Data: 2020.09.29 08:14
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Ministro inicijuota akcija „Balti chalatai“ iškėlė skaudžiausias sveikatos apsaugos sistemos problemas

vlmedicina.lt | 2014-04-04 15:05:01

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, apsvarsčiusi viešumoje pasirodžiusią informaciją apie keliuose darbuose dirbančius medikus, pritaria ministro V. P. Andriukaičio iniciatyvai, tačiau yra linkusi pabrėžti, kad ši problema - tik ledkalnio viršūnė. Šalies sveikatos sistemoje jau eilę metų dirbama didelės įtampos sąlygomis.

Medikas eina
Algirdo Kubaičio nuotr.

Visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį sveikatos sektorius buvo paliktas vienas spręsti savo problemas. Sveikatos politikos įgyvendinimui trūksta pastovumo, o labai dažnai keičiantis ministrams daug laiko prarandama, kol suformuojama kvalifikuota komanda, kuri „įkerta“ sistemos specifiką bei identifikuoja pagrindines problemas.

Kol kas nėra atlikta gilesnė Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymų analizė. Nemažai tokių, kurie iš dalies ir sukelia dabartinės situacijos problemas. Jos daug aštresnės negu 5-7 procentų gydytojų galimi darbo įstatymo pažeidimai. Visos kylančios problemos dažniausiai susijusios su lėšų, specialistų trūkumu, ilgalaikio finansavimo perspektyvos neturėjimu ir pan.

„Dėl nepakankamo sistemos finansavimo atsiranda tokios negerovės, kaip maži atlyginimai, emigracija, specialistų trūkumas, ypač rajonuose. Medicinos įstaigos dirba iškraipytos rinkos sąlygomis. Ką daryti, sakykim, ligoninės vadovui, kuris už jo įstaigoje suteiktas paslaugas iš valstybės gauna ne visą paslaugų kainą, o keliolika procentų mažiau? Juk negali nusipirkti vaistų ar įrangos už mažesnę nei rinkos kainą. Tada belieka viską riboti ir mažinti. Nukenčia ir darbuotojų atlyginimai, jie nedidėja, tarsi užkonservuojami. Būtent maži atlyginimai verčia gydytojus dirbti keliose vietose, dažnai savo sveikatos sąskaita“, - sako Lietuvos gydytojų vadovų asociacijos prezidentas Stasys Gendvilis.

Tuo tarpu gydymo įstaigų vadovai vykdo savo darbuotojų darbo laiko apskaitą ir kontrolę. Jie už tai atsakingi. Deja, kur gydytojai, personalas dirba ne darbo laiku, ne pagrindinėje darbovietėje, vadovai negali atsakyti. Kaip tik dėl to vadovai tikrai pritartų šiuo metu svarstomam gydytojų viešųjų ir privačių interesų deklaravimui.

Tas pačias problemas atspindi ir medicinos rezidentai. Tenka pripažinti, kad jie nevyksta dirbti į atokesnes vietoves ne todėl, kad ten užimti etatai, o dėl to, kad jie nesuinteresuoti ten vykti, neturi motyvacijos.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga jausdama atsakomybę už kolegas, pažeidusius darbo įstatymus ar mediko etiką, vis tik pabrėžia neabejojanti, kad skaidriai dirbantys kvalifikuoti specialistai turėtų gauti ir pelnytą motyvuojantį darbo užmokestį.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga