Data: 2020.07.04 18:11
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Lietuvos aludarių vadovas Saulius Galadauskas įtaką prezidentei darė tiesiogiai ar per patarėjus?

2011-12-16 19:42:39

Europos Sąjunga - daugiausiai alkoholio suvartojantis regionas pasaulyje. Suprantant alkoholio vartojimo sukeliamą žalą tai nėra džiuginanti vieta pasaulio žemėlapyje. Sutikite - tai, kad dėl šio žalingo įpročio Europoje įvykdomos 4 žmogžudystės iš dešimties, įvyksta 1 iš šešių savižudybių, nėra džiuginantys faktai. Liūdina ir tai, kad alkoholio vartojimas sukelia gausybę traumų, ligų, apie 20 proc. nedarbingumo atvejų – tai darosi nepakeliama našta ES valstybių biudžetams.

Europa pirmauja pasaulyje pagal alkoholio suvartojimą, vienam gyventojui tenka apie 11 litrų gryno etilo alkoholio vienam gyventojui per metus. Tačiau vienas lietuvis per metus suvardija dar daugiau - vidutiniškai 15 litrų gryno etilo alkoholio. Europa pirmauja pasaulyje, o Lietuva – Europos lyderė, vadinasi, ir pasaulio. Ką reiškia tokie kiekiai etilo alkoholio? Norint išgerti 11 litrų etilo alkoholio, reiktų 440 butelių 5 proc. stiprumo alaus arba 55 butelių 40 proc. degtinės. Na, o statistinis lietuvis per metus išgeria vidutiniškai 600 butelių alaus arba 75 butelius degtinės!

Daiva Stankevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pažvelkime, kas šiuo metu darosi Lietuvoje, stengiantis nepriimti alkoholio vartojimą mažinančių įstatymų.

2008 metais Seimas priėmė alkoholio reklamos draudimo įstatymą, pagal kurį nuo 2012 metų sausio 1 dienos turėjo įsigalioti visiškas alkoholio reklamos draudimas. Pasaulio ir Europos sveikatos ekspertai visišką alkoholio reklamos uždraudimą įvardija, kaip vieną iš efektyviausių ir pigiausių priemonių, siekiant mažinti alkoholio vartojimo mastus. Tokios rekomendacijos tikrai yra logiškos, nes viena pagrindinių reklamos paskirčių - skatinti reklamuojamo produkto vartojimą. Tačiau artėjant 2012 metams, šių metų gegužės 10 dieną, dalis Seimo narių (E. Tamašauskas, J. Razma, V. Matuzas, K. Kuzminskas, A. Bilotaitė, S. Stoma, V. Mazuronis, P. Luomanas, K. Masiulis, S. Pečeliūnas, A. Butkevičius, A. Melianas, K. Daukšys, V. Bacevičius) įregistravo alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą. Vėliau P. Luomanas ir K. Kuzminskas savo iniciatyvos atsisakė. Gegužės 20 dieną dar gausesnis būrys Seimo narių inicijavo skubų reklamos draudimo atšaukimo įstatymo svarstymą. Šio būrio priešakyje jau buvo ne tik E. Tamašauskas, V. Matuzas, J. Razma, bet labai aktyviai ragino paskubėti ir K. Daukšys.

Kokie tokio didelio noro greitai atšaukti alkoholio reklamos draudimą motyvai? Alkoholio pramonės atstovas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas tuos motyvus Seimo nariams atskleidė. Oficialiai buvo kalbama viena, bet pagrindinis S. Galadausko siūlomas motyvas (viešai neišsakomas, tačiau matomas plika akimi) – pasiūlymas politikams prieš artėjančius rinkimus žiniasklaidoje turėti daug eterio, žiniasklaidoje skelbti palankią, Seimo narius giriančią informaciją. Visi suprantame, kad tai labai svarbu kiekvienam politikui. Taip pat visi suprantame, kad reklama skatina vartojimą, ir tai labai svarbu alkoholio pramonei. Čia ir atsiranda bendras vardiklis – žiniasklaida, abiem pusėms labai svarbi. Iš to išplaukia labai iškreiptas žiniasklaidos panaudojimo būdas: alkoholio pramonė skiria milijonus alkoholio reklamai (oficialiai yra minimi įvairūs skaičiai: nuo 17 mln. litų iki 50 mln. litų, neoficialiai - iki 170 mln. litų), o politikai naudojasi tuo, norėdami parodyti save. Ir tuomet žiniasklaidoje nebėra vietos tiems, kurie kalba apie alkoholio žalą,

apie alkoholio vartojimo prevencijos priemonių griežtinimą, bet atsiranda ir bus daug dėmesio tiems, kurie bus palankūs alkoholio pramonei.

Šitais Seimo veiksmais pasipiktinę visuomenininkai pradėjo piktintis ir pasiryžo neleisti slapta, niekam nepastebėjus priimti Lietuvai žalingą įstatymą, pradėjo viešinti Seimo narių ketinimus. 2011 metų birželio 7 dieną LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, skaitydama metinį pranešimą, pareiškė: “Privalėjau užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti šimtu milijonų litų. Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė”. Veikiausiai šalies vadovė turėjo omenyje savo pačios vetuotas alkoholio akcizų mažinimo ir alkoholio prekybos laiko prailginimo iniciatyvas. Visuomenininkai ir Seimo nariai, nepritariantys alkoholio liberalizavimui, naiviai tikėjosi, kad po šiais Prezidentės žodžiais slypi nepritarimas ir alkoholio reklamos draudimo atšaukimui. Tuo tarpu alkoholio pramonės atstovas, neregistruotas lobistas S. Galadauskas ir palankūs alkoholio pramonei Seimo nariai labai sunerimo dėl tokio Prezidentės pareiškimo.

Beje, S. Galadauskas Seime būna kasdien – kalbasi su Seimo nariais, diskutuoja, įkalbinėja, vilioja Seimo narius, kad šie būtų sąmoningi ir nekenktų alkoholio pramonei.

Alkoholio reklamos draudimo reikalas persikėlė į rudeninę Seimo sesiją. Siekdamas išvengti galimos nesėkmės S. Galadauskas sutarė su socialdemokratų, liberalų, „Tvarkos ir teisingumo“ partijomis, kad šios vieningai balsuosiančios už alkoholio reklamos draudimo panaikinimą. Taip ir buvo – drausmingumas išlaikytas kaip niekad drausmingai. Nepasikeitė ir taktika neprileisti visuomenės prie alkoholio reklamos klausimų sprendimo. Nors Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ne kartą prašėsi leidimo dalyvauti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžiuose, tačiau seniūnas J. Razma to neleido. Be to, J. Razma alkoholio reklamos svarstymo klausimą stengėsi įtraukti į darbotvarkę iš vakaro, kad kuo mažiau žmonių galėtų dalyvauti Seime priimant draudimo atšaukimą.

Prieš dvejus metus sveikatos ir teisės ekspertai (G. Belian, R. Žekas, G. Ivoškas, E. Jankauskas ir A. Veryga) parengė alkoholio vartojimo mažinimo priemonių paketą. Paketas pasiekė Seimą ir … nusėdo į Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo stalčių. Stalčiuje paketas dulkėjo porą metų, kurį staiga, nežinia dėl kokių priežasčių, šis ištraukė į dienos šviesą. Kodėl taip atsitiko, kad dvejus metus nesusilaukęs jokio dėmesio, paketas buvo pateiktas Seimui būtent alkoholio reklamos draudimo atšaukimo batalijų metu? A. Matulas sako, kad jam buvo pradėta grasinti, ir jis buvo priverstas pateikti alternatyvą. Šis paketas Seime buvo pradėtas vadinti A. Matulo paketu.

Visi Seime manė, kad Prezidentė alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą vetuos. Todėl liberalai ir spyrė TS_LKD frakciją į kampą - arba paketas, arba draudimas. Tuo netruko pasinaudoti ir S. Galadauskas. Jis galėjo numanyti, kad Prezidentė taip pat rinktis tarp alkoholio reklamos draudimo ir pakete numatytų priemonių. Jis buvo teisus.

O Seime toliau nuo visuomenės buvo slepiama informacija apie svarstymus dėl alkoholio pramonei nenaudingų įstatymų. A. Matulas pradėjo atvirai šokti pagal S. Galadausko dūdelę – paskelbė, kad 2011 metų lapkričio 23 dieną vyks uždaras Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame bus svarstomas minėtas priemonių paketas. Tiesa, prieš pat posėdį pasitaisė ir paskelbė neuždarą. Tokiu būdu nevyriausybinių organizacijų atstovai neturėjo galimybės dalyvauti tame posėdyje, kurio rezultatas – gerokai aptirpęs paketas.

2011 metų gruodžio 7 dieną

paskelbiama, kad balsavimas dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymo priėmimo vyks 2011-12-08 d. 16 val. Socialiniame tinkle „Facebook“ žinia greitai pasklido. Žmonės pradėjo rengtis stebėti procesą Seime, kiti - internetu. Alkoholio pramonės šalininkai Seime tai sužinojo ir bijodami visuomenės spaudimo tos pačios dienos rytą pakeitė darbotvarkę ir nutarė svarstyti alkoholio reklamos atšaukimą ne 16, bet 11 val. Rezultatas – alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymas buvo priimtas.

Daugelis nusivylė. Tuomet visų akys nukrypo į Prezidentę – žinodami, kad D.Grybauskaitė nėra palanki alkoholio pramonei ir gali vetuoti priimtą įstatymą. 2011 gruodžio 10 dieną, viešėdama Druskininkuose Prezidentė, paklausta, ar vetuos priimtą įstatymą, pareiškė: “Visų pirma norėčiau matyti galutinį variantą ir tada priimsiu sprendimą. Išstudijavusi ne tik pasiūlymą, bet ir tarptautinę, europinę patirtį, pamačiusi, kad instrumentai suteikia arba pasiekia geriausią rezultatą, tuo remdamasi ir priimsiu sprendimą”. Visuomenininkai nurimo – Prezidentė išstudijuos europinę patirtį, kuri byloja, kad alkoholio reklamos draudimas ženkliai mažina alkoholio suvartojimą. Norvegijoje, visiškai uždraudusioje alkoholio reklamą, jo suvartojama mažiausiai visoje Europoje – 6,1 litro etilo alkoholio vienam žmogui per metus. Prancūzijoje, kurioje alkoholio reklama buvo beveik visiškai uždrausta, alkoholio suvartojimas visą laiką mažėjo. Tačiau Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje po alkoholio reklamos liberalizavimo jo suvartojimas išaugo drastiškai: Estijoje nuo 6 litrų 1999 metais iki 16 litrų 2005 metais, Latvijoje -  nuo 9 litrų 2000 metais iki 11 litrų 2006 metais, Lietuvoje - nuo 6 litrų 1999 metais iki 13 litrų 2005 metais. Tokia europinė patirtis niekam nedavė jokio pagrindo tikėtis, kad Prezidentė nevetuos akivaizdžiai žalingo Lietuvai įstatymo.

Deja, bet viskas vyko taip, kaip norėjo S. Galadauskas. 2011 metų gruodžio 13 dieną buvo numatytas aukščiau minėto alternatyvaus “A. Matulo paketo” svarstymas. Tą pačią dieną visi sužinojo, kad Prezidentė jau pasirašė alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą ir niekam apie tai nepranešė, kaip kad Seime ir buvo stengtasi padaryti viską kuo slapčia. Arba ji naiviai tikėjosi, kad A. Matulo projektas Seime bus priimtas ir tai atsvers alkoholio reklamos uždraudimą, arba… bet kokiu atveju buvo apsisprendusi pasirašyti. Na, o Seime 2011 gruodžio 13 dieną viskas vyko taip, kaip Seimo nariams buvo nurodęs S. Galadauskas. Kodėl “nurodęs”? Todėl, kad S. Galadauskas išsiuntė nurodymus visiems Seimo nariams, kaip reikia balsuoti dėl “A. Matulo paketo” priemonių, t.y. - už ką galima balsuoti ir ką reikia atmesti. Taip viskas ir įvyko.

Kodėl? Todėl, kad dabar alkoholio pramonė turi ir turės galimybes žiniasklaidoje valdyti informaciją apie politikus. Todėl, kad alkoholio pramonė neleido žiniasklaidoje diskutuoti apie alkoholio žalą, tuo labiau apie jo reklamos poveikį – per visą pusmetį į didžiąją žiniasklaidą neprasiskverbė nuomonės ir žinios apie alkoholio reklamos poveikį iš sveikatos ekspertų ir visuomenės.

Tai labai liūdina. Bet dar labiau liūdna dėl to, kad būtent Prezidentė pastūmėjo Lietuvos politikos sistemą į alkoholio pramonės rankas, būtent ji neatmetė akivaizdžiai ydingo įstatymo. Ji to nepadarė po to, kai pati pateikė Seimui įstatymo pataisas, draudžiančias finansuoti politines partijas. Nesvarstau, ar tas įstatymas geras ar blogas. Galbūt geras, galbūt ne. Tačiau, pradėjus veikti šiam įstatymui ir leidžiant alkoholio pramonei reklamuotis žiniasklaidoje, Prezidentė alkoholio pramonės įtaką politikams padidino kelis kart.

Kodėl ji taip pasielgė, tikriausiai niekada nesužinosim, tuo labiau, kad alkoholio reklamos draudimo atšaukimo

įstatymo pasirašymą ji laikė paslaptyje iki pat 2011 gruodžio 13 dienos, nors pasirašė beveik iš karto po jo priėmimo Seime. Galima įtarti, kad ji taip pasielgė įtakojama S. Galadausko – D. Grybauskaitė pasakė, kad Norvegijoje alkoholio reklama yra draudžiama, bet šalyje tai problemos neišsprendė, nes Norvegijoje alkoholizmas taip pat yra didelis. S. Galadauskas visą laiką platino melagingą informaciją, galėjo ją pateikti ir Prezidentei. Seimo narius S. Galadauskas įtakojo tiesiogiai. Lieka klausimas, ar jis tiesiogiai įtakojo ir Prezidentę, ar tai padarė per patarėjus? Vienaip ar kitaip Lietuva nuo šiol bus dar stipresniuose alkoholio pramonės gniaužtuose.

Tačiau išryškėjo ir visiškai naujas reiškinys - nevyriausybinio sektoriaus principingumas, kai vos per kelias dienas pustrečio šimto organizacijų sugebėjo pasirašyti kreipimąsi į Prezidentę, kad ji vetuotų įstatymą. Deja, šalies vadovė pasirinko būti ne su visuomene, o su siauro verslo interesais. Matyti, kad visuomeninės organizacijos dar aktyviau telksis ir reikalaus iš valdžios tarnautojų elementarios atsakomybės.

Daiva Stankevičiūtė