Data: 2020.07.09 18:25
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Prieš korupciją sveikatos apsaugoje yra pasirengusių kovoti visą kadenciją, bet reikalingi dešimtmečiai

Ligita Sinušienė | 2012-12-12 00:01:27

Korupcija sveikatos apsaugos sistemoje tokia tragiška, kad kai kurie Antikorupcijos komisijos narių šioje Seimo kadencijoje pasirengę sutelkti visą savo dėmesį būtent į šią sritį. Tačiau pakeisti žmonių mentalitetui, kad jie nebeįsitrauktų į buitinį korupcijos lygmenį – kyšius medikams, – prireiks ne kelerių metų, o kelių dešimtmečių, - pirmadienį Klaipėdoje vykusiame renginyje Antikorupcijos dienai paminėti kalbėjo kovotojai už skaidrią Lietuvą. Deja, net patys aršiausi iš jų pripažino, kad atpratinti nuo „dovanų“ gydytojams nepajėgia net savo artimųjų.

Pirmadienį Klaipėdoje surengtoje konferencijoje Antikorupcijos dienai paminėti buvo svarstoma, ar realu Lietuvoje turėti skaidrų viešąjį sektorių. Algirdo Kubaičio nuotr.

Sveikatos apsauga - neigiamas pavyzdys

Pavadinimu „Skaidrus viešasis sektorius. Realu ar utopiška?“ pavadinta konferencija į pačių organizatorių iškeltą klausimą kol kas atsakė pesimistiškai. Nepaisant fakto, kad Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeksą (KSI) šiemet šoktelėjo per dvi vietas į viršų – iš trečios į penktą (dešimties balų sistemoje nulis reiškia absoliučią korupciją, o 10 - minimalų korupcijos lygį). “Pagal šį rodiklį galima būtų spręsti, kad Lietuvoje lyg ir pagerėjo aplinka verslui, pagerėjo situacija teisėkūroje, bet ar taip yra iš tiesų? Ar mes tai jaučiame?“ – klausė Seimo narė Agnė Bilotaitė. O geriausias vaistas nuo korupcijos užkrato – skaidrumas, įjungiantis kontrolės mechanizmą.

Antikorupcijos komisijos narė sakė turinti galimybę pasidžiaugti skaidrumo apraiškomis Lietuvoje – jau vien tuo, kad interneto svetainėse viešinamos įstatymų pataisos, pradedant jų projektais. Taip suteikiama galimybė visuomenei įsitraukti į kūrimo procesą. Tačiau vien informacijos paskelbimas internetinėje erdvėje skaidrumo negarantuoja. „Svarbu, ar paprastas žmogus gali lengvai susirasti jam reikiamą teisės aktą“, - vieną iš skaidrumo kriterijų paminėjo A. Bilotaitė.

O neretai, kaip pabrėžė Seimo narė, paaiškėja, kad rengiamas kurio nors ministro koks nors įstatymo projektas, bet apskritai neviešinamas. „Arba skiriamas tik ministrų vidiniam naudojimui, - aiškino pranešėja, konkrečiai paminėdama Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). - Gali būti proteguojama kokia nors farmacijos kompanija, o jeigu šis procesas neviešinamas, visuomenė negali tam užbėgti už akių“.

Agnė Bilotaitė šią kadenciją pasiryžusi kovoti su korupcija sveikatos apsaugos sistemoje. Algirdo Kubaičio nuotr.

Beje, pasibaigus konferencijai „Vakarų Lietuvos medicinos“ pokalbis su A. Bilotaite atskleidė, kad jos paminėta tariama situacija nebuvo tik teorinis pavyzdys – prieš kelerius metus ji iš tiesų susidūrusi su tokiu atveju SAM: „Remdamasi gautu SAM įsakymo projektu, kreipiausi į STT, kad jį įvertintų“.

Sveikata – jautriausia sritis korupcijos atžvilgiu

Apskritai sveikata, politikės nuomone, - pati jautriausia, pati skaudžiausia sritis. „Todėl šią kadenciją planuoju dirbti būtent šioje srityje, - portalui sakė Antikorupcijos komisijos narė. – Man iki šiol keista, kad kai kurios korupcijos išaiškinimo istorijos baigiasi niekuo. Ir aš, pavyzdžiui, pasisakau už tai, kad sveikatos komitetuose dirbtų ne medikai, ne farmacininkai, bet tie, kas rūpinasi pacientais. Dabar toks įspūdis, kad būtent į juos ir neatsigręžiama, sprendžiant sveikatos apsaugos klausimus, todėl reikia įtraukti ir pacientų organizacijas“.

A. Bilotaitė pasakojo, kad jai skaudžia patirtimi, susidūrus su medikais, dalijasi daugybė žmonių. „Visai neseniai vienai jaunai nėščiai moteriai grėsė komplikacija, ir jai prireikė skubios echoskopijos. Tačiau gydymo įstaigoje jai buvo pasakyta, kad eilė šiai procedūrai yra tik po savaitės. Medikai akivaizdžiai laukė paskatinimo, - vilniečių istoriją pasakojo Seimo narė. – Tačiau moteris su šeimos nariais buvo principingi ir išsireikalavo to, kas nėščiajai priklausė, ir echoskopija jai buvo atlikta tą pačią dieną“.

A. Bilotaitė medikų neskatina

Politikės teigimu, kyšiai medikams – buitinės korupcijos sveikatos apsaugoje rūšis. Kita, stambioji korupcija - medicininės įrangos pirkimas, farmacinių kompanijų interesai ir pan. „Gydytojo paskatinimas perduodamas iš kartos į kartą, vaikai iš tėvų perima tas pačias tradicijas, todėl nelengva pakeisti žmonių mentalitetą, - kalbėjo A. Bilotaitė. – Gydymo įstaigose būtina atsikratyti ir dirbtinai sudaromų eilių pas specialistus, kad žmonės naudotųsi privačiomis paslaugomis“.

O ar pati kovotoja prieš korupciją medikams yra davusi kada nors bent šokolado plytelę? „Kai dar nebuvau Seimo narė, į ligoninę paguldė mano močiutę. Jai buvo atlikta operacija, bet apie ją manęs niekas nebuvo perspėjęs. Atvažiavau aplankyti, o man sako: „Ji operacinėje“. Po operacijos gydantis gydytojas nesidomėjo mano močiutės savijauta, net nenusileido iki jos palatos. Kaip supratau – todėl, kad nedaviau jokio paskatinimo, - savo patirtimi pasidalijo Seimo narė. – Aš laikausi principinių nuostatų ir niekada neduodu“.

Korupciją sveikatos apsaugoje galima panaikinti, politikės manymu, visų pirma – papildomo sveikatos draudimo įvedimu. „Ir pačių medikų darbo sąlygas reikia gerinti. Dabar jie negali dirbti oriai, - kalbėjo A. Bilotaitė. – Tačiau džiaugiuosi jaunais medikais, kurių požiūris į darbą kitoks – jie patriotiškų pažiūrų“.

Viena iš gilios korupcijos sveikatos sistemoje priežasčių, pasak portalo pašnekovės, - korumpuotų medikų neliečiamumas. „Lietuvoje dar niekada medikas nebuvo nubaustas už korupciją. Tačiau reikia ne tik bausti, bet ir paskatinti sąžiningai dirbančius“, - įsitikinusi seimūnė.

Kad nė vienas tarnautojas neišsisuktų bauda

Bausmių už korupciją klausimas konferencijoje buvo paliestas ne vieno pranešėjo. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininko pavaduotojas prof. dr. Ryšardas Burda atkreipė dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso 225 straipsnis už kyšininkavimą numato areštą, baudą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. „Tačiau dažniausiai skiriama bausmė už tokią veiką – areštas ar bauda“, - atkreipė dėmesį R. Burda.

Skaitytojams primename, kad ir kyšininkavimo bei dokumentų klastotės byloje kaltinamosioms Klaipėdos jūrininkų ligoninės juristei Ramintai Petkutei ir verslininkei Ilonai Surgelienei-Klajumei teismas taip pat neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės, tik baudas, teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą bei tam tikros sumos pinigų konfiskavimą.

„Kai kalbama apie bausmių sugriežtinimą, paprastai keičiama tik viršutinė bausmės riba. Pavyzdžiui, vietoj šešerių metų numatomi septyneri. Tačiau jei už kyšininkavimą būtų numatyta bausmė nuo 3 iki 5 metų, tai aš jau laikyčiau bausmės sugriežtinimu, - sakė profesorius. – Teisės aktus turime keisti taip, kad nė vienas valstybės tarnautojas neturėtų teisės atsipirkti bauda. Deja, mes bijome griežtų sankcijų tarnautojų atžvilgiu“.

R. Burdos nuomone, taip pat reikalinga Lietuvos baudžiamąją kodeksą pakeisti taip, kad teismas uždraustų meluoti bet kokiam asmeniui, kaip yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. „O mes turime du asmenis, kurie gali meluoti – kaltinamąjį ir specialųjį liudytoją“, - į lietuviškų teisės aktų trūkumus badė STT specialistas.

Nepagautas – nekorumpuotas?

Profesorius su ironija kalbėjo apie korupcijos ar skaidrumo suvokimą kai kuriose savivaldybėse, kaip pavyzdį pateikdamas Vilniaus rajoną. Pasak jo, dialogas tarp STT ir minėtos savivaldybės darbuotojų vykęs maždaug toks:

- Kaip gali būti, kad visur korupcijos yra, pas jus – ne?

- O jūs pagavote nors vieną mūsų tarybos narį ar administracijos vadovą?

- Ne, nepagavome.

- Vadinasi, korupcijos ir nėra.

Padėtis tragiška

„Vakarų Lietuvos medicinos“ paprašytas pakomentuoti padėtį sveikatos apsaugos sistemoje, R. Burda aptakesnių frazių neieškojo: „Padėtis tragiška!”.

A. Bilotaitė išskiria du korupcijos sveikatos apsaugos sistemoje lygmenis, o STT specialistas jų skiria tris: „Smulkioji korupcija – saldainiai ar 20 litų lygmens kyšiai terapeutams, ligoninių slaugytojoms. Ir įstatymiškai visai nesvarbu – prieš ar po procedūros, ar tai tūkstantis litų, ar saldainių dėžutė. Teisėkūroje visiškai nesvarbus pinigų kiekis - tai vis tiek kyšis“.

R. Burdos teigimu, aukštesnis korupcijos lygmuo tarpsta tarp gydytojų ligoninėse, o kyšių dydis priklausomai nuo operacijos sudėtingumo įvairuoja nuo 100 iki 2000 litų. „Dar aukštesnis lygmuo – kai paaiškėja faktai, jog medicinos įstaigų vadovai moka kyšius SAM už papildomo finansavimo, medicininės įrangos skyrimą, planų pakeitimą. Į šį lygmenį įeina viskas, kas priklauso nuo valdininkų“, - kalbėjo portalo pašnekovas.

STT specialisto teigimu, sunkiausia kovoti su smulkiąja korupcija, kuriai išguiti, profesoriaus nuomone, reikia kelių dešimtmečių. O aukštesnio lygio korupcija dar yra įstatymais sureglamentuota. „Bet santykiai tarp gydytojų ir pacientų, gydytojų ir farmacininkų, pacientų ir farmacininkų yra sunkiausiai reguliuojami, - sakė profesorius. – Žmogui būtina išaiškinti, kad valstybė sveikatos priežiūros įstaigoms skiria daug daugiau pinigų nei jo atnešami skatikai. Pagal kovos su korupcija programą siekiame įgyvendinti idėją, kad kiekvienas pacientas, išeinantis iš gydymo įstaigos, gautų sąskaitą, kurioje būtų įrašyta, kiek pinigų jam gydyti buvo panaudota“.

„Vakarų Lietuvos medicina“ pasiteiravo ir STT Korupcijos prevencijos valdybos nario, ar šis duoda gydytojams. „Aš asmeniškai – ne, bet mano šeimos nariai tai daro“, - atsakė R. Burda.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt