Data: 2020.07.03 01:23
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Lietuviai – seniai atrastų vaistų vartotojai. Kodėl ne inovatyvių?

Daiva Ausėnaitė | 2015-06-04 00:01:15

Palyginti su pernai metais, šiemet PSDF biudžete yra 5 proc. daugiau eurų, skirtų vaistams. Tačiau, pasak Local American working group vadovės, advokatės Rūtos Pumputienės, lietuviai Europoje išsiskiria didžiausiais senų vaistų suvartojamais kiekiais. Iš PSDF biudžeto senokai ar net labai seniai atrastiems vaistams kompensuoti skiriama 45 proc. numatyto biudžeto. Kodėl taip yra, vieną popietę susirinko pasvarstyti mokslininkai, farmacininkai ir valdininkai. Iš šalies žiūrint susidarė įspūdis, kad sutarimo tarp jų nebuvimas ir yra pagrindinė šio reiškinio priežastis.

Vytautas Basys, Rūta Pumputienė, Liudas Jurkonis
Iš dešinės: prof. Vytautas Basys, Rūta Pumputienė, Liudas Jurkonis. Daivos Ausėnaitės nuotr.

Gyvename ilgiau vaistų dėka

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, LMA tikrasis narys prof. Vytautas Basys atkreipė dėmesį, kad inovacijų farmacijoje dėka per pastaruosius 30 metų stebimas 10 kartų didesnis išgyvenamumas sergant vėžiu. Kelios žmonių kartos pakeitė pasaulį: 1900 m. gimusio vaiko tikėtina gyvenimo trukmė buvo 47 metai, 1965 m. jau 70 m., šiandien – 80 m.

„Ilgėjant gyvenimo trukmei, tampa vis aktualiau kuo ilgiau išlaikyti aktyvius vyresnio amžiaus žmones. Tačiau daugėja lėtinių ligų. Būtent moksliniai tyrimai leidžia panaudoti naujas gydymo technologijas ir naujus vaistinius preparatus šioms problemoms spręsti“, - sakė prof. V. Basys.

Tik, pasak profesoriaus, egzistuoja nemažai sunkumų diegiant mokslinius pasiekimus į realų gyvenimą. Vienas jų – net 10 metų periodas nuo idėjos „žinau būdą, kaip išgydyti x ligą“ iki realaus pacientų gydymo tuo išradimu.

Šiuo metu ieškant ir kuriant inovatyvius vaistus daugiausiai atliekama fermentų tyrimų, jie sudaro net 47 proc. visų tyrimų. 2012 m. JAV FDA patvirtino 19 naujų vaistinių preparatų molekulių.

„7 dešimtmetyje nuo naujos molekulės sintezės laboratorijoje iki vaisto registracijos praeidavo apie 8 metus, praeitame dešimtmetyje šis laikotarpis jau siekė beveik 14 metų, o šių dienų preparatų, sukurtų genų inžinerijos būdu, kūrimo procesas tęsiasi 16–18 metų. Farmacinių kompanijų lėšos, investuojamos į vaistų kūrimą, taip pat auga. 2001 m. vienam vaistui sukurti reikėjo apie 200–400 mln. dolerių, dabar –apie 1 mlrd. eurų (1-2 mlrd. JAV dolerių)“, - sakė prof. V. Basys.

Vieni vaistai gimsta, kiti miršta

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybbos (VVKT) duomenimis, 2013 m. buvo pateiktos 94 vaistų klinikinių tyrimų paraiškos, nors tai daugiau nei 2012 m., tačiau gerokai mažiau nei 2008 m. Tais metais buvo pateiktos net 123 paraiškos ir Lietuvoje veikė net 361 tyrimų centras, kuriam buvo išduotas leidimas atlikti klinikinius tyrimus. 2013 m. tokių centrų buvo 342.

Iš tos pačios VVKT ataskaitos matyti, kad daugiausiai atliekama trečiosios fazės tyrimų, labiausiai tiriami reumatologiniai, kardiologiniai ir endokrinologiniai preparatai.

Iš viso Lietuvos vaistinių preparatų registre 2013 m. buvo 4886 vaistai, 2012 m. - 5004. Pasak profesoriaus V. Basio, stebima tendencija, kad kasmet iš rinkos pasitraukia daugiau vaistų nei praėjusiais metais. 2013 m. buvo išbraukta 517 preparatų, 2012 m. - 473, o 2009 m. - tik 287 vaistai.

Nepasant to, kasmet Europoje atsiranda 40-50 naujų inovatyvių vaistų. Taip gerai kuriant naujus vaistus net gimė Innovative Medicines Initiative (IMI) struktūra. Čia pavyko sujungti privatų, mokslinį ir valstybinį sektorius bendriems pokalbiams ir darbams. Net buvo sukurta Horizon 2020 programa, numatanti geresnį inovatyvių medicininių sprendimų prieinamumą eiliniam europiečiui.

„Europos mokslo fondo duomenimis, nuo 1870 m. vis auga visuomenės lūkesčiai, tačiau žymiau prasčiau auga medicininės ir ekonominės galimybės. Būtent šis lūkesčių ir galimybių konfliktas tampa rimta inovacijų prieinamumo kliūtimi“, - kalbėjo profesorius.

Farmacijos sektorius

Farmacijos sektorius yra penkta didžiausia industrija pasaulyje. Būtent šis sektorius daugiausiai investuoja į inovacijas, net 15,3 proc. (beveik dvigubai daugiau nei kompiuterių ar automobilių sektoriai). Lietuvoje farmacijos pramonė investavo 10,1 mlrd. JAV dolerių. Sukurta 181 darbo vieta. Pasaulyje farmacijos industrija įdarbina 660 tūkst. žmonių, nuo 3 iki 4 kartų daugiau darbo vietų yra priklausomos nuo šios pramonės.

Nepaisant tokio indėlio, visuomenėje egzistuoja keli tvirti įsitikinimai:

investicijų naujiems vaistams sukurti kainos išpučiamos siekiant pateisinti aukštas jų kainas;

industrija nesukuria naujų vaistų, tai padaro mokslininkai ir valstybinės laboratorijos;

viešas ar privatus mokėtojas (Lietuvoje – Valstybinė ligonių kasa) privalo susitaikyti ir sumokėti už tokias vaistų kainas, kokias nustato farmacininkai;

kiekvienas pagijęs pacientas – prarastas vartotojas.

Šiuos įsitikinimus neigianti Local American working group vadovė, advokatė Rūta Pumputienė sako, jog dėka inovacijų farmacijos sektoriuje žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo 40-59 proc. „Inovatyvūs vaistai yra skirti naujai ligai ar indikacijai suvaldyti, jie suteikia geresnį sveikatos rezultatą, gydymas yra trumpesnis, vaistas turi mažiau šalutinių efektų, geriau sąveikauja su kitais vaistais bei suteikia socialinius privalumus. Pavyzdžiui, netiesioginis lėšų taupymas vyksta gerėjant sveikatos priežiūros rezultatams, didėjant žmonių produktyvumui“, - kalbėjo advokatė R. Pumputienė.

Inovatyvūs vaistai Lietuvoje

Kaip skelbia viena ES ataskaita, pagal inovatyvių vaistų prieinamumą 2009 m. Lietuva buvo antra... nuo galo. Iš PSDF biudžeto net 45 proc. skiriami senų medikamentų kompensavimui, generiniai vaistai sudaro 23 proc. Iš 2014 m. VLK pranešimo „PSDF biudžeto išlaidų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidoms apmokėti pasiskirstymas“ matyti, kad vartant 2013 m. gydytojų išrašytus receptus atsiskleidžia tokia situacija: 50 proc. receptų išrašyti generiniams vaistams įsigyti, 36 proc. - seniai atrastiems vaistams ir tik 14 proc. receptų buvo išrašyti originaliems vaistiniams preparatams, saugomiems patento.

„Analizuojant valstybės išlaidas matyti, jog daugiausiai parduodamų kompensuojamųjų vaistų išlaidos nekinta, taip pat nekinta daugiausiai vartojamų vaistų išlaidos, o brangiausių – mažėja“, - kalbėjo R. Pumputienė.

Į klausimą, kodėl Lietuva tiek mažai lėšų skiria inovatyviems vaistams, R. Pumputienė turi atsakymą. Pasak jos, taip yra, nes daug lėšų išleidžiama senų, bet brangesnių nei kitose šalyse ir duodančių mažesnę vertę, vaistų kompensavimui. Be to, Lietuvoje generikai yra gerokai brangesni nei kitose ES šalyse, nors jie turėtų būti net 80 proc. pigesni už originalų vaistą. Taip neefektyviai leidžiant pinigus, jų nelieka efektyviems vaistams.

„Situacija keistųsi didinant skaidrumą. Reikėtų asmenų, atsakingų už vaistų kompensavimą, nepriklausomumo ir kompetencijos didinimo. Turėtų vykti nuolatinė jų rotacija. Turėtų būti prieinami turimi duomenys, sprendimai, protokolai bei sprendimų motyvavimas ir išsamus pagrindimas“, - kalbėjo advokatė.

Jau ne pirmą kartą skamba kritika ir plačioms Sveikatos apsaugos ministerijos galioms, daugybė skirtingų įstaigų, dalyvaujančių sprendimų priėmime, visgi yra pavaldžios vienai ministerijai.

Kitokia nuomonė

Su R. Pumputienės išsakytomis mintimis nenorėjo sutikti VVKT vadovas Gintautas Barcys: „Farmacijos pramonės srityje per kelis dešimtmečius stebima didžiulė įmonių koncentracija. Dabar apie 11 didžiausių kompanijų užima per 50 proc. pasaulio rinkų. Didžiosios kompanijos nuolat superka mažesnes. Tuos vaistus (visgi teisingai žmonės galvoja) sukuria ne didžiosios, o mažosios kompanijos ar mokslininkų grupės, kurios paskui nuperkamos didžiųjų. Tos investijos iš esmės yra pirkimo kaštai, o ne tiesioginės investicijos vaisto sukūrimui. Visgi ši pramonės sritis yra verslo sritis ir ji dirba pagal verslo principus. Jie turi dirbti pelningai arba užbaigti savo veiklą. Kaina atspindi kaštus, ji išstatoma vartotojams. Kas vyksta su naujų vaistų kūrimu? Naujai registruojamos veikliosios medžiagos nereiškia tiesiogiai jų inovatyvumo kaip tokio. Tikrųjų inovatyvių vaistų, kurie turėtų ženklią pridėtinę vertę, geresnius rezultatus, tolydžiai metai po metų mažėja. Tų vaistų yra, dabar turime hepatitui C gydyti, kai kurioms vėžio formoms, tačiau jau jaučiamas inovatyvių vaistų badas.

Sutinku, kad turi būti rizikų pasidalijimas, turi būti įvertintas siektinas rezultatas ir tai iš esmės yra sveikatos technologijų vertinimas. Taip, Lietuva šioje srityje atsilieka, bet planai yra.

Kalbant apie kainų pagrįstumą, situacija yra tokia, kad noras atsiimti tas investicijas suformuoja didelę kainą. To inovacinio produkto, kuris yra užregistruotas ir truputį efektyvesnis, truputį saugesnis, bet gerokai brangesnis už ankstesnį. Tada ir kyla klausimai, o ką iš to turės pacientas. Štai konkretus pavyzdys – prieš kelis mėnesius JK veikiantis fondas onkologinėms ligoms gydyti, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių, išbraukė iš savo kompensuojamų produktų berods 17 pozicijų onkologinių vaistų dėl to, kad, pasirodo, to efekto, kurio buvo tikimasi, nėra. Fondo vadovas atsiprašė visos tautos dėl to, kad nepaklausė vieno instituto, vertinančio sveikatos technologijas ir inovacijas, rekomendacijų. Štai ką reiškia efektyvus ir racionalus lėšų naudojimas.

Kai mes kalbame apie inovacijų prieinamumą, turime kritiškai vertinti pateikiamą statistiką, nes tas prieinamumas turi tiesioginę koreliaciją su biudžeto dydžiu. Įvertinus Lietuvos biudžeto, skirto sveikatai, dydžius, tendencijas, kurios yra, mes turime pripažinti, kad iš niekur niekas neatsiranda. Didžioji disproporcija atsiranda dėl to, kad populiacija senėja, gyvenimo trukmė ilgėja, be abejonės, išlaidos gydymui turi augti, nes kitaip mes neturėsime jokių perspektyvų kalbėti apie inovacijų pritraukimą. Kita vertus, kalbėdami apie tai, kad reikia išmesti senus vaistus, turėsime didžiulę disproporciją lūkesčių ir galimybių. Lėšų nėra, o noras didelis, nes tie inovaciniai produktai reikalauja didesnių išlaidų. Dėl to sudarant biudžetą reikia į visa tai atsižvelgti“.


VLmedicina.lt