Data: 2020.07.09 08:42
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Nuo gripo toli nepabėgsi, geriau - apsisaugok!

vlmedicina.lt | 2014-10-23 14:20:46

Kiekvienais metais Europoje apie 10 proc. gyventojų suserga gripu. Lietuvoje registruojama apie 100 000 gripo atvejų, tačiau realus skaičius gali būti daug didesnis. Pasaulyje vyrauja A, B ir C tipo gripo virusai. A tipo virusai labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusas sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams. C tipo gripo virusai retai sukelia susirgimus žmonėms, šie susirgimai dažniausiai lengvi ir net be simptomų. Gripo A viruso rezervuaras yra laukiniai ir naminiai vandens paukščiai, kiaulės, arkliai, jūros žinduoliai ir kt. Paukščių organizme gripo virusas dauginasi žarnyne ir nesukelia ligos simptomų. Gripo B virusas plinta tik tarp žmonių.

Gripas
© Fotolia.com

Gripo virusai nuolat kinta dėl paviršinių antigenų kintamumo (H ir N), ir kai viruso kintamumo galimybės išsisemia, tuomet paplinta genetiškai naujas gripo virusas. Tokie virusai sukelia labai dideles epidemijas ir pandemijas.

Epideminis lygis skelbiamas kai sergamumo gripu ir ūminių virusinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis 100 atvejų 10 000 gyv. per savaitę, o gripo atvejų skaičius sudaro ne mažiau kaip 30 proc. visų registruotų ir ŪVKTI atvejų.

Tuo atveju, kai epidemija plinta geografiškai didelėje teritorijoje (pvz., valstybių grupėje, žemyne ar visame pasaulyje), ji vadinama pandemija. Iš to „išplaukia“ naujas pavadinimas - „pandeminis gripas“. Pandemijos kyla kas 10-50 metų. Per paskutinių 400 metų laikotarpį užregistruota apie 30 pandemijų. Pandemija sąlygoja naujo gripo viruso A tipo atsiradimas ir patekimas į žmonių populiaciją, viruso sugebėjimas sukelti sunkius susirgimus žmonėms ir žmonių didelis imlumas jam.

Gripas ir jo simptomai

Gripas – tai ūmi viršutinių kvėpavimo takų virusinė liga. Gripas pasireiškia ūmiai, todėl dažnai pacientas gali įvardinti net tikslią datą kada prasidėjo simptomai. Inkubacinis periodas – nuo 24 val. iki 72 val. (vidutiniškai 48 val.).

Gripo infekcijai būdinga:

ūmi ligos pradžia;

karščiavimas (>38,5ºC);

raumenų skausmas;

galvos ir gerklės skausmai;

sausas kosulys;

silpnumas.

Gali būti ir:

sloga;

akių skausmas;

akių jautrumas šviesai.

Retai pasitaikantys simptomai:

šleikštulys;

vėmimas;

skausmas už krūtinkaulio;

pilvo skausmas;

viduriavimas.

Gripo simptomai trunka 2-3 dienas, bet ne ilgiau nei 7 dienas. Simptomai nyksta palengva, tačiau kosulys ir bendras silpnumas gali likti kelias savaites.

Gripo viruso infekcinis šaltinis ir perdavimas

Infekcinis šaltinis – sergantis žmogus. Epidemijų metu būna ir sveikų virusų nešiotojų. Virusas iš organizmo pradeda išsiskirti inkubacinio periodo pabaigoje, tačiau intensyviausiai skiriasi pirmomis ligos dienomis. Dažniausiai suaugusiems užkrečiamasis periodas sudaro 5-7 dienas, o vaikams 10 d. ir daugiau.

Perdavimas. Kalbant, kosėjant, čiaudint apie žmogų susiformuoja aerozolis, kurį sudaro įvairaus dydžio dalelės. Didesnės dalelės ore apie 1 metro atstumu nuo šaltinio išsilaiko trumpą laiką. Smulkesnės dalelės greitai išgaruoja ir išdžiūvusioje formoje lėtai nusėda ant aplinkos daiktų. Gripo virusas patenka į kitą imlų organizmą per nosies gleivinę, burną ir akių gleivinę, pvz., neplautomis rankomis patrinant akį.

Gripo infekcijos profilaktika

Specifinė profilaktika - imunoprofilaktika

Tai efektyviausia priemonė, padedanti išvengti gripo susirgimų ir/ar rimtų komplikacijų.

Kada skiepytis?

Gripo sezono pikas prasideda gruodžio-vasario mėnesiais, todėl kasmet rugsėjo-spalio-lapkričio mėnesiais rekomenduojama skiepytis.

Vakcinos sudėtis ir efektyvumas

Lietuvoje vakcinos nuo gripo yra sudarytos iš inaktyvuoto suskaldyto viruso, todėl vakcinos yra gana saugios. Kartais pasitaiko vietinių reakcijų, tačiau jos būna lengvos ir praeina be gydymo. Kartais infekcija prasideda po skiepijimo, tačiau tyrimais įrodyta, kad jos atsitiktinai sutampa su skiepijimu, kai virusine respiratorine infekcija užsikrėtęs asmuo paskiepijamas paskutinio inkubacinio periodo dieną.

Efektyvumas – imunitetas susidaro tik prieš to sezono gripą. Apsaugo nuo susirgimų ir/arba rimtų komplikacijų. Po skiepų imunitetas susidaro po 2 savaičių, didžiausias antikūnų kiekis susidaro po 4-6 savaičių po skiepijimo.

Kam rekomenduojama skiepytis?

Skiepytis nuo gripo verta visiems, tačiau ypatingai rekomenduojama žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Tai yra:

asmenims, dirbantiems su pacientais;

vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms;

nėščioms moterims, nes gresia apsigimimai/nėštumo nutrūkimai jei susergama gripu;

vaikams nuo 6 mėn. iki 23 mėn.;

asmenims, sergantiems gretutinėmis lėtinėmis ligomis;

asmenims, esantiems 50-64 m. amžiaus (nes tose grupėse dažniausiai pasireiškia lėtinės ligos);

asmenims, kurie dirba su dideliais žmonių srautais.

Nespecifinė profilaktika

Taisyklingo kosėjimo ir čiaudėjimo burnos uždengimo įgūdžių formavimas

Čiaudint/kosint svarbu taisyklingai užsidengti burną, kad būtų galima išvengti viruso platinimo į aplinką, bei rankų galimo užkrėstumo. Ant rankų gripo virusas išlieka apie 30 min, jei jis pateko čiaudėjant užsidengus ranka, todėl per pusvalandį perduoti virusą kitam tikimybė yra ne maža, pvz., sveikinantis paduodant ranką ar gaminant valgį ir po to vaišinant kitus. Naudokite vienkartinę popierinę nosinaitę arba neturint jos, pridengti burną su sulenkta alkūne.

Rankų higienos įgūdžių formavimas

Kaip minėta ant rankų virusas išsilaiko apie 30 min., jei kosėjant ir/ar čiaudėjant virusas pateko ant rankų prisidengiant burną. Jei virusas ant rankų patenka liečiant užterštus paviršius, jis išsilaiko 5 min. Kontaktiniu būdu, dažniausiai su rankomis, virusas gali patekti į akių gleivinę, nosį ir burną. Todėl būtina skatinti tinkamą rankų higieną.

Kolektyvuose geriausia naudoti skystą muilą ir vienkartinius popierinius rankšluosčius. Rankas reikėtų plauti apie 20-30 s., o muiluoti ir atlikti plovimo judesius 10-15 s.

Rankas nusausinti popieriniu rankšluosčiu bei juo užsukti kraną. Rankas būtina plauti grįžus iš lauko, prieš valgį, esant gripo sezonui papildomai pasisveikinus su kuo nors rankomis, liečiant pinigus, nusikosėjus ar nusičiaudėjus pridengiantburną ranka.

Vėdinimas

Infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose, užterštose dulkėmis patalpose, taip pat esant didesnei oro drėgmei, todėl būtina nuolat periodiškai vėdinti patalpas.

Informacija parengta remiantis:

ULAC metodinės rekomendacijos „Žmogaus gripo etiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika“, 2006;

HP Centre forHealthProtection „Health risk and prevention of seasonal, avian, pandemic influenza“;

Vytautas Usonis „Vakcinos ir skiepijimas“, 2010;

Arvydas Ambrozaitis „Infekcinių ligų vadovas“, 2010;

http://www.isg.org.au/index.php/about-influenza/how-influenza-is-spread/

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro informacija