Data: 2020.07.03 00:57
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Kodėl jogos užsiėmimuose tiek mažai vyrų? Jogos mokytojo patarimai

2016-03-02 11:08:11

Joga  padeda pašalinti stresą, sutvirtinti kūną ir pagerinti savijautą. Minėtų trijų dalykų norėtų kiekvienas, tačiau išbandyti jogą išdrįsta nedažnas. Per jaunas, per senas, per mažai lankstus ir kiti pasiteisinimai. Sertifikuotas Iyengar jogos mokytojas Antanas Kaziliūnas tikina, kad joga – universali sistema, kuri tinka visiems gyvenimo etapams. Svarbiausia – atsižvelgti į poreikius.

© VLMEDICINA.LT (Algirdo Kubaičio) asociatyvioji nuotr.

– Nuo ko pradėti nusprendus lankyti jogą? Ar reikia pasikonsultuoti su gydytoju? O kaip išsirinkti tinkamą mokytoją? Kokios jogos tradicijos geriausiai pritaikytos žmonėms su specialiais poreikiais ir pan.? – klausėme A. Kaziliūno.

– Jei žmogus ateina pirmą kartą, jis turi apie savo negalavimus pasakyti mokytojui. Pirmiausia mane domina, ką sako medicinos atstovai, kokios yra jų rekomendacijos. Aš nesu gydytojas, jogos praktika labiau turėtų būti matoma kaip prevencinė priemonė.

Klausime minite dvi svarbias sąvokas – tradiciją ir mokytoją. Joga yra iš kartos į kartą perduodamas menas, mokslas ir filosofija. Priklausymas tam tikrai tradicijai byloja tam tikras metodo savybes.

Aš esu Iyengar metodo atstovas, savo jogos praktiką pradėjęs Šivanandos mokykloje, išbandęs Bikram ir Aštanga jogą. Lyginti kitų metodų objektyviai negaliu, tad bet kokie pasisakymai būtų neetiški.

Visgi Lietuvoje per mažai žinoma ir kalbama apie skirtingas jogos tradicijas, juo labiau paprastai neklausiama, kodėl žmogus nusprendė galįs mokyti, kokia jo patirtis, pas ką ir kiek jis mokėsi.

Mes kalbame apie rizikas, bet žmonės juk neina taisytis dantų pas pirmojo kurso medicinos studentą, kuriam mokykloje gerai sekėsi biologija ir chemija.

– Kuo Iyengar joga išsiskiria iš kitų?

– Iyengar metodas kelia labai griežtus reikalavimus mokytojų paruošimui. Be reikalavimų praktikai, prieš pradėdami mokymus būsimieji mokytojai praleidžia trejus metus mokydamiesi, kad įgytų teisę mokyti kitus. Tai yra mažiausiai tūkstančio akademinių valandų mokymai. Ir po viso to, žmogus yra tik pradedantis mokytojas, bet jo teisė mokyti pripažįstama visame pasaulyje.

Iki BKS Iyengaro asanų praktika buvo jaunų sveikų berniukų ir vyrų užsiėmimas. BKS Iyengarui jo mokytojas pasiūlė išmėginti jogą, kad sustiprintų savo nuo vaikystės ligų alinamą kūną. Iš čia atsiranda Iyengaro kryptingas jogos kaip terapinio metodo tyrimas. Dar 1966 metais išleistoje knygoje „Light on Yoga“ Iyengaras įvardino apie 90 negalavimų ir asanas, skirtas jiems įveikti. Tai ypač reikšmingas leidinys, pirmas tokios apimties ir detalumo, kuriame demonstruojama apie 200 asanų.

BKS Iyengaras yra pagalbinių priemonių (kaladėlės, diržai, pledai, kėdės, virvės ir pan.) pradininkas, daugiau nei per 80 metų praktikos tyrinėjęs savo ir savo mokinių kūno galimybes, padėjęs jiems pagal tai pritaikyti praktiką, sumažinti rizikas, įkvėpti atrasti naujas formas. Kad ir kiek banaliai tai beskambėtų, jogą pagal Iyengar metodą gali praktikuoti visi.

– Neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis – stresas. Šalininkai tvirtina, kad joga – geriausias vaistas nuo streso ir galvos skausmų. Kaip tai susiję? Kokios asanos padeda įveikti įtampos sukeltus galvos skausmus?

– Stresą visada galime įžvelgti žmogaus kūne. Abipusis ryšys tarp mūsų minčių, psichologinės būsenos ir fizinio kūno yra atsakymas, kodėl asanų praktika yra veiksminga. Jei mus slegia sunkios mintys, įsitempia veido raumenys, pradedame jausti įtampą pečių juostoje, sunkumą krūtinėje, mūsų pečiai sukrenta, krūtinė įdumba. Kad ir kaip blogai jaustumėmės, jei atsistosime tiesiai, atversime krūtinę, mintys iškart palengvės.

Galvos skausmus sukelia bloga laikysena, kuri veikia kaklą, pečių juostos raumenis.

Sirsasana (stovėsena ant galvos) ir Sarvangasana (žvakė, pečių stovėsena) yra klasikinės pozos, rekomenduojamos esant galvos skausmui. Visgi, asanos nėra tabletės, kurių receptą gavęs turi tik spėti tinkamu laiku nuryti. Sirsasana nėra paprasta poza, o ir jos atlikimo technika lemia pozos poveikį.

Savasana (numirėlio poza) yra svarbiausia asana! Žmonės dažnai netiki, kai sakai jiems, kad tai ne tik svarbiausia, bet ir sudėtingiausia asana. Kas gi čia ypatingo, kiekvienas gali pagulėti ant grindų! Visiems skaitantiems tai ir siūlau padaryti. Atsigulkite. Užsimerkite. Pabūkite ramiai. Kiek laiko ištversite? Juk kančia ramiai pabūti?

Patyrę mokytojai sako: niekada nepraleiskite progos atsipalaiduoti. Savasaną darykite kiekvieną dieną. Po 15 minutės prasideda asanos poveikis, tad Savasaną darykite 20 min. Gal kažkam pasirodys prabanga, bet jogoje kampų nenukirsi.

Darbe siūlau išbandyti sėdint sudėti delną ant delno ant stalo ir į juos atremti kaktą. Alkūnes leisti žemyn, atitraukti pečius nuo ausų. Užmerktos akys, atramą turinti kakta leidžia galvos smegenims atsipalaiduoti. Stebėkite savo kūną. Net tada, jei pirmiausia pastebite, kokie jūs įsitempę. Stebėkite savo kvėpavimą. Nevertinkite. Kelios minutės tokios praktikos sumažins įtampą.

– Informacijos apie jogą labai daug. Ar saugu joga užsiimti savarankiškai, be mokytojo priežiūros?

– Mūsų mokytojas BKS Iyengaras yra pasakęs, kad „geriau gera jogos knyga nei prastas mokytojas“, bet tai labiau tinka ankstesniems laikams, kai joga tik skynėsi kelią Vakaruose.

Šiandien situacija visiškai kitokia. Jogą siūlo kiekvienas save gerbiantis sporto klubas, tad išsirinkti gerą mokytoją išlieka atsakinga, bet įmanoma užduotimi. Mes turime daug gerų mokytojų, su kuriais derėtų bent pasimokyti jogos pagrindų. Savarankiškumas yra gerai, tačiau mokytojo priežiūra reikalinga.

Kita vertus, nutinka ir priešingai, kai žmonės tampa priklausomi nuo savo mokytojų. Jie nesugeba namie skirti laiko asmeninei praktikai, jie ateina tik į užsiėmimus, ir jų jogos praktika baigiasi užvėrus studijos duris. Tai nėra gerai, asmeninė praktika (geriau kasdien, kad ir po nedaug) yra labai svarbi. Yra mokytojų, kurie neleidžia į jų pratybas ateiti dažniau nei kartą per savaitę.

– Ar galima sakyti, kad jogos pozos – universali sistema, tinkanti visiems gyvenimo etapams?

– Taip, jogos asanų praktika yra pritaikoma pagal individualias aplinkybes. Štai mano asmeninė praktika skiriasi priklausomai nuo mano savijautos, turimos energijos, nuovargio, dienos įspūdžių.

Kalbant plačiau, vaikams ir žmonėms su antsvoriu reikalinga labai dinamiška praktika su daug šuolių ir trumpu pozų išlaikymu. Vaikams dėl jų menko gebėjimo koncentruoti dėmesį, o žmonėms su antsvoriu dėl būtinybės išjudinti jų inertišką būvį.

Moterų praktika irgi turi savitumų, kuriuos lemia fiziologiniai moters kūno pokyčiai. Menstruacijų metu rekomenduojama vengti apverstinių ar jėgos reikalaujančių pozų. Nėštumo metu praktika skirstoma pagal tris nėštumo trimestrus. Pirmą, pavojingiausią trimestrą, atliekamos pozos, leidžiančios vaisiui įsitvirtinti. Vėlesniais etapais asanos ruošia besilaukiančią gimdymui. Po gimdymo daroma pertrauka, o po jos trys trimestrai skiriami sugrįžimui į įprastą būseną.

Iš senų laikų yra likęs prietaras nėščiajai nekelti rankų virš galvos. Aš jo nebandysiu nuneigti, tačiau patyrusios jogės stovi ant galvos ir rankų – daro daug dalykų, kurie pašiurpintų mūsų močiutes, ir gimdo sveikus vaikus. Kaip? Tai tiksli asanų technika.

Mano pirmoji nėštukė likus keletui dienų iki planuoto gimdymo stovėjo ant galvos, darė kitas apverstines asanas. Prieš pastodama, ji metus lankė pamokas, o pastojusi ilgai slėpė. Prisipažino tik tada, kai suspėti su grupe tapo sunku. Nuo tos dienos esant jai pratybose, visos grupės praktika buvo pritaikyta pagal nėščiosios poreikius. Mes perėjome visus nėštumo etapus, ir tai buvo vienas giliausių patyrimų man ir visiems ateidavusiems į pratybas.

– Atrodo, kad joga yra visiškai pritaikyta moterų poreikiams. Ar tai paaiškina, kodėl jogos užsiėmimuose tiek mažai vyrų?

– Joga tūkstantmečius buvo išrinktųjų šventikų kastos vyrų tradicija! XX a. viskas apsivertė – čia nėra nei išrinktųjų, nei vyrų. Aš noriu, kad vyrai atrastų jogą iš naujo, nes tai tikrai nėra „dabar ramiai pakvėpuokime ir jauskimės gerai“ moterų būrelis. Jogą išbandę vyrai nustemba, kad fizinio iššūkio užtenka, o ir galva po visko ramesnė.

Tiesa, dažnai vyrai jaučiasi nepakankamai lankstūs, mažiau galintys, tarsi nepilnaverčiai. Tai vienas didžiausių modernios jogos mitų. Didelis lankstumas nėra dovana. Toks žmogus yra labiau linkęs susižeisti, persitempti.

Nelankstumas suteikia dirvą darbui, pozos atlikimo procesui, kas yra svarbiausia. Joga nėra „Cirque du Soleil“ pasirodymas, nors tiek anksčiau, tiek dabar įspūdingos pozos naudojamos dėmesiui atkreipti, sudominti, pasireklamuoti. Vyresniems žmonėms tempas lėtėja, naudojama daugiau pagalbinių priemonių, didelis dėmesys skiriamas atpalaiduojančioms ir jėgas grąžinančioms pozoms.