Data: 2020.08.13 21:00
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų rotacija: už ar prieš?

Laima Švedaitė | Šaltinis: vlmedicina | 2011-04-19 00:31:34

Praėjusią savaitę  prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įvesti penkerių metų kadencijas visų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams ir nustatyti, kad vadovauti įstaigai jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, siūloma iki 65-erių metų apriboti visų sveikatos įstaigų vadovų amžių. Ką apie šias pataisas mano sveikatos priežiūros įstaigų vadovai?

Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė:

Alma Vitkienė. A. Kubaičio nuotr.

Nesu prieš rotaciją. Tikrai negalvoju, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovų postai turėtų būti paveldimi arba iki gyvos galvos. Nors vadybiniai įgūdžiai, kurie įgyjami dirbant, yra labai vertingas dalykas. Ir ne taip greitai ir lengvai patirtis įgyjama. Todėl jeigu ligoninei vadovauja jaunas žmogus ir dvi kadencijas iš eilės įstaiga yra lyderiaujanti, gal ir nebūtų būtinybės keisti vadovą. Bet man atrodo, kad visada bus ir išimčių. Yra labai daug svertų, pagal kuriuos galima atsijoti vadovo tinkamumą. O dėl amžiaus cenzo, tai žinoma, kad nereikėtų vadovauti kopiant  į aštuntą dešimtį.

Klaipėdos medicinos slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja dr. Danguolė Drungilienė:

D. Drungilienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Mano manymu, prezidentės pasiūlymą reikėtų gerai apsvarstyti ir nedaryti sprendimų skubotai. Taigi pažvelkite į politinius postus, kur yra tiksliai apibrėžtos kadencijos - tai ar jie stengiasi? Mano subjektyvi nuomonė, kad jei esi laikinas, tai ir laikinas. Nepradėsi rašyti europinio projekto, kuris startuos  po penkerių metų, jei po metų baigiasi kadencija. Neateis pinigai, nukentės įstaiga. Penkeri metai tikrai labai mažai -  vadovas tik įeina į vėžes. Taigi steigėjas mato – vadovas tvarkosi, ar ne. Tie senieji vadovai, kurie nesitvarkė, seniai nebevadovauja – turime pavyzdžių Klaipėdoje. O jeigu vadovas gerai dirba, tai kam jį keisti? Dargi prezidentė siūlo, kad sveikatos priežiūros įstaigoms vadovautų vadybininkai.  Kiek žinau, Klaipėdoje mes beveik visi vadovai esame baigę dienines vadybos magistrantūros studijas. Gydytojas ir vadybininkas yra pats geriausias variantas, bet sveikatos priežiūros įstaigos vadovas be medicinos žinių - nieko gero.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas dr. Jonas Sąlyga:

J. Sąlyga. A. Kubaičio nuotr.

Vyriausiasis gydytojas nėra specialybė. Tai yra pareigos. Absoliuti dauguma šalies ligoninių vadovų turi ir gydytojo diplomą, išskyrus Šilalės ligoninę, kurios vadovu paskirtas ne medikas. Manau, jog tas gydytojas, kuris siekė vadovo posto, turėjo pirmiausia pagalvoti apie tai, kad jis negali būti amžinas administratorius “iki grabo lentos”. Nemanau, kad prezidentės pasiūlymas yra naujiena. Todėl, kad dar 1996 metais buvo patvirtintas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, ir jame buvo numatyta, kad savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių bei filialų vadovai ir vyr. gydytojai priimami viešojo konkurso metu penkeriems metams. Tai kadencija lyg ir buvo numatyta. Tame pačiame įstatyme buvo numatytas ir amžiaus cenzas – kad įstaigos vadovas negali būti vyresnis nei 65 metų asmuo. Tai buvo numatyta ir konkrečiai kiekvienos ligoninės įstatuose, kuriuos tvirtino steigėjas. Tačiau 2007 metais Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas buvo pataisytas – nebeliko nei kadencijų, nei amžiaus cenzo. Laikausi nuomonės, kad prezidentės siūlymui grąžinti tai, kas buvo numatyta tame įstatyme, vertėtų pritarti. Rotacija galbūt ir būtina. Kadencijų skaičių įvesti reikėtų. Tokiu atveju, jeigu vadovas gerai  vadovauja sveikatos priežiūros įstaigai - o jo veiklos rezultatai paaiškėja jau per pirmuosius darbo metus, matyt, ir steigėjas, ir įstaigos kolektyvas tokiu atveju siūlytų pratęsti darbą dar penkeriems metams. O per dešimt  metų galima ir kalnus nuversti.

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis:

A. Slatvickis. A. Kubaičio nuotr.

Atsakant į šį klausimą labai sunku būti objektyviam, nes tai liečia ir mane patį. Ir, savaime aišku, man sunku prezidentės pasiūlymą vertinti teigiamai. Kiekvienas reiškinys turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių, rotacija – ne išimtis. Tačiau man atrodo, kad mechaninis kadencijos ribojimas gali duoti daugiau žalos negu naudos. Turi būti  nustatyti objektyvūs vertinimo kriterijai, kurie leistų pasakyti, ar vadovas tinkamas toliau vadovauti. Jeigu vadovas susitvarko su savo pareigomis, įstaigai, pacientams yra gerai, tai koks tikslas jį keisti? Kur garantija, kad naujas vadovas atėjęs dirbs geriau? Kartais gali ateiti vadovas, kurio gabumai iš tiesų viršija ankstesnio vadovo, bet mes žinome ir kitokių pavyzdžių. Patikėkite manimi - tikrai negimstama vadovais. Ne per vieną dieną ateina sugebėjimai. Ir ne kiekvienas, norintis vadovauti, gali vadovauti. Per savo gyvenimą aš sutikau nemažai žmonių, kurie labai norėjo valdžios, bet jeigu jie, gink Dieve,  taptų vadovais, žalos būtų labai daug. Labai svarbu, kad aukščiau stovintys asmenys ar organizacijos sugebėtų atskirti kandidatų norus nuo sugebėjimų, atrinktų vadovauti tinkamus asmenis.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė:

Ką besakyčiau, išeitų, kad esu suinteresuotas asmuo, bet aš manyčiau, kad prezidentės pasiūlymas dėl rotacijos nėra geras. Kiekvienas steigėjas turi užtektinai svertų įvertinti savo įstaigų vadovų darbą – geras jis ar blogas - ir priimti atitinkamus sprendimus. Jeigu steigėjas mato, kad įstaiga blogai tvarkosi, bet kada galima vadovą ir nubausti, ir atleisti. Bet kodėl vadovą turėtų atleisti, jeigu jis gerai dirba? Per penkerius metus – kažkodėl pas mus apsiribojama šiuo terminu - jokių rimtų strateginių dalykų negali padaryti. Aš galiu duoti pavyzdį iš savo įstaigos. Kai mes pradėjome dirbti, iš buvusių įstaigų Savivaldybė mums perdavė didžiules skolas, ir per penkerius metus mes jų negrąžinome, nes keitėsi finansavimo metodika. Praėjo 10 metų, ir šiandien mes dirbame pelningai – remontuojamės, tvarkomės. Jeigu steigėjas man turi kokių nors pretenzijų, jas gali išsakyti, o jeigu jų nėra? Važiuoti į kitą įstaigą, iš naujo įsigilinti į problemas, specifiką? Kol išsiaiškini, daug laiko praeina. O juk mes nesame biudžetinės įstaigos. Mes esame viešosios įstaigos ir turime galvoti, kaip užsidirbti ir išsilaikyti.