Data: 2020.07.10 13:56
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Markas Jonuitis: „Cukrinis diabetas – lyg nepatogus apavas. Tereikia prie jo priprasti“

Jurgita Vanagė, Klaipėdos vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubo „Smalsučiai“ narė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-06-13 16:18:37

Žinia, kad serga I tipo cukriniu diabetu, Markui Jonuičiui prieš dvejus metus trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus. Tuomet vaikinui buvo septyniolika. Šiandien Markui devyniolika, ir liga, kaip jis pats sako, neatėmė gyvenimo džiaugsmo. Priešingai – netgi atnešė naujų galimybių bei veiklų. Vaikinas universitete studijuoja informatiką, dirba treneriu Klaipėdos batutų pramogų parke „Skypark“, o laisvalaikį skiria savo pomėgiui – ekstremaliam sportui.

„Susigyvenau su žinia apie ligą labai greitai – per vieną dieną. Tėvams turbūt skaudėjo daugiau nei man“, – sakė Markas. VšĮ "Sveikas miestas" nuotr.

Paprašytas prisiminti dieną, kai sužinojo sergąs, Markas sakė, jog į gydytojus kreiptis jį paskatino pirmieji ligos simptomai – troškulys, dažnesni, nei įprasta, apsilankymai tualete. Įtaręs diabetą, savo nerimu pasidalino su tėvais, o šie vienareikšmiškai sutiko – juokauti negalima, tad būtina kreiptis į medikus. „Atlikau tyrimus. Tuo metu lankiau mokyklą, rengiausi ekstremalaus sporto varžyboms. Neilgai trukus sulaukiau mamos skambučio – būtina gultis į ligoninę“, – pasakojo Markas. Čia įtarimai pasitvirtino – vaikinui diagnozuotas I tipo cukrinis diabetas.

Kas iš tikrųjų yra I tipo cukrinis diabetas, Markas iki tol težinojo tiek, kiek ir absoliuti dauguma ką tik susirgusiųjų – visiškai nieko. „Kai gydytojai pasakė, kad turėsiu leistis vaistus, maniau, jog į veną, – prisiminęs pirmąsias dienas po ligos diagnozės, šypsojosi vaikinas. – Pasidomėjęs šia liga kiek daugiau, supratau, jog tai – rimta“.

Aplinkinių reakcijos, sužinojus apie Marko ligą, buvo labai įvairios. Neapsieita ir be piktų – neva prisivalgei cukraus (beje, medikai vienareikšmiškai teigia – mityba nėra ir negali būti I tipo cukrinio diabeto priežastis). Daugelis artimųjų tiesiog pyko ant likimo – kaip galėjo atsitikti, kad sportiškas ir aktyvus vaikinas susirgo diabetu. O pats Markas situaciją vertino realiai. „Susigyvenau su žinia apie ligą labai greitai – per vieną dieną. Tėvams turbūt skaudėjo daugiau nei man“, – sakė Markas.

Mokymai ligoninėje, cukraus kiekio kraujyje stebėjimas, nuolatinis angliavandenių skaičiavimas ir kiekvieno gramo svėrimas prieš valgant – tokia ką tik susirgusiųjų I tipo cukriniu diabetu realybė. Ilgainiui išmokstama maistą bei angliavandenius įvertinti iš akies ir gyventi tampa paprasčiau.

Ar labai apsunkina gyvenimą būtinybė prieš kiekvieną valgį susileisti insulino? „Kai pradėjau leistis vaistus, pajutau, kaip pagerėjo mano savijauta – akyse prašviesėjo, atsirado daugiau energijos, tapau veiklesnis. O juk iki tol, kai dar nežinojau sergąs ir nesileidau insulino, jau po pusvalandžio intensyvios veiklos nebeturėdavau energijos. Nesupratau, kodėl tapau toks aptingęs ir niūrus“, – kalbėjo vaikinas.

Tiesa, Markas pripažino, jog sužinojus apie diabetą, buvo šmėkštelėjusi mintis, kad nuo šiol teks daug ko atsisakyti, bet gydytojai patikino, jog cukrinis diabetas nėra gyvenimo stabdis. Ir jie, pasak Marko, buvo teisūs – įdomių veiklų vaikinas atrado dar daugiau, nei buvo išbandęs iki ligos. „Ne tik neapleidau savo pomėgio – ekstremalaus sporto, bet ir pradėjau lankytis sporto salėje – kilnoti svarmenis, ėmiau domėtis informatika, konstruoti robotus“, – pasakojo informatikos studentas. Dar vienas teigiamas pokytis, kurį, kaip Markas sako, atnešė cukrinis diabetas – sveika mityba.

Ko teko atsisakyti susirgus? „Valgymo kada tik noriu. Dabar turiu pagalvoti, ką, kiek ir kada valgyti. Tačiau tai nėra blogai – atsirado dienos režimas ir, jei jo laikausi, cukraus kiekį kraujyje pavyksta išlaikyti labai gerą. Jaustis gerai ir atsikratyti blogų emocijų padeda ir rūpestinga draugė Modesta bei geri draugai, be kurių viskas būtų niūriau ir tikrai sunkiau“, – teigė Markas.

Radęs laisvesnę minutę, Markas mielai aunasi riedučius ir leidžiasi į ekstremalius nuotykius. Kaip pats sako, smagiau tai daryti draugų apsuptyje, nes tarp bendraminčių atsiranda savotiška konkurencija – kuris geriau atliks vieną ar kitą triuką. O tai kelia motyvaciją ir skatina progresuoti. „Tačiau būna dienų, kai norisi pabūti vienam – tuomet užsidedu ausines, apsiaunu riedučius, nuo visko atsiriboju ir vienas pats smagiai leidžiu laiką“, – kalbėjo vaikinas.

Markas mielai dalyvauja ekstremalaus sporto varžybose. Asmeninio archyvo nuotr.

Markas mielai dalyvauja ekstremalaus sporto varžybose ir apgailestauja, kad jos vyksta vos keletą kartų per metus, ir ne visose yra galimybė išbandyti savo jėgas. Dvejus metus iš eilės vaikinas yra tapęs Plungės „SummerHeist“ varžybų nugalėtoju, pirmąją vietą yra laimėjęs ir Akmenės „Summerjam 2014 AM Inline“ grupėje.

Ar negąsdina traumos, juo labiau žinant, jog sergantiems cukriniu diabetu žaizdos gyja prasčiau nei daugumai žmonių? „Esu kritęs milijonus kartų, bet labai rimtų traumų pavyksta išvengti. Ne kartą buvo nubrozdinti keliai, alkūnės, tačiau kaulų lūžių dar nėra buvę. Tiesa, nuo tada, kai susirgau diabetu, visuomet dėviu apsaugas“, – šypsojosi vaikinas.

Tad I tipo cukrinis diabetas, kuriuo M. Jonuitis susirgo prieš dvejus netus, į vaikino gyvenimą labai didelių pokyčių neatnešė. „Jei kas ir pasikeitė, tai tik į gera. Tereikia mokėti su liga susigyventi. Tai – lyg nepatogus apavas: kai nusiperki naujus batus, ir jie nutrina koją, reikia tiesiog priprasti prie to“, – optimistiškai pokalbį užbaigė Markas.