologiniai susirgimai ir trečioje – savižudybės bei nelaimingi nutikimai. Įdomu, kad, lyginant susirgimų onkologinėmis ligomis ir nelaimingus atsitikimus mirtingumo žemėlapyje, atotrūkis tarp Lietuvos ir kitų 27 Europos šalių vidurkiu mažėja, juntama pažanga. Tačiau to, deja, negalima pasakyti apie širdies kraujagyslių ligas – jos lieka mūsų Achilo kulnas.

Kasmet Briuselyje įsikūrusi Health Consumer Powerhouse organizacija lygina sergamumą bei mirtingumą tarp visų Europos sąjungos šalių. Paskutiniai duomenys (Euro Heart Index  EHI), pateikti apibendrinus 2016 m., įvertinus per 30 įvairių rodiklių, skiriamų į kelias stambesnes kategorijas. Pavyzdžiui, rizikos veiksnių paplitimas ir jų koregavimas, gydymo procedūrų atlikimas (kaip greitai specialistai atpažįsta ir organizuoja tinkamą ūminių širdies susirgimų diagnostiką ir gydymą), tyrimų prieinamumas pacientams, ir ketvirta – mirtys dėl tam tikrų patologijų. Paaiškėjo, kad iš visų šių keturių kategorijų, niekuo negalime pasigirti.

Kodėl esame sveikesni tik už Kiprą ir Bulgariją

O kaip paaiškinti, kodėl dar blogesnė padėtis būtent Bulgarijoje ir Kipre? „Lemia ne tik Bulgarijos ekonominė situacija. Ši jauna Europos sąjungos šalis kardiologinę pagalbą sukoncentravusi didžiuosiuose miestuose. Tai reiškia, kad ji sunkiai prieinama provincijoje. Ir jei tarp nedidelių gyvenviečių yra didelis atstumas, tai reiškia, kad paciento pristatymas į gydymo įstaigą gerokai užtrunka. Be to, Bulgarija kartais dėl aukščiau išvardintų priežasčių ūminio miokardo infarkto gydymui negali užtikrinti intervencinių gydymo priemonių prieinamumo, šioje šalyje vis dar nepakankamas kardiologinės pagalbos tinklas. Vertinti Kiprą būtų sunku, nes nepakanka duomenų“, – komentuoja kardiologas dr. R.Kubilius.

Kalbant apie Lietuvą, reikėtų išskirti kelias problemas. Viena svarbiausių, kad vis dar esame nekoreguotų rizikos veiksnių įkaitai. Svarbiausi veiksniai – padidintas arterinis kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija, nepakankamas pacientų fizinis aktyvumas, perteklinis angliavandenių ir cukraus vartojimas. Tyrėjai įvertino net kai kuriuos populiacinius veiksnius. Tarkime, jauno amžiaus vaikų kūno kultūros pamokų skaičių mokykloje. Net pagal šį kriterijų mes esame vieni iš paskutiniųjų. Jei ES vidurkis yra apie 700 valandų per metus, tai Lietuvos – mažiau kaip 600.

Pasak kardiologo, tai reiškia, kad auga nauja karta, kurios nepratiname prie sveikos gyvensenos. Dėl „išmaniųjų pavojų“ ji vis labiau įsitraukia į sėslesnį gyvenimo būdą.

To paties EHI tyrimo duomenimis sunerimti verčia ir didžiuliai rūkymo mastai bei alkoholio suvartojimas. Jei skaičiuotume vyresnius nei 16 metų Lietuvos piliečius, jiems per metus tenka po daugiau nei 13 litrų alkoholio per metus. Siekiamybė šį skaičių sumažinti bent iki 10 l.

Kitas svarbus momentas – jei Lietuvos pilietis, susirūpinęs širdies kraujagyslių sveikata, norėtų kreiptis pagalbos, išsitirti savo širdies sveikatą, tai kardiologo konsultacija arba galimybė atlikti širdies echoskopiją poliklinikose pacientams nėra lengvai prieinama. Ši problema yra itin svarbi, mažinant sergamumą ir mirtingumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų.

Tačiau kad nėra viskas taip blogai, rodo pacientų ištyrimo trečio lygio gydymo įstaigose (Santariškėse, Kauno klinikose) duomenys. Čia dauguma rodiklių atitinka ar net pranoksta ES vidurkius. Tai reiškia, kad ten, kur yra koncentruota specializuota kardiologinė pagalba, situacija yra gera.

Trys pagrindiniai rizikos veiksniai

Mokslininkai suskaičiuoja daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Iš jų didžiausią neigiamą reikšmę turi trys: rūkymas, padidintas arterinis kraujospūdis ir padidėjusi cholesterolio koncentracija. Lietuvoje šie veiksniai galbūt atspindi ir nacionalinį charakterį. Nes tautiečiai maitinasi nepaisydami Maisto pasirinkimo piramidės rekomendacijų, nenori vartoti vaistų nuo cholesterolio ir netgi kuria mitus, kad tie vaistai nėra naudingi. Tuo tarpu, anot dr. R.Kubiliaus, ES per 90 proc. pacientų, kurių cholesterolio kiekis padidėjęs, vartoja šiuos medikamentus. Palyginimui Lietuvoje – tik iki 15 proc.

„Iš pradžių mes galvojome, kad blogą cholesterolio koncentraciją mažinančių vaistų vartojimą iki 2015 m. lemia tai, kad nebuvo kompensuojami. Tačiau, net ir pradėjus juos kompensuoti, deja, didesnio vartojimo nestebime“, – įvardija blogas tendencijas dr. R.Kubilius.

Tylieji žudikai“, kurių nejaučiame

Tačiau negi niekuo negalime pasigirti? Štai net du dirbtinius Žemės palydovus, būdami nedidele valstybe, sugebame į kosmosą pakelti, ruošiamės „Tesla Gigafactory“ Lietuvoje statyti, turime greičiausią internetą. Bet nesugebame pakeisti gyvenimo būdo ir sukurti geresnės sveikatos sistemos?

„Jei pažiūrėtume, kaip per dešimtmetį keitėsi rizikos veiksniai, galėtume sakyti, kad kraujospūdžio kontrolė šiek tiek pagerėjo. Kas ketvirtam pacientui pavyksta koreguoti kraujospūdį, kad jis būtų tikslinėse normos ribose, nekiltų aukščiau 140/90 mmHg ribos. Tačiau turime ir paradoksalią situaciją. Apie 99 proc. pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, žino, koks yra normalus kraujospūdis, deja antihipertenzinių vaistų vartoti nenori”, – tautinius lietuvių vaistų vartojimo ypatumus apibendrina dr. R.Kubilius.

Tai kaip čia išeina? Lietuviai negaili pinigų „modernų” ar „nerūpestingą“ gyvenimo būdą pabrėžiantiems dalykams: kavai, tabakui, alkoholiui ir kt. Tačiau, kol nejaučia ligos simptomų, arba kol staiga ištinka priepuolis lyg perkūnas iš giedro dangaus, nėra linkę vartoti net ir kompensuojamų vaistų, o ką jau kalbėti apie ilgalaikę prevenciją – maistą ar jo papildus, padedančius apsaugoti kraujagyslių sieneles ir širdį.

„Žmonės susivokia ir ima rūpintis sveikata ar net vartoti vaistus tik po pirmųjų simptomų atsiradimo ar kai jį ištinka bėda. Nekaltinkime tik Lietuvos – ir kitose šalyse tie žmonės, kurie turi didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nepasinaudoja galimybe dalyvauti nemokamose tyrimų programose. Ir gal labai svarbu yra tai, kad visi pagrindiniai rizikos veiksniai (padidėjęs cholesterolis, arterinis kraujospūdis) yra nebylūs. Žmogus tarsi jaučiasi gerai, jam nieko neskauda. Taigi žmogus nevartoja vaistų, o kraujo spaudimas jau žaloja jo organizmą. Ir lygiai taip pat jis jaučiasi vartodamas vaistus, bet jo gyvybinės sistemos yra tausojamos. Todėl šie faktoriai ir vadinami tyliaisiais žudikais, kurie veikia, bet mes jų nejaučiame iki tam tikros ribos“, – sako kardiologas.

Kuriose šalyse gyvena sveikiausi žmonės

Įprasta skelbti laimingiausių pasaulio šalių dešimtukus. Dažniausiai juose pirmauja Skandinavijos šalys, Kanada, Australija. O kuriose gyvena sveikiausi žmonės, ypač vertinant širdies sveikatą?

Doc. R.Kubiliaus teigimu, pagal rizikos veiksnių įverčius ir jų valdymą pirmasis penketukas būtų Prancūzija, Norvegija, Švedija, Liuksemburgas, Slovėnija. Toliau – Nyderlandai, Belgija, Šveicarija. Tai dažniausiai arba Šiaurės šalys arba senosios Europos šalys. Pagrindinė priežastis – ten didelis dėmesys skiriamas labiau į populiaciją orientuotiems veiksniams. Nes juos koreguodami sveikatos politikos kūrėjai gali pasiekti daug daugiau, nei vien tik gydytojas, individualiai bendraujantis su pacientu.

Pavyzdys. Prieš metus Europos parlamentas priėmė įstatymą, kuris buvo ratifikuotas ir Lietuvoje. Nuo 2018 m. greitosios kulinarijos produktuose (pusfabrikačiuose) nebebus galima naudoti sintetinių riebalų. Prekybininkams jie yra patogūs, nes yra skaidrūs, ilgalaikio naudojimo, neturi kvapo. Bet sveikatos prasme – kenksmingi. Juos vartojant susidaro žalingų produktų, kurie dramatiškai didina blogojo cholesterolio koncentraciją ir taip pradeda žaloti mūsų kraujagysles.

Būtent dėl tokių strategijų taikymo ir senų sveiko gyvenimo būdo tradicijų kai kuriose ES šalyse mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėja, juos iš „juodojo sąrašo" jau išstumia onkologiniai susirigimai.

Auksinis pavyzdys – Šiaurės Karelija

Kalbant apie puikų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos standartą, dažniausiai pateikiamas Šiaurės Karelijos kardiovaskulinės sveikatos valdymo pavyzdys. Prieš penkis dešimtmečius Suomija, ypač šiaurinė jos dalis, pirmavo pagal mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų. Tai kėlė didelį visuomenės susirūpinimą, nes mirdavo darbingo amžiaus žmonių, ypač vyrų. Šiaurės Karelijos medikų bendruomenė 1971 m. pasirašė peticiją nacionalinėms institucijoms, prašydami skubios pagalbos mažinant susirgimo širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje buvo iškeltas uždavinys sumažinti sergančiųjų skaičių ir mirtingumą, ribojant populiacinius rizikos veiksnius: reguliuojant arterinį kraujospūdį, ribojant tabako vartojimą, gerinant cholesterolio koncentracijų diagnostiką ir gydymą. Šios priemonės padėjo pasiekti puikų rezultatą – praėjus dešimtmečiui mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo 75 proc.! Per 25-erius metus mirtingumas sumažėjo daugiau nei 80 proc. Taigi rezultatai – stulbinami.

Pasaulio širdies organizacija taip pat yra išsikėlusi tikslą – imtis drastiškų populiacinių veiksmų, kad iki 2025 m. 25 proc. būtų galima sumažinti mirštamumą nuo šių ligų.

Kiek lemia žuvies produktai ir omega 3

Doc. R.Kubilius sutinka, kad Šiaurės šalims tokius rizikos veiksnius lengviau reguliuoti ir dėl mitybos tradicijų. Geresnis šiaurės jūrų žuvų, kuriose yra gausu polinesočiųjų omega 3 rūgščių, prieinamumas, taip pat yra labai svarbus faktorius. Todėl ir Lietuvoje maisto racionui turėtų būti skiriamas didelis dėmesys. Ne tik medikamentinėmis priemonėmis, bet ir žuvies, turinčios omega 3 parinkimu arba kompensuodami šį trūkumą papildais, galėtume pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Įrodyta, kad, koreguojant mitybą, blogojo cholesterolio koncentraciją galime reguliuoti iki 15-20 proc. Tai – tikrai labai reikšmingi pokyčiai. Prisiminkime, kad geriausiai veikia kompleksinės priemonės: mitybos parinkimas, aktyvesnis gyvenimo būdas ir nemedikamentinės priemonės.

Doc. R.Kubilius išskiria dar vieną labai svarbų aspektą: keisti savo gyvenseną – niekada nevėlu. Kardiologai pabrėžia, kad, jeigu individualioje rizikos veiksnių skaičiuoklėje savo riziką sumažinsite bent vienu procentu, jūsų mirties rizika per artimiausius 10 metų akivaizdžiai sumažės.

Pavyzdžiui, jei žmogus, patyręs miokardo infarktą ir jau įžengęs į 7-ąjį dešimtmetį, nustojo rūkyti, jo tikimybė susirgti pakartotiniu miokardo infarktu yra tris kartus mažesnė. Toks gyvenimo būdo pokytis yra paveikesnis net už kai kuriuos vaistus. Tai reiškia, kad pirmiausia daugiau dėmesio turėtume skirti nemedikamentinėms priemonėms. Tarp jų ir – mitybos racionui.

Jei mityba praturtinta kardiovaskuline prasme naudingomis medžiagomis, pavyzdžiui polinesočiosiomis riebalų rūgštimis omega 3, tai būtų tvirtas pamatas, padedantis gerinti širdies sveikatą.

Tačiau akivaizdu, kad kokybiškos jūros žuvies valgyti bent porą kartų per savaitę daugeliui Lietuvos gyventojų, kaip rekomenduoja mitybos specialistai, – nelabai realus uždavinys. Todėl viena iš išeičių – žuvų taukai, padedantys kompensuoti omega 3 stygių. Ir ne tik vaikams, ir ne tik pavasarį. Žuvų taukus mitybos specialistai rekomenduoja vartoti apskritus metus. Ir štai kodėl.

Pasak kardiologo R.Kubiliaus, mokslininkai sutaria, kad papildai, praturtinti polinesočiosiomis riebalų rūgštimis omega 3, pasižymi neabejotinai teigiamu poveikiu, kuris yra labai svarbus pirminei širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Tačiau sumažina ir pasikartojančių incidentų galimybę.

„Mes nuolat pabrėžiame, kad omega 3 vartojimas turi būti ilgalaikis ir optimaliom dozėm“, – sako kardiologas.

Kraujagyslių amžius skiriasi nuo biologinio

Dar vienas svarbus aspektas. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje nėra vien tik senjorų problema. Insultas ir infarktas „jaunėja“.

„Iš tiesų, per pastarąsias dvi savaites Kauno klinikose turėjau du jaunus pacientus – 26-erių ir 27-erių metų. Abu – ištikti ūminio miokardo infarkto. Kaip tai paaiškinti? Dar 2012 m. kardiologai pradėjo skirti ne tik žmogaus biologinį amžių, bet ir atskirai jo kraujagyslių amžių. Šie atvejai parodo, kad, nekreipiant dėmesio į rizikos veiksnius, netgi jauno žmogaus kraujagyslės, nepaisant biologinio amžiaus, dėvisi ir senėja greičiau. Taigi, jei jums 35-eri metai, ištyrę ir įvertinę jūsų sveikatą bei rizikos veiksnius, medikai gali gali nustatyti, kad kraujagyslių amžius – kaip 60-mečio. Štai kodėl net jaunam žmogui gali išsivystyti miokardo infarktas“, – aiškina Lietuvos širdies asociacijos vadovas, kardiologas Raimondas Kubilius.

Savo kraujagyslių amžių galite apskaičiuoti ir patys, įvertinę pagrindinius rizikos veiksnius. Heart.lt iliustr.

Įdomi skaičių ekvilibristika. Jei koreguosime rizikos veiksnius (rūkymas, cholesterolio kiekis, fizinis aktyvumas), kraujagyslių amžius biologinį gali aplenkti tik 2 metais. Kitaip tariant, jei biologinis žmogaus amžius 40 metų, dėl palankaus gyvenimo būdo ir nuoseklaus rūpesčio jo kraujagyslės idealiu atveju atitiks 38-erių. Tačiau, jei rizikos veiksnių nekoreguosime, tai kraujagyslės gali pasenti dramatiškai – netgi keliais dešimtmečiais.