Data: 2020.09.29 19:53
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Organizmo stiprinimas po chemoterapijos

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-05-13 00:01:25

Chemoterapija – gydymo metodas, kurį taikant siekiama sunaikinti vėžio ląsteles žmogaus organizme. Chemoterapijai skirtų preparatų suskaičiuojama apie 100 ir jų paskyrimas konkrečiam pacientui priklauso nuo vėžio tipo, ligos eigos, bendros paciento sveikatos būklės.

Vanduo
Po chemoterapijos svarbu gerti daug vandens. Vandenį galima saldinti ir gardinti įvairiais priedais. Algirdo Kubaičio nuotr.

Chemoterapija padeda sunaikinti įvairaus tipo vėžio ląsteles įvairiose ligos stadijose. Naikinamos tos vėžio ląstelės, kurios dalijasi ir dauginasi. Sveikos žmogaus organizmo ląstelės taip pat paveikiamos. Ilgainiui jos atsikuria, o vėžinės ląstelės yra sunaikinamos negrįžtamai.

Vėžiu sergančiajam gali būti paskiriama tik chemoterapija arba gali būti taikoma chemoterapija su kitais gydymo būdais: su radioterapija, chirurginiais metodais, taip pat kartu su hormonine, biologine ar imunine terapija.

Pagrindinė šio gydymo metodo rizika yra susijusi su šalutiniais chemoterapijos poveikiais, chemoterapijos neselektyvumu. Kadangi chemoterapijos metu „kliudomos“ ne tik vėžio, bet ir sveikos ląstelės, šalutinių poveikių ir rizikų yra nemažai. Dažniausiai po chemoterapijos pacientą kamuoja nuovargis, vėmimas, viduriavimas, plaukų slinkimas, sausos burnos sindromas. Gali išopėti gleivinės, gali būti jaučiamas sunkumas kvėpuoti. Tikėtini ir odos būklės pokyčiai, rankų ir kojų tirpimas, klausos sutrikimai. Kai kurie medikamentai gali pakenkti paciento reprodukcinei sistemai, vaisingumui. Taikant chemoterapiją su radioterapija, pakenkiama kraujodaros sistemai.

Šių šalutinių poveikių stiprumas ir trukmė priklauso ne tik nuo chemoterapijoje naudotų vaistų, jų dozės, bet ir nuo žmogaus organizmo būklės, stiprumo. Vieniems chemoterapijos šalutiniai poveikiai praeis greičiau, kitiems – užsitęs. Tokiu atveju gali reikėti papildomų medikamentų šalutiniams poveikiams mažinti ir rekomendacijų gyvenimo būdo korekcijai.

Pacientų ir jų gydytojų sukurtos rekomendacijos

Norime supažindinti su patarimais, kuriuos sukūrė su chemoterapija susidūrę pacientai kartu su savo gydytojais.

Štai Susan Tucker iš JAV kadaise išgyveno 6 chemoterapijos seansus ir įveikė krūtų vėžį. Šiuo metu moteris užsiima internetinių portalų apie sveiką gyvenseną kūrimu. Taip pat turi internetinį puslapį, kuriame dalijasi patarimais, kaip išgyventi vėžį, vėžio gydymą, pokyčius organizme. Remdamasi savo, savo gydytojų ir žmonių, įveikusių chemoterapijos šalutinius poveikius, patirtimi bei rekomendacijomis, S. Tucker trumpai apibendrina, ko reiktų imtis po chemoterapijos:

Būtina gerti daug skysčių. Daug daugiau, nei manote, kad galite išgerti. Tai padės išplauti toksinus iš organizmo, greičiau atsigauti ir greičiau pasijusti geriau. Jei sunku išgerti daug vandens, verta pridėti kitokių skysčių: sulčių, sultinio, gaiviųjų gėrimų.

Valgykite švelnaus skonio ar beskonį maistą. Kurį laiką po chemoterapijos nesinori nieko imti į burną. Gali dirginti maisto kvapas, skonis. Bet maisto medžiagos būtinos, tad verta pabandyti „neįkyraus“, švelnaus skonio maistą. Pavyzdžiui, jogurtą, košes, bulves, makaronus, duoną. Beje, pirmas dienas po chemoterapijos nerekomenduojama valgyti vaisių ir daržovių.

Mankštinkitės. Net jei nesinori ar atrodo, jog nepajėgsite. Ir tam nebūtina griebtis svorių kilnojimo sporto salėje. Kasdieniniai pasivaikščiojimai, lengvas pabėgiojimas, joga ir kitos panašios fizinių pratimų rūšys tonizuos organizmą, padės pasišalinti toksinams. Ypač gerai pacientai po chemoterapijos atsiliepia apie jogos teikiamą naudą jų emocinei savijautai ir fizinei būklei.

Pasilinksminkite. Skamba keistai, ar ne? Susitelkimas vien į savo ligą, ligos gydymą ir gydymo šalutinius poveikius suprantamas, bet nerekomenduojamas. Gera emocinė savijauta, stipri psichologinė būklė padės greičiau regeneruotis organizmui po gydymo. Neužmirškite savo artimųjų ir draugų, mėgstamų laisvalaikio leidimo būdų, hobių. Pakeliaukite, išmokite ko nors naujo. Kai kurie pacientai pasakoja, jog jiems labai padėjo dienoraščio rašymas. Ne tik apie jaučiamus chemoterapijos šalutinius poveikius, bet ir apie visą ligos eigą, bendrą savijautą. Kai kurie žmonės netgi jaučia būtinybę pasidalinti patirtimi su kitais. Jie, kaip ir Susan, rašo straipsnius ar deda patirtį į internetines svetaines. Žinojimas, kad kažkam kitam tavo patirtis padeda, ne ką mažiau padeda ir tau pačiam.

Nenutraukite gydytojo paskirtų vaistų vartojimo savarankiškai, nepasitarę su gydytoju.

Venkite stiprių kvapų. Kai kurie stiprūs kvapai ir skoniai gali pabloginti būklę, supykinti, išprovokuoti vėmimą.

Būkite švelnus sau. Galbūt išgyventi chemoterapiją ir jos šalutinius poveikius bus sunkiausias dalykas, kurį teks įveikti jūsų organizmui, bet tikėkite savo jėgomis. Nesmerkite savęs dėl prastos savijautos, ilgo atsigavimo laikotarpio. Daugiau miegokite, bendraukite, susiraskite tą patį išgyvenančių bendraminčių.

Charlie Pieteric, dirbanti Fred Hutchinson vėžio tyrinėjimų centre (JAV), yra slaugė, padedanti ligoniams atsigauti po chemoterapijos. Ji teigia, jog chemoterapija ir radioterapija gerokai pakeičia medžiagų apykaitą, virškinamojo trakto veiklą. Kaip ir pati onkologinė liga. Taigi svarbu daug dėmesio po chemoterapijos skirti mitybai. Jai pritaria ir Cara Anselmo, klinikinė dietologė iš Memorial Sloan – Kettering (JAV) vėžio centro. Anot jos, po chemoterapijos pacientai dažniausiai šlykštisi vandens ir mėsos skoniu, kvapu. Tačiau tiek vanduo, tiek mėsa (dėl joje esančių baltymų) reikalingi organizmui. Tad Cara pataria vandenį saldinti ir gardinti įvairiais priedais: sirupais, sultimis, vaisių griežinėliais. O mėsą keisti kitu baltymų šaltiniu: kiaušiniais, mažo riebumo pienu, pupelėmis, žuvimi.

Svarbu sureguliuoti ir tuštinimąsi. Nors didelė dalis žmonių po chemoterapijos viduriuoja, kai kuriems viduriai užkietėja. Čia vėlgi padės skysčių gausa bei maistas, kuriame gausu ląstelienos, skaidulų. Žarnyno motorinei funkcijai palaikyti ne mažiau svarbi mankšta.

Jei pacientą po chemoterapijos vargina viduriavimas, jis turėtų vengti riebaus ir kepto maisto, kavos, vaisių sulčių, alkoholio, lapinių daržovių. Vietoje to derėtų rinktis kruopas, vaisius be odelių, bulves.

Onkologinių ligonių dietologė Jennifer Koorenny pasakoja, jog kai kurie ligoniai po chemoterapijos priauga daug svorio. Jiems svarbu į savo mitybą įtraukti mažo riebumo patiekalus, daržoves. Tie, kurie kenčia nuo apetito stokos, turėtų išmėginti lengvai virškinamą ir ryškaus skonio neturintį maistą: javinukus, riešutų sviestą, duoną, sultinius, jogurtą.

Būtų gerai valgomą maistą ir pojūčius, patiriamus pavalgius šio maisto, aprašyti. Tuomet bus lengviau susidaryti mitybos planą, identifikuoti tuos produktus, kurie jums šiuo metu sukelia nemalonius pojūčius, diskomfortą.

Tam, kad būtų išvengta burnos opelių, žaizdelių, mikozių po chemoterapijos, verta atsisakyti alkoholio, aštraus, karšto maisto. Po kiekvieno valgymo burną galima praskalauti nestipriai pasūrintu vandeniu.

Burnos džiūvimas, akių apsunkimas, retas šlapinimasis - ryškios dehidratacijos požymis. Čia vėl į pagalbą gali ateiti vanduo.

Tam, kad būtų išvengta pykinimo ir vėmimo, rekomenduojama valgyti vėsesnį maistą. Taip pat maistą gardinti imbieru (slopina pykinimą), pipirmėte (gerina virškinimą). Reikia vengti riebaus, kepto, charakteringo kvapo ir skonio maisto. O maisto porcijos, kąsniai, užkandžiai turi būti maži.

Naujausi mokslo pasiekimai

Onkologines ligas ar organizmo sustiprinimą po chemoterapijų tyrinėjantys mokslininkai gilinasi į organizmo procesus molekuliniame lygmenyje.

Kalifornijos universiteto mokslininkai paskelbė, jog baltymas betakateninas vaidina didelę ir iki šiol neįvertintą vaidmenį organizmo sustiprėjime po radioterapijos ar chemoterapijos.

Radioterapija ir chemoterapija, žinia, gali stipriai pakenkti kraujodaros sistemai, kaulų čiulpams. Atlikus tyrimus su laboratorijos gyvūnėliais paaiškėjo štai kas: gyvūnėlių, kurių organizme trūko baltymo betakatenino, kraujodaros sistema buvo pažeista stipriau, o bendra ląstelių regeneracija truko ilgiau.

Šis atradimas kliniškai reikšmingas todėl, kad atlikus kaulų čiulpų transplantaciją po chemoterapijos ir radioterapijos, gali išsivystyti anemija, infekcijos. Nusilpusiam ligoniui tai gali baigtis mirtimi. Antra priežastis yra ta, kad kuo didesnė chemoterapijos ar radiacijos dozė naudojama, tuo stipriau naikinamos vėžio ląstelės. Tačiau kartu stipriau kenkiama ir sveikoms ląstelėms. Tad pažabojus ląstelių atkūrimo mechanizmą, pasitelkus naujaiidentifikuotą baltymą, būtų galima efektyviau naikinti vėžio ląsteles, bet taip stipriai nekenkti sveikosioms ląstelėms.

Šaltiniai

http://medicalxpress.com/news/2014-04-recovering-chemotherapy.html

http://www.bupa.co.uk/individuals/health-information/directory/c/chemotherapy

http://www.webmd.com/ovarian-cancer/features/15-nutrition-tips-chemo?page=2


VLmedicina.lt