Data: 2020.07.08 11:43
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Sveikatos specialistai ne visada laikosi savo rekomendacijų

2011-09-09 22:50:00

Iš sveikatos profesionalų nuolat girdime raginimą būti fiziškai aktyviems, judėti ne mažiau kaip 30 minučių kasdien. Taip pat fizinis aktyvumas yra kaip gydymo dalis, rekomenduojama pacientams. Tačiau kyla klausimas: kiek iš sveikatos profesionalų, rekomenduojančių fizinį aktyvumą, yra fiziškai aktyvūs.

B. Jankuvienės grožio ir sveikatos kaina - tai nuolatinė disciplina, griežtas dienos režimas, sveika mityba, sportas ir šokiai. Gretos Jankutės nuotr.

Šis klausimas kilo ir Amerikos mokslininkams. Jungtinėse Amerikos Valstijose tik trečdalis suaugusiųjų laikosi fizinio aktyvumo rekomendacijų, o 37 proc. teigia, kad nesimankština visiškai.

„International Journal of nursing practice” paskelbtame tyrime teigiama, kad slaugos specialistai, kurie patys užsiima fiziniu aktyvumu ir supranta jo reikšmę, yra labiau linkę jį rekomenduoti kaip dalį gydymo. Tačiau tyrime taip pat paaiškėjo, kad tik maža dalis slaugos specialistų patys yra fiziškai aktyvūs ir rūpinasi savo sveikata taip, kaip reikia.

Tyrimo autoriai siekė išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp slaugos specialistų požiūrio apie pratimų naudą ir jų pačių mankštinimosi bei rekomendacijų savo pacientams.

Siekiant patikrinti, ar slaugos specialistai, kurie patys užsiima fiziniu aktyvumu ir supranta jo reikšmę, yra labiau linkę jį rekomenduoti kaip dalį gydymo, buvo remiamasi Pender’io sveikatos stiprinimo teorija. Tyrime dalyvavo 112 slaugos specialistų. Didžioji dalis buvo moterys, kurių amžiaus vidurkis - 43 metai. Tačiau tik 84 asmenys apklausos metu pateikė duomenis apie savo svorį ir ūgį. Vidutinis šių slaugos specialistų kūno masės indeksas (KMI) buvo 25,76 (normalus yra 18,5 - 24,9).

Tyrimo rezultatai rodo, jog slaugos specialistai, kurie tiki, kad sveikatą galima sustiprinti  fiziniu aktyvumu, buvo labiau linkę rekomenduoti fizinį aktyvumą kaip gydymo dalį ir mokyti apie sveiką gyvenseną savo pacientus. Nors toks ryšys ir nustatytas, tyrimo rezultatai rodo, jog teigiama fizinio aktyvumo nauda neabejojo 89,31 proc. slaugos specialistų, tačiau fiziškai aktyvūs buvo tik 18,57 proc. Moksliniame tyrime taip pat atskleidžiama, kad fizinį aktyvumą, kaip sveikatos stiprinimo priemonę, rekomendavo tik 7,13 proc., o kaip gydymo dalį – 6,88 proc. slaugos specialistų. Tyrimo autorių teigimu, nors tyrimo imtis nėra didelė, tačiau rezultatai ganėtinai panašūs į didesnės imties studijų rezultatus.

Lietuvoje sveikos gyvensenos propagavimu ir už ligų prevenciją yra atsakingi visuomenės sveikatos specialistai, tačiau nėra atlikto tyrimo, kuris atspindėtų, ar sveikos gyvensenos propagavimas susijęs su pačių specialistų gyvensenos ypatumais.

Sveikatos specialistams – aukščiausi reikalavimai

„Mūsų rezultatai būtų prastesni nei Amerikos“, - įsitikinęs Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis.

Jis pasakojo aplankęs 15 Lietuvos visuomenės sveikatos biurų ir vaizdą pamatęs „liūdną ir graudų“.  Vidutiniškai iš 10 biuro darbuotojų kokia nors sveikatinančia veikla užsiiminėja ne daugiau nei trečdalis, kiti negali būti pavyzdžiu visuomenei. Kodėl? D. Kepenis mano, jog problema kompleksinė: trūksta valios ar laiko, vis atidėliojama, manant, kad dar nereikia, dar viskas gerai, kiti nežino, ką reikėtų daryti.

Dainius Kepenis. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Sveikatos specalistas turi būti kompleksinis pavyzdys – pavyzdys fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, dvasinio gyvenimo srityse. Tikras sveikatos specialistas yra ir kunigas, ir fizinio lavinimo mokytojas, ir higienistas, ir mitybos specialistas, ir psichologas“, - sakė D. Kepenis, įsitikinęs, kad šiai specialybei turi būti keliami patys aukščiausi reikalavimai. Gydytojas, pavyzdžiui, neblogu daktaru gali būti laikomas net jei jis rūkys ir girtuokliaus, o sveikatos specialistas  negali turėti jokių sveikatos problemų, antsvorio.

„Jei jis turi problemų, serga psichosomatinėmis ligomis, turi antsvorio – jis jau nebėra sveikatos specialistas ir turi savo darbą apleisti, nes žmonės nebetikės tomis tiesomis, kurias jis skelbia.  Jis turi žinoti apie daug ką, o vienoje kurioje nors srityje turėti gilias žinias“, - teigė pokalbininkas ir pridūrė, jog  du trečdaliai žmonių į gydytojų rankas patenka dėl nežinojimo ar tingėjimo, t.y. ligų, kurių galėjo išvengti.

Stengiasi būti pavyzdžiais

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro l. e. p. direktorė Ineta Pačiauskaitė „Vakarų Lietuvos mediciną“ patikino, jog iš biuro darbuotojų yra reikalaujama būti pavyzdžiais visuomenei, o ne vien informacijos skleidėjais. Todėl pagrindinis reikalavimas darbuotojams – neturėti jokių priklausomybių. Vadinasi, ir nerūkyti.

Laikinoji biuro vadovė prisipažino, jog rodyti pavyzdį visuomenei pačiai dalyvaujant matomoje sveikatinimo veikloje neišeina dėl laiko stokos, tačiau savo fizinę formą palaiko namuose rytais atlikdama mankštą, o žiemą praktikuoja vaikščiojimą šiaurietiškomis lazdomis.

Kiti biuro darbuotojai, sakė ji, arba bėgioja, arba mankštinasi sporto klubuose. Tarp jų ir dvi darbuotojos, kurios turi nedidelį antsvorį ir stengiasi jį įveikti sportuodamos.

Loreta Petkuvienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, sveikatinimo veiklą vykdančio ir Tauragės bei Jurbarko rajonuose,  direktorė Loreta Petkuvienė taip pat sutinka, kad sveikatos specialistas turi būti pavyzdys: „Esame net į specialistų, dirbančių mokyklose, vertybinius nuostatus įrašę, kad jie turi būti pavyzdžiu mokiniams, gyventi taip, kaip moko.“

Pati L. Petkuvienė  fizinę formą palaiko kasrytine 15 min. mankšta, taip pat nuo spalio iki  gegužės mėnesio valandą per savaitę vesdama gyventojams mankštas ir kartu su jais sportuodama.

Kadangi sporto klubų Šilalėje nėra, panašiai savo fizinę formą palaiko ir kitos darbuotojos, be kita, mokančios gyventojus šiaurietiškojo ėjimo subtilybių.

Žodžiai nesiskiria nuo darbų

 "Jei kalbėsi apie dietas, bet pats būsi nutukęs, raginsi nerūkyti, tačiau pats rūkysi, - nieko iš to nebus.  Geriausiai veikia asmeninis pavyzdys“, - įsitikinusi šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė, sveikos gyvensenos pavyzdžiu užkrėtusi ir savo vadovaujamos įmonės UAB „Birutės šeimos medicinos praktika“ darbuotojus: visi jie sportuoja, neturi žalingų įporočių, laikosi mitybos režimo. Kolektyve tvyro „sportinė ekologiška nuotaika”.

“Manau, kad medikas turi siekti būti pavyzdžiu pacientui, ir tai reikia skiepyti jau medicinos universitetuose studentams – kad ne tik teorijos mokytųsi, bet ir pavyzdingai palaikytų sveikatą”, - sakė gydytoja, visą gyvenimą vadovaudamasi principu, kad žodžiai negali skirtis nuo darbų.

“Jei žmogus manęs ko nors klausia, aš nesakau, kaip reikia daryti, o sakau, ką pati tokioje situacijoje darau. Ir pacientas, matydamas, kaip atrodau ir  kaip jaučiuosi, gali nuspręsti, ar kelias, kuriuo einu, yra teisingas”, - pasakojo B. Jankuvienė.

Tačiau gydytoja savo požiūrio per prievartą neperša, o pataria tik tiems, kurie to prašo. Mat kurie nenori girdėti -  tie ir neišgirsta.

“Jei  žmogus skundžiasi sąnariais, stuburo skausmais, o turi didelį svorį, pasakau, kad pagrindinė problema - antsvoris. Ir tą problemą reikia pradėti spręsti, nes jokie vaistai nepadės, jei nebus sureguliuota mityba, svoris. O jei klausia, kaip padaryti, aiškinu, bet primygtinai savo požiūrio neperšu”, - pasakojo B. Jankuvienė.

Šeimos gydytojos grožio ir sveikatos kaina - tai nuolatinė disciplina, griežtas dienos režimas, sveika mityba, sportas ir šokiai.

“Kažkoks rusų laidos vedėjas yra pasakęs, kad jei moteriai yra 40, ji privalo eiti į sporto salę, o jei 50 – iš jos nebeišeiti.  Stengiuosi vykdyti jo nurodymus”, - šypsosi pokalbininkė.

Negana to, kad gydytoja sportuoja ir šoka – ji daug dėmesio skiria ir maistui.

“Gali valgyti sveikiausią maistą, bet jei valgysi netvarkingai, gausiai, nieko gero nebus. Visame kame turi būti saikas. Stengiuosi valgyti reguliariai, būtinai pusryčius, pietums – sriubą, svarbu, kad maistas būtų neriebus, be skonio stipriklių”, - savo mitybos principus atskleidė pokalbininkė.

Ingrida Jaselskytė,

Genovaitė Privedienė

 Šaltinis

 Esposito EM, Fitzpatrick JJ. Registered nurses’ beliefs of the benefits of exercise, their exercise behaviour and their patient teaching regarding exercise. Int J Nurs Pract 2011; 17: 351–356