Data: 2020.09.28 00:24
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Mimo Alekso Mažono patarimai. „Judesys išlaisvina ir gydo“

Dalia Šimkutė | Šaltinis: vlmedicina | 2016-11-12 00:02:34

„Nuolatinis judėjimas, kūno plastiškumas padeda išlikti žvalesniam, energingesniam, jaunatviškesniam“, - pasakoja Klaipėdos pantomimos teatro „A“ įkūrėjas ir vadovas, mimas Aleksas Mažonas. Jis negaili ir kitų patarimų žmogui, norinčiam geriau jaustis, būti sveikesniam.

Aleksas Mažonas. Asmeninio archyvo nuotr.

Laikysena turi įtakos fizinei būklei

Ar iš žmogaus laikysenos, judesių galima pasakyti, kas dedasi jo viduje? Ar ji parodo esamas, o gal būsimas ligas?

„Kai slenkstį peržengia pacientas, gydytojas pastebi, ar šis įeina susitraukęs, susigūžęs, nuleidęs pečius, ar tiesia, pasitikinčia laikysena. Tad ir man į akis krenta kai kurių žmonių įtraukti, sulinkę pečiai, juose susikaupusi įtampa. Aš manau, laikysena turi įtakos žmogaus fizinei būklei – kažkas prispaudžiama ir tai perduodama organams, o po kurio laiko vienas ar kitas iš jų gali pradėti negaluoti, – kalbėjo A. Mažonas. – Tačiau daugelis iš mūsų sergame dvasine liga. Mes esame arba dvasiškai puoselėjami, arba dvasiškai žalojami, tai turi įtakos bendrai mūsų organizmo būklei. Svarbiausios sveiko kūno savybės – dvasinis žvalumas, entuziazmas, - tai yra ta varomoji jėga, kuri veda pirmyn, palaiko. Mus dvasiškai žaloja kasdien patiriamas stresas, įtempta, nervinga aplinka, nuolatinis jausmas, kad kažko nespėjai, nepadarei – tai gali tapti ligos, pavyzdžiui, skrandžio, susirgimo priežastis“.

Mokiniai – išlaisvėja

Aktorius džiaugiasi, kad jo teatre vaidinantys, savo kūnui neleidžiantys surambėti mokiniai išlaisvėja, tampa labiau pasitikintys, be to, kitaip pradeda matyti ir pasaulį.

„Dirbu su žmogumi, jo vidiniu pasauliu, koncentracija, liepiu įdėmiai stebėti aplinką. Aktorių nevertinu – vaidina gerai ar blogai, nes mano tikslas - padėti jiems atsikratyti įtampos, skubėjimo, siekiu, kad jie jaustųsi gerai. Judesy, kuris nuolat kartojamas, atsiveria kitas ne tik girdėjimo, bet ir suvokimo lygis. Dirbi, ieškai, galvoji apie kiekvieno judesio reikšmę“, – atviravo menininkas.

Pramankštų metu jis su mokiniais stengiasi pasiekti kuo didesnę judesių amplitudę, mankština visą kūną, sąnarius, – nuo čiurnų iki riešų, iki kaklo.

Prisiminė, jog vasarą viešėjo pas pažįstamus ir ten jį nustebino per 80 metų močiutė, kuri, nuėjusi į daržą, bekalbėdama pasilenkė ir stovėdama tiesiomis kojomis išrovė daržovę; o juk ne kiekvienas jo užsiėmimus pradėjęs lankyti jaunuolis geba pasilenkti ir tiesiomis kojomis delnais pasiekti grindis.

Patarimai: judėti, šypsotis, ražytis

A.Mažono manymu, nuolatinis judėjimas, kūno plastiškumas padeda išlikti žvalesniam, energingesniam, jaunatviškesniam.

„Bet ne mažiau svarbi ir dvasia. Kai kurie jauni žmonės atrodo pasenę, jeigu niekuo nebesidomi, jie tarsi viską žino ir jų dvasia nebedega. Amžius neturi biologinio laikrodžio, jaunatviškumas – tai degimas akyse“, - įsitikinęs pašnekovas.

Pratimas, kurį rekomenduoja kiekvienam – atsistojus pabandyti apglėbti save rankomis ir šypsotis. Šypsena atskleidžia pasauliui, kad esi atviras.

„Šiuo būdu kūnui kalbant, tai fiksuojama, siunčiami signalai išorei ir pats pradedi geriau jaustis“, - paaiškino prasmę mimas.

Taip pat naudinga bent keletą kartų per dieną – ryte, darbe pertraukėlių metu atsistojus pasiražyti – ant pirštų galiukų kuo aukščiau stiebtis į viršų iškėlus delnus į viršų – tai stimuliuoja medžiagų apykaitą.

Pasidalijo ir dar vienu sveikatos patarimu - mėgstantiems bėgioti tai pataria daryti tik kas antrą dieną. „Anksčiau, kai kasdien bėgiodavau, užsiėmimuose norėdavau dirbti, bet nebeįstengdavau fiziškai, būdavau pervargęs. Ir su savo mokiniais pramankštas atlieku tik kas antrą dieną, nes per dideli krūviai kenkia“.

Palaiko gamta ir Dievas

Kaip mimas leidžia laisvalaikį, pailsi? A. Mažonas prisipažįsta, jog yra darbomanas, bandantis išmokti ilsėtis. Tai padaryti padeda ir vaikas, su kuriuo ištrūksta prie jūros ar pasivaikščioti po miškelį.

Tačiau jį labiausiai atnaujinantis, padedantis save vėl „susidėlioti“ gyvasis šaltinis yra Dievas.

„Aš imu Šventąjį Raštą ir randu Viešpaties žodžius, kurie mane palaiko, stiprina, paguodžia sunkiais momentais... Žinau, kad esu Dievo mylimas sūnus“.