Data: 2020.07.04 18:33
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Ne laikas ietis kryžiuoti, ieškokime bendrų sprendimų

Liutauras Labanauskas | 2014-03-27 17:06:42

Sveikatos apsaugos ministras jau ne kartą iškėlė gydytojų darbo krūvių klausimą. Mes sutinkame, kad tai reikia išspręsti, dėl to niekas nepasiginčys. Tačiau jau reikia imtis veiksmų, pakanka diskusijų ir pats laikas šioje istorijoje padėti tašką. Užtenka gydytojus diskredituojančių kalbų.

Liutauras Labanauskas
Liutauras Labanauskas. „Ad verum“ nuotr.

Jei iš tiesų gydytojai dirba vienu metu keliose įstaigose ar viršydami leistinus krūvius, tegul tai patikrina Darbo inspekcija. Atiduokime jai visą surinktą medžiagą, tegul ji atlieka tyrimą. Jei nustatys, kad tikrai yra nusižengimų, tegul atsako tie, kurie elgėsi ne pagal įstatymus, galbūt moka baudas ar pan. Žodžiu, tegul jie prisiima atsakomybę. Įstatymai visiems yra vienodi – nesvarbu, ar tu esi gydytojas, ar ne. Tačiau jei inspekcija pažeidimų neras, baigiame diskusijas.

Vis dėlto niekas neturi juridinio pagrindo - nei pagal Konstituciją, nei pagal įstatymus - žmogui uždrausti dirbti keliose įstaigose. Gal vertėtų susirūpinti ir išsiaiškinti priežastis, kodėl susiklostė tokia situacija, kad gydytojai dirba keliose įstaigose? Liūdna, kai žmogus priverstas lakstyti iš vieno darbo į kitą, kad galėtų patenkinti savo materialinius poreikius. Pagalvokime ir apie tai, kad jis tai daro savo sveikatos, atostogų ir pan. sąskaita.

Gal vietoj to, kad diskutuotume apie draudimus, galėtume aptarti darbo sąlygas, aiškintis priežastis ir šalinti kliūtis, kad taip nebūtų? Gal tereikia tik kažkokio reglamentavimo, kad sureguliuotume situaciją?

Apie privačių ir viešųjų interesų deklaravimą Lietuvos gydytojų sąjunga ne kartą diskutavo su Sveikatos apsaugos, Teisingumo ministerijomis, STT ir kitomis institucijomis. Ir jau ne kartą buvo kalbėta, kad jis vis dėlto netaikytinas medikams, jie – ne valstybės tarnautojai. Norint įgyvendinti, reikia arba iš esmės keisti, arba papildyti kai kuriuos punktus. Bet, tiesą sakant, nežinau, ar tai bus veiksminga. Man atrodo, kad, norint sureguliuoti darbo laiką, matyt, ne tokių priemonių reikia imtis. Nežinia, ar interesų deklaravimas išspręs tai ir duos realios naudos.

Kalbant apie gydytojų atlyginimo dydį, reikia pasakyti, kad nereikia žaisti skaičiais. Ministras turi duomenų, kad 911 gydytojų per spalio mėnesį pasiėmė 7 mln. Lt atlyginimo. Žinoma, taip gali būti. Neneigiame mes to. Iš vienos pusės, jeigu privati klinika jam gali tiek mokėti, jeigu pacientams tokios paslaugos reikalingos – todėl toks ir užmokestis. Niekas negali nurodyti, kiek mokėti privačiame sektoriuje. Bet skaičiuojant, manau, reikia atskirti darbo užmokestį, gautą valstybinėje įstaigoje nuo privačioje. Nes tai neatspindi tikrovės.

Matematika paprasta. Paskaičiuokime: 7 000 000 : 911 = apie 7684. Atimkite mokesčius (35 proc.), kas liks? Bet 12 tūkst. gydytojų atlyginimų vidurkis yra 3000 Lt. Taigi pagalvokime ir apie tai, kiek žmonių gauna mažiau už vidurkį.

Yra ir kitokių blogybių, kurias reikia spręsti ar bent reglamentuoti. Pvz., kalbama, kad į rajonus atvykstantys gydytojai gauna daugiau nei kolegos, dirbdami vietoje. Atsakykite, ką daryti įstaigos vadovui, jei ligoninėje ar poliklinikoje nėra specialisto? Kaip jam kitaip, jei ne didesniu darbo užmokesčiu, pritraukti trūkstamų specialistų?

Žinoma, nenormalu, kad už tą patį darbą, tik skirtingose įstaigose ar miestuose, mokamas nevienodas atlyginimas – jis kartais skiriasi 3-4 kartus. Taip neturėtų būti ir taip nė vienoje ES šalyje nėra. Aišku, jis gali kažkiek skirtis, bet ne kelis kartus. Galbūt reikėtų pagalvoti apie bazinius įkainius ar pan.

Pasikartosiu: džiugu, kad Sveikatos apsaugos ministerija kelia šias problemas, mes tam pritariame ir visai nebijome jų spręsti. Tik jau laikas pabaigti diskusijas. Manau, ir nereikia iečių kryžiuoti, verčiau ieškokime bendrų sprendimų.

Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

Užrašė Ilona Petrovė