Data: 2020.07.12 11:06
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Nemiga ir jos priežastys

Prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas | Šaltinis: vlmedicina | 2011-03-03 00:40:40

Sunkumą užmigti ar išmiegoti neprabudus nuolatos patiria vienas iš trijų suaugusiųjų. Nemiga labai sutrikdo kasdienę žmonių veiklą: po nemiegotos nakties jaučiamas nuovargis ir mieguistumas, nesugebama dirbti dėmesio ir susikaupimo reikalaujančio darbo. Šiuo metu sukaupta nemažai žinių apie nemigos poveikį žmogaus sveikatai, todėl medikai gali padėti net tuomet, kai žmogų kankina lėtinė nemiga.

Atsitiktine nemiga vadinamas miego sutrikimas, kai žmogus blogai miega keletą naktų. Šio tipo nemigą dažniausiai sukelia didelis susijaudinimas ar stresas. Vaikai gali imti blogiau miegoti prieš pradėdami lankyti mokyklą, prieš egzaminą ar sporto varžybas. Suaugusiuosius trumpalaikė nemiga gali kankinti prieš svarbius susitikimus darbe ar esant nesutarimams šeimoje. Dauguma žmonių blogiau miega būdami išvykose, ypač jei tenka keliauti per kelias laiko juostas. Aktyvi veikla, fizinis darbas likus mažiau nei 4 val. iki miego ar somatinė liga taip pat gali laikinai sutrikdyti miegą. Praėjus stresinėms situacijoms, pradedama miegoti normaliai.

Giedrius Varoneckas
Prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Miego centro vedėjas (A. Kubaičio nuotr.)

Nuolatinės stresinės situacijos, įtampa darbe ar šeimyniniame gyvenime gali tapti trumpalaikės nemigos, kuri tęsiasi 2 ar 3 savaites, priežastimi. Praėjus įtemptam laikotarpiui, miegas pasidaro normalus.

Dėl lėtinės nemigos, kuri kartojasi beveik kiekvieną naktį ir tęsiasi ilgiau nei metus, kenčia daugiau nei aštuntadalis Vakarų šalių gyventojų. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau nei pusės visų lėtinės nemigos atvejų priežastys yra sutrikęs kvėpavimas ar  raumenų aktyvumo sutrikimas.

Nemiga yra simptomas, taip kaip karščiavimas ar skrandžio skausmas. Nemigos atsiradimui gali turėti įtakos:

Psichologiniai veiksniai

Polinkis į nemigą: kai kurie asmenys  labai jautriai reaguoja į mažiausią stresą ir ima daug blogiau miegoti. Tokiems žmonėms dažniau skauda galvą, kankina virškinimo sutrikimai, jie labiau nei kiti jaudinasi dėl galimų nelaimių, jautriau reaguoja į oro permainas.

Nuolatinis stresas: Žmonės, kurių šeimyninis gyvenimas yra nesklandus, kurie augina lėtine liga sergančius vaikus arba neturi darbo,  dažnai patiria nemigą.

Medikų konsultacijos gali padėti šiems žmonėms kitaip pažvelgti į savo problemas ir imti labiau kontroliuoti įvykius savo gyvenime.

Psichiatrinės problemos: Nemiga, ypač tokia jos forma, kai atsibundama daug anksčiau nei reikia ir nebeužmiegama, yra depresijos simptomas. Žmonės, sergantys nerimo sutrikimais, šizofrenija ar kita psichikos liga, dažniausiai patiria nemigą. Pagrindinės priežasties pašalinimas, dažniausiai pradėjus gydymą medikamentais ir psichoterapija, dažniausiai padeda pagerinti miegą.

Gyvenimo būdas

Stimuliuojančių medžiagų vartojimas: kofeinizuotas maistas ar gėrimai kartais gali neturėti įtakos užmigimui, tačiau kartais gali sukelti dažnus prabudimus naktį. Nikotinas taip pat yra stimuliatorius, todėl rūkaliai paprastai užmiega per ilgesnį laiką nei nerūkantys asmenys. Kai kurių vaistų, pvz., skirtų svoriui mesti,  sudėtyje esančios medžiagos gali sutrikdyti miegą.

Alkoholio vartojimas: mažas alkoholio kiekis gali padėti užmigti, tačiau dėl jo poveikio miegas pasidaro  paviršutiniškas, su prabudimais.

Nepastovus darbo ir poilsio režimas: nereguliariai einant miegoti ir keliantis arba dirbant pamaininį darbą, kai žmonės priversti nemiegoti įprastu paros laiku, gali smarkiai sutrikdyti miegą. Pastovus ėjimo miegoti ir kėlimosi laikas užtikrina lengvą užmigimą ir pakankamą budrumą bei aktyvumą dienos metu.

Pasyvus gyvenimo būdas: žmonės, kurie pasyviai leidžia laiką dienos metu, užmiega sunkiau nei aktyvūs asmenys.

Išmokta nemiga: žmonės, kurių miego kokybė paprastai pablogėja esant įtemptai situacijai darbe ar šeimoje, žinodami tai, ima iš anksto jaudintis, kad, nepakankamai išmiegoję, kitą dieną negalės normaliai dirbti. Jie ima stengtis, kad pavyktų kuo geriau išmiegoti. Tačiau kartais veikla, kuri, atrodytų, turi padėti užmigti, pvz., persirengimas naktiniais drabužiais, užuolaidų užtraukimas, šviesos užgesinimas, sukelia dar didesnį budrumą. Kartais žmonės pastebi, kad žymiai greičiau užmiega ne savo lovoje, o visai kitoje aplinkoje, pvz., skaitydami laikraštį, žiūrėdami televizorių ar vairuodami automobilį. Pakanka  kelių prastos kokybės miego naktų per mėnesį, kad žmogus jaustų nuolatinę nemigos baimę ir rūpestį dėl savo miego. Gydant šio tipo nemigą, pagrindinis tikslas yra suformuoti teisingus miego įpročius ir sumažinti nerimą, susijusį su miegu.

Reguliariai vartojami migdomieji vaistai tampa neefektyvūs jau po keleto savaičių. Staigus vaistų vartojimo nutraukimas gali sukelti laikiną nemigos paūmėjimą. Todėl migdomųjų vaistų vartojimą patartina nutraukti palaipsniui. Bet kokiu atveju prieš priimant sprendimą būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Aplinkos faktoriai

Triukšmas: automobilių, lėktuvų, televizoriaus ar kitų prietaisų skleidžiamas triukšmas gali sutrikdyti miegą, nors asmuo nuo jo neprabunda.

Šviesa: Nors akys ir užmerktos, bet šviesa vis tiek gali sutrikdyti miegą.

Įvairios ligos

Kvėpavimo sutrikimai: trumpas kvėpavimo sustojimas miego metu gali kartotis šimtą kartų per naktį. Kvėpavimo pauzė gali trukti 10 s, asmuo paprastai jos nejaučia, tačiau ryte jaučiasi neišsimiegojęs ir pavargęs. Asmenys, kurie serga miego apnėja, dienos metu kvėpuoja normaliai. Kvėpavimo sustojimo priežastimi gali būti pernelyg didelis raumenų, dalyvaujančių kvėpavime, atsipalaidavimas miego metu arba sutrikęs centrinis kvėpavimo proceso valdymas, kurį atlieka smegenys. Kvėpavimo sutrikimai miego metu senstant paūmėja. Migdomųjų vaistų, sergant minėta liga, patariama vengti, nes jie gali pasunkinti ligą. Kartais miego apnėjos gydymui naudojama teigiamo oro slėgio kaukė. Tuomet ligonį nuo kvėpavimo sustojimų apsaugo nuolatinė teigiamo slėgio oro srovė, kuri nuolatos palaiko kvėpavimo takus atvirus.

Periodiniai galūnių judesiai: asmenį, sergantį šia liga, vargina staigūs kojų raumenų susitraukimai, sąlygojantys dažnus kojų judesius nakties metu. Judesiai trunka kelias sekundes ir kartojasi kas 30 sek. Intensyvūs kojų judesiai kartojasi keletą kartų per naktį tam tikru laiku. Ligonis dažniausiai nejaučia šių judesių, bet nustatyta, kad jie vienos nakties metu gali sukelti šimtus prabudimų. Būtent todėl žmogus, turintis šį sutrikimą, ryte jaučiasi pavargęs. Metams bėgant liga sunkėja. Gydoma migdomaisiais, skausmą malšinančiais vaistais, fiziniais pratimais, šiltomis voniomis ar šių priemonių kombinacija. Geležies organizme stoka taip pat gali sukelti kojų trūkčiojimus.

Pernelyg didelis smegenų aktyvumas miego metu: kai kurie asmenys skundžiasi paviršutinišku ir neatstatančiu jėgų miegu. Atlikus polisomnografinį tyrimą, nustatoma individuali žmogaus miego struktūra, tai yra, lėtojo ir aktyviojo miego stadijų kaita nakties eigoje.

Gastroezofaginis refliuksas: Skrandžio turinio grįžimas į stemplę, kuris juntamas kaip deginimas, gali sukelti prabudimus keletą kartų per naktį. Nemalonius pojūčius paprastai padeda sumažinti atsistojimas iš gulimos padėties ir seilių nurijimas. Miego metu seilės nuryjamos rečiau, kūno padėtis nekinta, todėl žmones dažnai prabudina kosulys. Gastroezofagealinio refliukso profilaktikai lovos galvūgalį patariama šiek tiek pakelti. Gali padėti ir atsipalaidavimas.

Skausmas: Tokios ligos, kaip artritas, angina, nugaros skausmai, fibromialgija, galvos skausmai ir pan. gali sutrikdyti miegą. Aptarkite su gydytoju, kokių priemonių reikėtų imtis, kad galėtumėte gerai miegoti. Padėti gali patogesnė lova ar tam tikras elgesys prieš miegą.

Kreipkitės  į gydytoją

Jei Jūsų miegas sutrikęs ilgiau kaip mėnesį ir Jūs blogai jaučiatės dieną, būtinai kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba prašykite, kad nukreiptų Jus pas miego sutrikimų specialistą. Būsite apžiūrėtas, išklausytas, Jums atliks kai kuriuos laboratorinius tyrimus, pvz., hormonų funkcijos, ir galbūt nustatys Jūsų nemigos priežastį. Prieš vizitą pas gydytoją paklausinėkite savo artimųjų, ar knarkiate naktį, kaip knarkiate, kada tai prasidėjo, ar miegate ramiai. Gydytojas norės sužinoti, ar Jūsų nemiga sukelia mieguistumą, depresišką nuotaiką dienos metu, ar dar kitaip veikia Jūsų gyvenimą.

Kartais sušvelninti ar visiškai pašalinti nemigą padeda pacientų mokymas apie teisingus miego įpročius. Kai kurių žmonių miegą labai trikdo klaidingas įsitikinimas, kad miego trukmė turi būti ne mažesnė kaip 8 val. Gavę daugiau informacijos apie miegą, dauguma asmenų ima miegoti geriau. Jei nemedikamentinis gydymas yra neefektyvus, gydytojas skiria vaistus ar rekomenduoja atlikti išsamesnius tyrimus Miego medicinos centre.

Registruojantis gydytojo konsultacijai miego centre, pacientai prašomi vieną ar dvi savaites prieš vizitą pildyti miego dienyną ir atsinešti jį pas gydytoją. Miego medicinos centre ligoniai gali tikėtis išsamaus fizinio ir psichologinio ištyrimo.

Prof. habil. dr. Giedrius Varoneckas,

Klaipėdos universitetinės ligoninės Miego centro vedėjas