Data: 2020.08.11 07:10
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Reformos nelemia būtinų pokyčių

Eglė Petkutė | Šaltinis: vlmedicina | 2011-06-10 17:20:35

Sveikatos priežiūros reformos vykdomos ne siekiant pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą, bet su tikslu išpildyti į valdžią atėjusios politikų grupės bei ją palaikančių asmenų interesus.

 

 

Tai akcentuota šiandien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) surengtoje konferencijoje „Sveikatos priežiūros reformos: teoriniai požiūriai ir praktiniai aspektai“, kurią ligoninė surengė kartu su Klaipėdos universitetu ir svečiais iš sostinės.

Mykolo Romerio universiteto profesorė Danguolė Jankauskienė įvardijo vieną svarbiausių uždavinių įgyvendinant sveikatos priežiūros sistemos pokyčius. Tai sveikatos priežiūros vadybos taikymas ir tobulinimas.

„Šioje srityje vis dar esame atsilikę. Per pastaruosius penkiolika metų, kai pradėjome keisti medikų rengimo procesą, vadybai skyrėme per mažai dėmesio, čia pokyčių nebuvo. Norint tobulėti reikia mokytis ir sveikatos sistemos vadybos, ir sveikatos sistemos teisės, ir ekonomikos, ir politikos“, - atidarydama renginį kalbėjo viešnia.

KUL vadovas profesorius Vinsas Janušonis akcentavo, kad vykdant sveikatos priežiūros reformą labai svarbus ne tik jos turinys, bet ir pats įgyvendinimo procesas – kaip jis vyksta.

 

Savo pranešime jis atkreipė dėmesį į tai, jog mūsų šalyje taikomasi į sveikatos priežiūros institucijų struktūrines reformas, o ne į paslaugų kokybės gerinimą.

„Pamažu pereinama nuo medikų profesionalų prie vadybininkų valdomos sveikatos priežiūros. Tam, kad reforma vyktų sėkmingai, turi būti suderinti paslaugų teikėjų ir politikų interesai. Taip pat labai svarbi kiekvienos reformos dalis – valdymo decentralizacija. Pas mus viskas sutelkta vienos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerijos rankose“, - tendencijas vardijo V.Janušonis.

Jis pastebėjo, jog Lietuvoje nepaisoma ir dar vieno svarbaus principo, kurį pabrėžia užsienio ekspertai: reformų negalima vykdyti ekonominių krizių metais. Mūsų šalyje įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo programa pradėta įgyvendinti būtent sunkmečiu.

Tačiau Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos valstybėse stebima tendencija, jog sveikatos priežiūros sistemos reformos vykdomos pasikeitus politinei valdžiai, o ne iškilus pokyčių būtinybei.