Data: 2020.07.13 15:01
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Ligoninių priėmimo skyriai: ar viskas gerai?...

vlmedicina.lt | 2013-01-15 14:32:54

Kaip pacientai vertina Lietuvos ligoninių priėmimo skyrių darbą? Tokį klausimą neseniai kėlėme straipsnyje „Ligoninių priėmimo skyriai: tik dešimtadalis problemų – medicininės?“. Kad priėmimo skyrių darbą tikrai reikia tobulinti, parodė ir Klaipėdos asmens sveikatos komisijos posėdyje pasisakę oponentai. O ką manote jūs? Diskutuokime, siūlykime išeitį.

Greitoji
Algirdo Kubaičio nuotr.

Pasirinkusi save: „Dirbau, mačiau, žinau... O ar žinote, ką reiškia dirbti priėmimo skyriuje po 12 val.? Ekstrinę dieną. Sako žmonės: sėdi visi medikai ir nieko nedaro. O kad prie insulto ar kraujotakos sutrikimo tu turi užpildyti popierius, paimti kraujus, užpildyti lapelius, pristatyti į laboratoriją, užrašyti kardiogramas prieš daktaro konsultaciją, užsakyti kompiuterinę tomografiją, pasirūpinti, kad kas nuvežtų, jei nėra kam – veži pats, per 7 min. turi pasiimti... Nėra kam, bėgi pats, nes kompiuteryje žmogaus nelaiko... Atvežė su plaučių uždegimu – rutina panaši... Tyrimai, rentgenas, nuvežt, pasiimti... Atvežė su priblėsusia sąmone – kraujai, kompiuteris, neurologas... Matai, kad žmogus gęsta, viską meti ir dirbtinei plaučių ventiliacijai įsitvėręs leki su pacientu į reanimaciją... Ateina su pilvo skausmais moteris – ir žinok, ūmu tai ar mėnesinės, ir tiri visus galus, chirurgai, gastroenterologai, nefrologai, ginekologai... Kiekvienam reikia atlikti savus tyrimus – echoskopinius, apžiūras ir pan.

O dabar, įsivaizduokit, atvažiuoja 5 greitosios su ligoniais vienu metu... Iš jų vienam astmos priepuolis, vienas be sąmonės, viena moteris su neaiškiais skausmais, likę sverdintys ir ramstantys sienas – su kraujotakos sutrikimais. Kaip greitai galima juos sutvarkyti – ištirti, surašyti popierius, paskirti gydymą, išleisti namo ar nuvežti į skyrių? 5 min., 30 min., 60 min., 90 min. Ką pasakyti tiems, kurie jau laukė prieš 5, 30, 60, 90 min., nes ekstrinė diena?.. O visi mes linkę gailėtis savęs, o ne padėti kitiems. Norvegai sako: „Taip taip, visi galvoja tik apie save, čia tik aš, kuris galvoja apie mane“.

Ar kas įsivaizduoja, kokią atsakomybę turi prisiimti gydytojas, pasakydamas diagnozę? O jei ji ne ta?.. Čia ne į akis ar delną pažiūrėjai ir pasakei... Kaip dabar populiaru. Ar kas įsivaizduoja, kokiais apsisukimais turi dirbti sesutė ir kiek ji galvoje turi turėti informacijos vienu metu (nes ji – daktaro asistente, paciento tarpininke, konsultantų kvietėja, tyrimų užsakinėtoja ir atlikėja, pagalbinio personalo viršininkė), kad viskas vyktų greičiau, ir kiek ji daug turi sugebėti? Kiek aš pamenu, tai beveik ištisos dienos būdavo ant kojų – nei laiko pavalgyt, užmiršdavai, kad reikia bent vandens išgert... Apie tualetą prisimindavai tik po 12 val. budėjimo... Skamba kvailai – bet toks darbo tempas organizmą išderino taip, jog net po 2 metų kitame darbe, savijauta pagerėjo tik truputį. Sąžiningo darbo neatperka pinigai... Jų tikriausiai net nereikia labai daug, reikia žmogiškumo ir supratingumo, kai jo nebelieka... belieka apsisukti ir išeiti. Argi kaltas žmogus, kad jaunas kvailas būdamas pasirenka mediciną, kur liejasi kraujas laisvai, laksto utėlės, tau spjaudo į veidą + kaltina ir grasina kone ištisai.

Norvegijoje visi mieliau renkasi eiti pas šeimos gydytoją. Nes legevaktoj (priėmimo skyriuj) pacientai pralaukia bent po 2-5 val. Jei iki ligoninės atveža greitoji ar kreipiasi patys, pacientai gauna namo maždaug 200 litų sąskaitą už apžiūrą, jei tai ne mirštantis ar sunkus ligonis, kuris guldomas į ligoninę.... Todėl čia žmonės, išgirdę žodį legevakta – nusipurto, lyg jiems pragarą būtum pasiūlęs... Tokia ta tvarka tam išsvajotam užsieny ir prieš vėją nepapūsi...

Mandri mes tik namuose, kur negerbiama sesute, nei gydytojas, nei pagalbinis personalas. Norvegijoje nėra nė vieno prasigėrusio ar apsirūkusio benamio gatvėj... Nors jų čia aibė ir jiems niekas nedraudžia to daryti. Kodėl? Jie iš valstybės gauna socialinius būstus, kurie vėliau tiesiog nuo nešvaros neįžengiami... Bet geriau po stogu nei gatvėj. Jie gauna namų slaugą namuose, ateina, apkuopia namus namų tvarkytojos, jie dar gauna maitinimą iš savivaldybės.... Štai kur turėtų savivaldybė dėti pinigus. Atrasti vieną namą su minimaliais baldais... Mokėti elementarius mokesčius... Minimalus maitinimas + socialinių darbuotojų ar sesučių reguliarūs vizitai (kurioms būtų mokami priedai už darbą antisanitarinėmis sąlygomis... Norvegijoje tam skiriama 70 NOK/val. priedas. O darbuotojai patys skaičiuojasi laiką, kiek pas tą pacientą jiems buvo skirta praleisti). Manau, tų 40 000 lt užtektų tiems pastoviems benamiams pašalinti iš gatvių, nes jų nėra šimtais. Ir Klaipėda atrodytų padoresnė miesto svečiams“.

Daiva Jameikis (Jungtinė Karalystė): „Kiekvienoje šalyje ta pati problema. Kadangi pati dirbu priėmime, išakytos nuomonės tokios artimos! Kartais tiesiog nukrato, kai 2 val. nakties atvažiuoja pacientas, kuriam dvi savaites skauda pilvą arba kosti 5 dienas! Negi tai skubu? Aišku, nešneku apie pijokus. Pas mus, Anglijoje, labai madinga, kai atšąla, benamiams skambinti 999 ir sakyt, jog skauda krūtinę, o tada maratonas prasideda: imam kraują, kartojam tyrimus, kardiograma, rentgenas plaučių (pagal naująjį įstatymą, kiekvienas, papuolęs į priėmimą, gauna plaučių rentgeną). Na ir nakvyne garantuota šiltoje lovoje“.

vlmedicina.lt