Data: 2020.08.12 06:00
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Sveikatos apsaugos problemos svetur: pokyčiai Švedijoje

Vytautas Valevičius | 2012-08-17 00:05:33

Oficialūs šaltiniai rodo, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse sveikatos priežiūros sistema susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis. Svetimų problemų ir klaidų žinojimas gali padėti išvengti jų savo šalyje. Žvilgtelėkime, kaip yra Švedijoje.

Poilsio parke Goteborge
Švedai ilsisi Goteborgo poilsio parke. Ramūno Liko nuotr.

Kas žinotina gydantis Švedijoje

Pažintį su sveikatos priežiūros sistema šioje šalyje pradėjau nuo mūsų Valstybinės ligonių kasos puslapio. Ten sužinojau, kad paprastai pacientas turi sumokėti gydytojui už paslaugas tam tikrą mokestį (vadinamąją paciento įmoką). Mokesčiai, jų akimis, nedideli. Už vizitą pas šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją dėl ambulatorinio gydymo mokama nuo 100 iki 300 SEK. Už greitosios medicinos pagalbos paslaugas ir vakarinį vizitą pas šeimos gydytoją - nuo 300 iki 400 SEK. Vaikams iki 18 metų (išskyrus vizitus į greitosios pagalbos ir vakaro klinikas bei rentgeno tyrimus) - nuo 0 iki 140 SEK. Jeigu patekote į ligoninę, tai  už kiekvieną gydymo dienos stacionare dieną mokama 80 SEK.

Dantų gydymo paslaugos Švedijoje yra atskirtos nuo valstybinės sveikatos apsaugos sistemos. 1999 metais buvo atsisakyta kainų reguliavimo, vadinasi, gydytojai gali patys nustatyti dantų gydymo paslaugų kainas. Suaugusieji už gydytojo odontologo paslaugas moka visą kainą. Šiuo atveju nenustatyta galima didžiausia įmoka, tad ji gali sudaryti net 80 proc. visų gydymo išlaidų. Vaikams iki 20 metų dantisto paslaugos yra nemokamos.

Supaprastinimo link

Maždaug prieš metus Švedijos Vyriausybė pavedė revizuoti sveikatos apsaugos sistemą. Politikai norėjo išsiaiškinti, kaip galima optimizuoti valstybines įstaigas šioje srityje. Dabar yra žinomi šios patikros rezultatai. Sudėtingą, iš 12 įstaigų susidedančios sveikatos apsaugos sistemos valdymą numatoma pakeisti keturiomis žinybomis. Pagrindinės užduotys: padidinti medicinos įstaigų kontrolę ir sukurti vieną valstybinį sveikatos paslaugų portalą.

Jeigu pavyks įgyvendinti sveikatos apsaugos sistemos supaprastinimo užduotį, tai naujos keturios žinybos užsiims gyventojų švietimu, medicinos pagalbos kontrole, infrastrukūriniu aprūpinimu: komunikacija ir naujomis technologijomis, analize ir raidos strategija.

Šią idėją turi įgyvendinti buvęs valstybinės vaistų pardavimo sistemos (Apoteket) vadovas S. Karlsson iki 2014 metų. Jo nuomone, ši reforma sumažins 20 proc. išlaidų personalui. Žinant, kad Švedija skiria nemažas lėšas sveikatos sistemai, tai padidintų tiesiogiai sveikatinimui skiriamas pinigų sumas. Pažvelkite į šią lentelę:

Pačių išlaidų struktūra skiriasi nuo mūsiškės. Administravimui skiriama dalis yra 1,3 proc., visuomenės sveikatai ir prevencijai - 3,6 proc., vaistų kompensavimui – 9 proc., namų bei apžiūros paslaugoms - 7,4 proc.

Ne viskas sėkminga

Prevencinių sveikatos programų lėšos šimteriopai didesnės nei skiriamos Lietuvoje. Kitas labai svarbus bruožas – paslaugos namuose. Jos finansuojamas specifiškai, ko pas mus dar nėra.

2009 metais Švedija atsisakė valstybės vaistinių monopolio. Šiuo metu valstybėje dirba 13 operatorių. Pačių vaistinių sumažėjo 20 proc. ( iki 1200), tačiau kokybė išaugo. Tiesa, valstybė kompensuoja daliai gyventojų vaistus, bet visos vaistinės privalo turėti reikiamus vaistus, reikalui esant rasti juos per 24 valandas.

Odontologija Švedijoje susidūrė su neišsprendžiama problema: 15 proc. neina pas dantų gydytoją, nors tai jiems reikalinga. Žmones stabdo  kaina. Pensininko pajamos yra 10 tūkst. kronų per mėnesį, o suma už gydymą gali siekti  20 tūkst. kronų.  (Folkhälsoinstitutet apklausos duomenys 2012 metų birželį),  o tai vidutinė sąskaita šiai amžiaus grupei.

Kaip matome, Švedijos sveikatos sistemos reforma, prasidėjusi 1990 metais,  ne visose srityse sėkminga.  Buvo sėkmingų momentų, kaip antai  ligoninių lovų skaičiaus mažinimas, decentralizacija, bet buvo ir trūkumų, dėl to reikėjo stabdyti kai kurių ligoninių privatizavimą.

Nauji siekiai

2005 metų lapkritį buvo nubrėžtos naujos gairės:  pacientams suteikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas  susisiekus telefonu arba sveikatos priežiūros centre tą pačią dieną; esant reikalui gydytojas turėtų apsilankyti per septynias dienas; gauti specialisto konsultaciją  per  90 dienų nuo kreipimosi iš pirminės sveikatos priežiūros; gauti  gydymą per 90 dienų nuo specialisto sprendimo skirti gydymą.

Tiesa, 2010 gegužės mėnesį  šie siekiai buvo koreguoti, norint, kad laukimo laikas sumažėtų bent 50 proc. (plačiau - leidinyje „Health System in Trasition Sweden:2012“).

Dabartiniai naujausi tikslai šioje šalyje gali būti apibendrinti taip: tęsti specializaciją ir medicinos paslaugų koncentraciją ligoninių sektoriuje; siekti sveikatos paslaugų regionalizacijos; geriau koordinuoti priežiūrą, ypač senų žmonių; vystyti konkurenciją ir privatizaciją pirminės sveikatos priežiūros srityje; keisti subsidijų ir priemokų tvarką vaistams ir ypač odontologinėms paslaugoms; padidinti dėmesį viešam sveikatos sistemos efektyvumo svarstymui.

Šie keletas faktų, pateiktų iš oficialių Švedijos šaltinių, rodo,  kad ir kitų valstybių sveikatos apsaugos sistema susiduria su problemomis.  O jų Švedijoje yra ir daugiau: nepasitenkinimas kai kuriomis teikiamomis paslaugomis,  didesni nei Lietuvoje  alkoholizmo ir narkomanijos mastai.

Turime mokytis ir iš svetimų klaidų, kad išvengtume absurdo, ypač sveikatos priežiūros srityje.

Dr. Vytautas Valevičius