Data: 2020.08.05 05:01
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Prancūzai vėžį užsiundė ŽIV viruso mutantu

2012-08-29 14:12:36

Virusai – gabūs mutantai, keičiantys savo struktūrą ar išorinius baltymus taip, kad palaužtų taikiniais pasirinktų savo aukų natūralios gynybos bastionus. Tačiau tyrėjai iš Prancūzijos pranešė, kad vieną iš grėsmingiausių virusų pasaulio mutantų – ŽIV – panaudojo kovoje prieš kitą žmonijos prakeiksmą – vėžį.

Bakterija
© Fotolia.com

Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro Strasbūre (Prancūzija) mokslininkai pradėjo tyrinėti molekules, kurios galėtų padidinti antivėžinių vaistų efektyvumą. Kaip aiškinama tyrėjų grupės skelbiamoje publikacijoje, dažnai tokiuose tyrimuose analizuojamos pasirinktomis molekulėmis paveiktos bakterijos. Tačiau kartais bakterijas eliminuojančios molekulės žmogaus ląsteles veikia kitaip nei bandomuosiuose tyrimuose. Tad naujų junginių verta ieškoti būtent žmogaus ląstelėse. Kad pagreitintų naujų junginių aptikimo procesus, tyrėjų grupė dirbo su ŽIV, išnaudodami jo replikacijos (dauginimosi) mechanizmus, siekdami sukelti šio viruso mutacijas.

AIDS sukėlėjas ŽIV žmogaus ląstelėse esančias medžiagas naudoja dauginimuisi, įterpdamas savo genetinės medžiagos į šeimininko ląstelės genomą. Skiriamasis ŽIV bruožas – jis nuolatos mutuoja ir, savo ruožtu, sukuria vis naujų mutavusių baltymų. Šis fenomenas leidžia virusui adaptuotis prie besikeičiančių aplinkos sąlygų (pvz., prie vis naujų vaistų) ir išsaugoti atsparumą gydymui.

ŽIV dauginantis, susikuria naujos viruso versijos – atsparesnės medikamentams ir antivirusiniams preparatams. Šios versijos turi naujų, specifinių baltymų. Tačiau mutacijų metu įgyjamos modifikacijos gali pasitarnauti kaip tam tikras molekulių fabrikas, kuriuose gali būti kuriami nauji baltymai.

Tyrėjų grupė modifikavo ŽIV genomą, į jį įterpdama žmogaus geną, koduojantį baltymą deoksicitidino kinazę (dCK). Šio baltymo yra visose ląstelėse. Jis – svarbus antivėžinių vaistų aktyvatorius. Tyrėjai pageidavo išgauti dar didesnį dCK efektyvumą, kuris skatintų didesnį antivėžinių preparatų veiksmingumą.

Dėl įterpto baltymo mutavusį ŽIV virusą tyrėjai daugino: per keletą generacijų buvo sukurta daugybė mutavusių dCK baltymų, iš viso – apie 80. Tarp jų mokslininkams pavyko aptikti baltymo versiją, provokuojančią ir skatinančią navikinių ląstelių žūtį. Naudojant minėtą mutavusį baltymą, efektyviam gydymui pakaktų tik 1/300-osios antivėžinių vaistų dalies – ir naviko augimas būtų sustabdytas.

Atradimas svarbus keletu aspektų. Visų pirma, kaip paaiškėjo, mutavęs baltymas puikiai funkcionuoja žmogaus ląstelių terpėje (tokiu būdu bus galima apeiti tarpinius eksperimentus su gyvūnų ląstelėmis). Antra, atradimas leidžia numanyti, jog egzistuoja būdas sukurti efektyvesnius antivėžinius vaistus paprasčiausiai pakeičiant organizmo cheminį balansą. Galiausiai, atradimas atveria netikėtas vieno iš pavojingiausių žmonijos priešų – ŽIV – perspektyvas: įdarbinti jį kaip efektyvų kovotoją su kita mirtina liga.

 Prancūzų tyrėjų straipsnis publikuotas žurnale „PLoS Genetics“.

technologijos.lt