Data: 2020.07.09 21:16
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Stresas ir miestas

2011-07-06 21:04:07

„ScienceDaily“ praneša, kad miesto aplinka siejama su didesne nerimo ir nuotaikos sutrikimų rizika. Daugiau nei pusė pasaulio populiacijos gyvena miestuose. Sveikatai palankios aplinkos kūrimas mieste taip pat yra ir vienas didžiausių užsienio politikų tikslų.

Psichologė Dalia Kujalienė. Algirdo Kubaičio nuotr.

“Ankstesnių tyrimų metu buvo įrodyta, kad 21 proc. gyvenančių mieste žmonių patiria nerimą ir 39 proc. - nuotaikos sutrikimus”, – teigia tyrimo autoriai. Mieste beveik dvigubai dažniau pasitaiko šizofrenijos atvejų, ypač jei žmogus gimė ir augo mieste.

Tyrimas buvo atliekamas Mannheimo psichinės sveikatos centriniame institute. Mokslininkai stebėjo 16 vyrų ir tiek pat moterų – sveikų ir niekuo nesiskundžiančių savanorių - smegenų aktyvumą ir lygino miesto bei kaimo gyventojų rezultatus. Prieš atliekant tyrimą magnetinio rezonanso tomografu savanoriams buvo matuojamas širdies plakimo dažnis, kraujospūdis, streso hormono lygis, tačiau šie rezultatai tarp miesto ir kaimo gyventojų nesiskyrė. Rezultatai buvo analizuojami remiantis magnetinio rezonanso tyrimo duomenimis, kurie parodė, kad gyvenimas mieste buvo siejamas su didesniu streso atsaku migdoliniame kūne smegenyse, atsakingame už emocijų reguliavimą ir nuotaikas. „Miesto auklėjimas“ taip pat buvo siejamas ir su juostine smegenų žieve, kuri atsakinga už neigiamų emocijų ir streso reguliavimą.

Tyrimo autoriai teigia, kad labai svarbu nustatyti ryšius tarp psichopatologijų ir miesto aplinkos, nes didžioji dalis populiacijos gyvena miestuose. Todėl miestų politikai privalo rūpintis žmonių sveikata ir stengtis sukurti tokią aplinką, kuri nesukeltų streso.

Lietuvoje apie 67 proc. populiacijos gyvena mieste. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2009 m. šizofrenijos paplitimas buvo 5,53 atvejo 1000 gyventojų, o kaime – 4,91. Tačiau tiek mieste, tiek kaime šios ligos paplitimas vis didesnis. Miesto gyventojų, sergančių psichikos ar elgesio sutrikimais, dalis 1000 gyventojų taip pat didesnė: 2009 m. mieste šis rodiklis buvo 56,85 atvejo 1000 gyventojų, o kaime - 52,18.

Išvadoms padaryti reikia platesnės apimties tyrimų

Psichologė Dalia Kujalienė sutinka, kad miesto gyventojai patiria daugiau streso, nulemto aplinkos, negu kaimo gyventojai. Greitesnis gyvenimo tempas, triukšmas, oro užterštumas, transporto kamščiai, nuolatinis asmeninės erdvės apribojimas ar pažeidimas kelia vidinę įtampą. Kaimo aplinka, kurioje gyvenimo tempas lėtesnis, oras  grynesnis, kur daugiau erdvės ir tylos,  palankesnė ir vidinei pusiausvyrai bei ramybei.

„Ne be reikalo daugybė miesto žmonių stengiasi susikurti galimybę praleisti laisvalaikį kaime ar tiesiog gamtoje – nori atitrūkti, pabėgti iš miesto, ir tai tikrai padeda pasijusti geriau, pailsėti. Bet būtų pernelyg paviršutiniška ieškoti streso priežasčių tik gyvenamojoje vietoje ir tikėtis išspręsti streso problemą tik keičiant miesto aplinką. Nes kaimo gyventojai turbūt irgi galėtų papasakoti daug dalykų, dėl ko jiems yra labai sunku, dėl ko jie patiria stresą. Pernelyg glaudžiai susipynę daugybė įvairių veiksnių“, - sakė psichologė.

D. Kujalienė teigia, jog labai daug streso miesto žmonės patiria darbo aplinkoje dėl didelių darbo krūvių, sudėtingų tarpasmeninių santykių, netikrumo dėl ateities, varganų atlyginimų, daugybė žmonių tiek kaime, tiek mieste susiduria ir su santykių šeimoje problemomis.

„Nuspręsti, kas ką lemia ir kas nuo ko priklauso – turbūt neįmanoma be labai gilių didelės apimties tyrimų“, - išvadomis, padarytomis remiantis minėtu 32 žmonių tyrimu, suabejojo psichologė.

Svarbiausia – gerinti tarpasmeninius santykius

„Gal tikrai būtų lengviau ištverti viršininką teroristą, jeigu išėjęs iš darbo iš karto patektum į lakštingalų giraitę ar žemuogių pievelę, gal ir namo pareitum ne toks pervargęs, ir namuose būtų lengviau išsaugoti ramybę. Kita vertus, jeigu žmonės mokytųsi atsispirti išoriniam poveikiui, kurtų savyje ramybę, jeigu būtų daugiau žmoniškumo, geranoriškumo, supratingumo ir paramos tarpasmeniniuose santykiuose – nepalanki fizinė aplinka irgi turėtų mažesnį psichologinį poveikį. Savijauta – vidinis matmuo, labai priklausantis nuo įsitikinimų ir nuostatų. Kažin ar būtų sėkmingi aplinkos tobulinimo projektai, jeigu žmonės tuo pačiu metu nekeistų savęs iš vidaus. Juk miesto aplinka – mieste gyvenančių žmonių produktas, ją kuria patys žmonės, pvz., dėl savo patogumo naudodami vis daugiau automobilių ir dėl to didindami triukšmą bei oro užterštumą. Bet kiek atsiras sutinkančių atsisakyti automobilio vardan gryno oro ir tylos? Žmogaus sukurta aplinka pradeda „mušti“ jį patį, bet ta aplinka turbūt atspindi jos kūrėjų vidinę realybę. Čia turbūt slypi ir viltis, kad žmogus, sugebantis likti ramus bet kokiomis išorinėmis aplinkybėmis, kurs ir kitokią aplinką, o kuriama palankesnė aplinka savo ruožtu dar labiau stiprins geresnę savijautą“, - kalbėjo psichologė.

Vienareikšmio atsakymo nėra

Psichologė D. Kujalienė mano, jog ieškoti psichikos sutrikimų priežasčių miesto  aplinkoje nėra korektiška.

„Tokios rimtos ligos, kaip šizofrenija, turi genetinį–biologinį pagrindą, ir nepalanki išorinė aplinka galbūt tik sudaro sąlygas greičiau tokiems susirgimams pasireikšti. Bet nėra jokios garantijos, kad palanki aplinka apsaugos nuo ligos“, - teigė ji.

Kita vertus, ji kviečia pamąstyti, gal psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvos kaimuose ir miestuose skirtumai nedideli ne dėl nepalankios erdvės mieste, o todėl, kad Lietuvos kaimo aplinka yra psichologiškai nepriimtina ir sukelia beveik tokias pačias psichines problemas, kaip ir miesto aplinka.

„Nes kaimas tikrai turi savo problemas, dėl kurių nuolatinis gyvenimas ten ne visiems mielas. Kviesčiau nežiūrėti į šiuos klausimus pernelyg supaprastintai. Vienareikšmiško atsakymo į juos tikrai nėra“, - sakė pokalbininkė.

vlmedicina.lt