Data: 2020.09.28 21:27
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

„Maisto bankas“: kovoje su maisto švaistymu dar turime ko išmokti

vlmedicina.lt | 2014-10-29 14:23:31

Pasaulis vis aktyviau ir aštriau diskutuoja klimato kaitos temomis. Štai ir prieš savaitę pasiekti Europos Sąjungos (ES) lyderių susitarimai mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (lyginant su 1990 metų lygiu), vienų vadinami ambicingiausiais iki šiol buvusiais, kitų gi – dar vis nepakankamais šiame kovos kelyje.

Klimato atšilimo problemą aštrina ir kone 20 kartų stipriau nei CO₂ atmosferą teršia milžiniški kiekiai išmetamo maisto. Didžioji jo dalis patenka į sąvartynus, kur pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas. Todėl „Maisto bankas“ nuolat ragina valdžios ir verslo vadovus atkreipti dėmesį į milžiniško maisto švaistymo neigiamą poveikį gamtai, o kiekvieną dieną dirba tam, kad išmetamo maisto būtų mažiau, o pamaitintų skurstančiųjų – daugiau.

Beuodegė katė
Algirdo Kubaičio nuotr.

(Ne) tik faktai

Pasak „Maisto banko“ direktoriaus Vaidoto Ilgiaus, tiek šios, visame pasaulyje nuolat vykstančios, diskusijos, tiek šaltoji statistika byloja, jog maisto švaistymas – tai ne vien turtingųjų šalių problema. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų. O tai, savo ruožtu, sudaro po 171 kg vienam šalies gyventojui.

Paradoksas, bet visoje Europoje kasmet iššvaistoma 89 mln. tonų maisto, nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Kitas paradoksas, jog vienas dažniausiai išmetamų maisto produktų – duona. „Maisto banko“ tyrimo duomenimis, duoną dažniau ar rečiau į šiukšliadėžes išmeta apie puse visų Lietuvos gyventojų.

Vis dėlto, pavieniai gyventojai nėra pagrindiniai tokio maisto švaistytojai – tai sudaro tik apie penktadalį maisto atliekų. Likusioji dalis prarandama žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose.

Todėl „Maisto bankas“ nuolat dirba su pramonės ir prekybos įmonėmis, kur fiksuojama vis didesnė pažanga, prašant atliekamą maistą atiduoti mažas pajamas turintiems. Nuo 2009-ųjų nepasiturinčiųjų maitinimui paskutinės galiojimo dienos maisto produktus atiduoda prekybos tinklas „Iki“, o neseniai prie jo prisijungė „Rimi Lietuva“ su „Hypermarket“ formato parduotuvėmis. 2014 metais atliekamą maistą labdarai teikti pradėjo ir prekybos aljansas „Aibė“. Pardavimui netinkančius vaisius ir daržoves „Maisto bankui“ atiduoda prekybos tinklas „Maxima“.

„Pavyzdžiui, 2013 metais „Maisto bankas“ surinko ir nepasiturintiems išdalino 2923 tonas maisto produktų. Kitu atveju dalis šio maisto pavirstų aplinką nuodijančiomis šiukšlėmis“, - konkrečiu pavyzdžiu iliustravo V. Ilgius.

Europinė mokymosi platforma, kovojant su maisto švaistymu

Daugeliui vis dar trūkstant žinių bei įgūdžių, kaip būtų galima panaudoti maistą ir taip sumažinti visą grandinę iš to kylančių problemų, nuolat ieškoma kompleksinių priemonių šioms problemoms spręsti. Viena tokių – aštuonių partnerių iš skirtingą patirtį turinčių Europos šalių įgyvendinamas ES Leonardo da Vinči programos finansuojamas projektas „FoRWaRd“.

Pasak jo koordinatorės Lietuvoje, „Maisto banko“ direktoriaus pavaduotojos Kristinos Tylaitės, didžiausia nauda – e-mokymosi nemokama platforma, kuri atsakingoms įmonėms bei jų darbuotojams suteiktų įrankius, leisiančius išmokti išsaugoti kuo daugiau atliekančių maisto produktų. Tai, pirmiausia, virtuali platforma su daug sukauptos ir susistemintos informacijos vienoje vietoje apie maisto saugos ir higienos reikalavimus bet kuriai, norinčiai su maistu dirbti, nevyriausybinei organizacijai. „Iki šiol mūsų, su maisto parama dirbančiam, sektoriui tokios bazinės informacijos, aiškiai įvardintų reikalavimų nebuvo ir labai trūko, - „FoRWaRd“ projekto pagrindinius privalumus vardijo K. Tylaitė. - Šiandien mes turime labai naudingą bazinį mokymosi kursą su virtualiu žinių patikrinimu – naujai pradedančios su mumis dirbti organizacijos prieš tai jį ir galėtų įveikti“.

Šiuo metu baigiama kurti platforma bus sudaryta iš trijų dalių: tarpininkavimo, e-knygų ir mini žaidimo. Kadangi projektas yra skirtas maisto tiekėjams (ūkininkams, maisto gamintojams, prekybininkams, viešojo maitinimo sektoriui) bei socialinių organizacijų atstovams, tai tarpininkavimo platformos pagalba jie visi galėtų lengviau bendrauti siūlant neparduotą maistą ir jį kuo greičiau atsiimant. Visi dalyviai maisto švaistymo proceso grandinėje galėtų lengviau nustatyti, kur ir kaip susidaro sąlygos maisto švaistymui, o tuo pačiu – ir lengviau rasti galimybes išsaugoti bei panaudoti produktus.

„Šiuo metu mes daugiausiai savo veikloje pritaikome mokomąsias projekto priemones, tą vienoje vietoje sukauptą praktinę metodiką, kaip efektyviai valdyti švaistymo procesus ir išsaugoti maisto produktus nuo sunaikinimo. Tačiau taip pat turime ir interaktyvų žemėlapį, nesudėtingą IT sprendimą, leidžiantį susieti paramos maistu poreikius (t. y. mus, labdaros organizacijas) su galimais panaudoti maisto produkto likučiais (t. y. maisto tiekėjais)“ – tai, ką projektas praktiško duoda organizacijai, įvardijo „Maisto banko“ projekto vadovas Modestas Bastys.

Pasak „Maisto banko“ atstovų, šis projektas kelia pragmatiškus, bet kartu ir toli siekiančius tikslus. Tikimasi, kad jį įgyvendinus ir naudojantis jo susisteminta medžiaga, visų pirma, nevyriausybinių organizacijų atstovai galės greičiau ir efektyviau spręsti maisto švaistymo problemas konkrečioje teritorijoje.

Projekte partnerių teisėmis dalyvauja trijų valstybių „Maisto bankai“ – Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos. Kitas penkias šalis atstovauja mokymų ir konsultacijų kompanijos, mokslo ir ekonominiai tinklai. Todėl ir visa integruota platforma paremta tiek teoriniais, tiek praktiniais aspektais.

Prieš keletą metų skelbtais Europos Komisijos tyrimo duomenimis, iki 2020 metų iššvaistomų maisto produktų kiekiai gali padidėti net 40 proc. Tokia niūri prognozė, jeigu nebus imtasi priemonių padėčiai pakeisti. Todėl Europos lyderiai jau priima naujus politinius susitarimus, tačiau tuo pat metu įmonės ir organizacijos raginamos mokytis tą daryti ir pačios, be „nuleidimo iš viršaus“.