Data: 2020.09.25 07:18
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Šalies prekybos centruose – vištiena be anbtibiotikų

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-08-17 10:43:57

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jau kelerius metus iš eilės vištienos suvartojimas šalyje auga daugiau nei dešimtadaliu. Dietologai turi tam paaiškinimą – vištiena yra nesunkiai bei greitai paruošiama, jos panaudojimas receptuose universalus ir ją galima lengvai derinti su kitais maisto produktais ir prieskoniais.

Višįtiena. Pranešimo autorių nuotr.

Lietuvoje sparčiai populiarėja sveikos gyvensenos kultūrai ir pastebimai kinta tautiečių mitybos įpročiai. Specialistų teigimu, žmonės vis dažniau renkasi lengvesnį maistą ir siekia suvartoti kuo mažiau riebalų.

Dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė sako, kad vienas ryškiausių pokyčių kasdieniame valgiaraštyje – prioritetų renkantis mėsą kaita ir džiaugiasi, kad atsiranda vis platesnis sveikatai naudingų maisto produktų asortimentas.

„Vištiena turi mažiau sočiųjų riebalų nei, pavyzdžiui, raudona mėsa, todėl tai geresnis pasirinkimas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl didelio baltymų kiekio, vištiena ypač tinkama intensyviai sportuojantiems asmenims. Taip pat vištienoje yra labai mažai jungiamojo audinio, todėl ji yra lengvai virškinama ir puikiai tinka vaikams ar žmonėms, turtingiems jautresnę virškinimo sistemą“, – paaiškina E. Saukaitytė- Butvilė.

Per metus lietuvis vidutiniškai suvartoja 26 kilogramus vištienos, tačiau vieningų rekomendacijų dėl vidutinės vištienos paros suvartojimo normos nėra. Amerikos širdies asociacijos rekomendacijose sakoma, kad liesos mėsos, paukštienos ir žuvies kartu reikėtų suvartoti ne daugiau kaip 180 gramų.

„Vieną porciją turėtų sudaryti apie 90 gramų vištienos. Žinoma, aktyviai sportuojantiems ir didelę raumenų masę turintiems asmenims šie kiekiai yra didesni. Ne mažiau svarbus tinkamas vištienos paruošimas. Prieš gaminimą reikėtų nuimti odelę ir ruošimo metu nenaudoti jokių papildomų riebalų. Vištieną reikėtų virti, troškinti, gaminti orkaitėje arba garuose“, – atskleidžia dietologė.

Specialistės teigimu, vištiena yra neutralaus skonio mėsa, todėl prie jos dera ir saldūs, ir aštresni prieskonių deriniai. Tačiau tiek dietologai, tiek prekybininkai, teigia girdintys įvairių vartotojų nuogąstavimų dėl paukštienos, ypač – susijusių su maistui skirtų viščiukų auginimu.

Pasak IKI prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės, vištienos populiarumas pastoviai auga ir šiuo metu sudaro 35 proc. visų mėsos pardavimų. Pirkėjai šią mėsą renkasi dėl lengvo ir greito paruošimo. Tačiau prekybos tinklo atstovė atkreipia dėmesį, kad renkantis vištieną pirmiausia reikėtų žiūrėti ne tik į prekės galiojimo laiką, bet ir jos kokybę.

„Renkantis vištieną labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiu būdu buvo auginamos vištos. Lietuvoje jau daugiau negu dešimtmetį yra uždraustas hormonų ir antibiotikų naudojimas viščiukų auginimui, tačiau juos leidžiama naudoti gydymo tikslais. Šiais metais kartu su „Kekavos“ paukštynu pristatome naują liniją „IKI MĖSA“ vištiena užauginta be antibiotikų“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Mantas Staškevičius sako, kad antibiotikų naudojimas žemės ūkyje vis dar yra didelis, todėl privalo būti kontroliuojamas.

„2015 metais Lietuvos žemės ūkyje buvo sunaudota 11,9 tonos antibiotikų, kitais metais skaičius padidėjo iki 13 tonų ir nuolatos auga. Daugiausia vaistų naudojama paukštininkystėje – net iki 46 proc. visų veterinarinėje medicinoje sunaudotų antibiotikų“, – atskleidžia M. Staškevičius.

Nuolat augantis antibiotikų naudojimas verčia sunerimti, todėl VMVT pradėjo įgyvendinti priemones ir veiksmus, nukreiptus prieš neracionalų vaistų naudojimą ūkinių gyvūnų auginimui.

„Vienas numatytų tikslų – griežtinti antibiotikų skyrimo veterinarijos tikslais apskaitą – sukurti elektroninę veterinarinių vaistų apskaitos sistemą. Veterinarijos gydytojas, užsakydamas antibiotikus, turės atsiskaityti kada ir kiek antibiotikų buvo panaudota. Planuojama, kad sistema startuoti turėtų iki šių metų pabaigos“, – pasakoja M. Staškevičius.