Data: 2020.07.12 09:32
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Kaip šiuolaikinė psichoterapija gali padėti sulieknėti

Linga Švanienė | 2013-02-14 14:53:49

Žmonija vis dar pralaimi kovą su nutukimu. Ir tai ne šiaip metafora, bet karti tikrovė, tiesiogine prasme apsunkinanti daugybės žmonių gyvenimus, lemianti įvairius fizinio kūno susirgimus ir ankstinanti mirtį. Ne be reikalo sakoma, kad trys papildomi kūno kilogramai iš žmogaus gyvenimo atima dvejus metus.

Svoris
Algirdo Kubaičio nuotr.

Liekno, sveiko ir gražaus kūno paslaptis laikosi ant trijų banginių: tinkamo maitinimosi, saikingo fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos. Visos sąlygos yra vienodai svarbios.

Kol kas daugiausia dėmesio kreipiama į mitybos ir fizinio aktyvumo klausimus, užmirštant, kad  žmogus susideda ne tik iš valgančio ir judančio kūno, bet ir psichikos, nuo kurios didžia dalimi priklauso ir fizinio kūno būklė. Antsvorio problemų ištakos dažniausiai susijusios su psichiniais dalykais, todėl ir spręsti jas reikia psichologiniais būdais.

Psichologinės antsvorio priežastys ir jų sprendimo būdai

Psichologijoje yra išskiriama daug priežasčių, dėl kurių žmonės negali susitvarkyti su iškilusiomis problemomis. Išspręsti lieknėjimo uždavinį neleidžia tie patys trukdžiai. Peržiūrėkime kliūtis, kurios dažniausiai pasitaiko lieknėjimo kelyje, ir priemones, kurias siūlo psichoterapija trukdžiams įveikti.

Antrinė nauda

Kokia gali būti storumo nauda? Valgymas yra vienas iš gyvenimo malonumų. Tokiu būdu kompensuojamas gyvenimo džiaugsmo trūkumas. Antsvoris gali būti ir pasiteisinimas sėdėti namuose ir nieko nedaryti, kai manoma, jog bendrauti su žmonėmis yra pavojinga.

Išsiaiškinus, kokia antrinė nauda trukdo sulieknėti, reikia ne kovoti su ja (ir savimi), o sugalvoti, kuo ir kaip ją pakeisti. Pavyzdžiui, jei pagrindinis gyvenimo malonumas gaunamas su maistu, verta paieškoti, kokiomis kitomis priemonėmis būtų galima save lepinti. Gal tai - masažas, pasivaikščiojimai, kūrybiniai užsiėmimai ir kt. Kiekvienas žmogus gali atrasti sau priimtinus ir  mėgstamus būdus.

Psichikos dalių konfliktas

Tikriausiai daugeliui pažįstama situacija, kai norime sulieknėti, tačiau sunku atsisakyti kaloringų, be galo viliojančių skanumynų. Taip pasireiškia vidinis dalių konfliktas, kurį ilgainiui laimi  besipriešinanti lieknėjimui dalis.

Siekiant išspręsti vidinį konfliktą, žmogui pasiūloma atrasti savo kūne vietą, kur pasireiškia priešinimasis lieknėjimui. Įvardijus to pasireiškimo modalumus (dydį, spalvą, konsistenciją ir t.t.), apibūdintas reiškinys (vadinamas savarankiška sąmonės dalimi) pakviečiamas „išeiti“ į išorę. Tada inscenizuojamas pokalbis, kurio metu išsiaiškinama, ko svarbaus ir reikšmingo siekia ši dalis, neleisdama žmogui  lieknėti. Paprastai tai būna saugumo, malonumo, ramybės, laimės būsenų siekimas.

Analogiškai padirbėjus ir su skatinančia lieknėti dalimi, išsiaiškinama, kad ir ji siekia žmogui lengvumo, malonumo ir laimės. Atradus bendrus siekių vardiklius, dalims pasiūloma susilieti ir toliau veikti išvien. Toks procesas gali atrodyti neįtikimas, tačiau paprastai visi žmonės lengvai susitvarko su šia užduotimi ir tokiu būdu likviduoja vidinius prieštaravimus.

Ankstyvosios vaikystės psichotraumos

Šios psichotraumos yra susijusios su ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu, todėl paprastai jų neprisimename. Tam galėjo pasitarnauti ir tai, kad tėvai mus maitino „pagal Spoką“ ir skatinami pačių geriausių ketinimų griežtai laikėsi  dienotvarkės režimo. Būdami kūdikiais tarp maitinimų jausdavom didelį alkį, kurį mūsų pasąmonė apibendrino ir užfiksavo kaip bazinį įsitikinimą, kad šiame pasaulyje trūksta maisto, kad gyventi yra nesaugu ir todėl maisto atsargas reikia kaupti. Ir kaupia lašinių pavidalu.

Šio tipo psichotraumų padariniai yra likviduojami, panaudojant apibendrintą gyvenimo liniją.  Visiems įvykio dalyviams vaizdinių forma yra suteikiama tai, ko jiems tuo metu  galėjo trūkti. Pavyzdžiui, jei trauma buvo patirta dėl griežto režimo, mamą pripildome ramybės, pasitikėjimo savimi ir savo motiniško instinkto, o patį vaikutį - meilės ir saugumo. Galiausiai žmogus pereina gyvenimo liniją iki dabartinio momento jau su nauja patirtimi.

Darbo su gyvenimo linija metodikos remiasi žmogaus pasąmonės ypatybe priimti įsivaizduojamus reiškinius kaip tikrus. Žmogaus psichika fiksuoja visus gyvenimo įvykius, tačiau tik kai kuriuos iš jų laiko gyvybiškai reikšmingais  ir nepaleidžia net tada, kai kūdikis tampa suaugusiu žmogumi. Toks atskirų patirčių sureikšminimas paprastai įvyksta sunkių išgyvenimų metu. Su psichotechnikos pagalba pasąmonei perduodama, jog „nieko baisaus neįvyko“ ir todėl trauminį įvykį galima priskirti prie daugybės kitų nereikšmingų dalykų. Taip žmogus išsilaisvina nuo užsifiksavusių pasąmonėje neigiamų patirčių.

Neleidžiantys lieknėti įsitikinimai

Efektyviai sulieknėti gali trukdyti įsitikinimai, kad „lieknėti yra sunku“, „visi giminaičiai yra apkūnūs ir čia nieko nepadarysi“, „laikui bėgant  kūno svoris turi didėti“, „vyras - ne šuo, ant kaulų nepuola“ ar net priešingas - „jei būsiu liekna, tai vyrai manimi naudosis“ ir daugelis kitų. Pasąmonė šiuos įsitikinimus priima kaip veikimo programas, todėl sėkmingai realizuoja tai, kas sakoma ar galvojama.

Pakeisti trukdančius lieknėti įsitikinimus padedančiais siekti norimo rezultato vien sąmoningai suvokus, kad turimas įsitikinimas yra netinkamas, sunku, kadangi įsitikinimas yra užsifiksavęs nesąmoningojoje psichikos dalyje. Šiuolaikinė psichoterapija turi daugelį būdų, kurių metu „kalbant“ suprantama pasąmonei vaizdinių kalba netinkami įsitikinimai greitai ir efektyviai pakeičiami naudingais.

S. Kovaliovo psichoterapinė lieknėjimo sistema

Čia išvardijau dažniausiai pasitaikančius psichologinius lieknėjimo trukdžius. Aktualių psichologinių problemų išsprendimas gali padėti išjudinti lieknėjimo procesą iš mirties taško. Ir tai dar ne viskas, ką siūlo šiuolaikinė psichoterapija kovai su nutukimu - specialia tvarka sujungtos psichotechnikos sudaro vientisą sistemą, skirtą reikiamų sąlygų optimaliam kūno svoriui susigrąžinti sudarymui. Tokią psichologinių būdų sistemą paruošė šiuo metu Ispanijoje gyvenantis rusų mokslininkas, tarptautinio rejestro psichologas profesorius Sergejus Kovaliovas.

Sukurti lieknėjimo sistemą garsų psichoterapeutą privertė jo paties sveikatos rimti sutrikimai.  Sistemos veiksmingumą profesorius visų pirma išbandė su savimi. Svėręs 118 kilogramų S. Kovaliovas išsilaisvino iš daugiau nei 30 nereikalingų kilogramų. Šiandien  57 metų vyriškis yra sveikas, darbingas, kūrybingas ir atrodo puikiai.

Žingsnis po žingsnio

Kas sudaro lieknėjimo sistemą? Pradiniuose psichoterapijos etapuose yra didinama motyvacija  lieknėti. Norint pasiekti bet kokį tikslą, būtina suvokti, ką žmogui duos pasiektas rezultatas. Nes juk svarbu lieknėti ne dėl paties lieknėjimo, o dėl… Nors ir keista, daugelis žmonių sunkiai įvardija, ką jie gautų pasiekę pageidaujamą svorį. O būtina ne tik suvokti lieknėjimo prasmę, bet ir pamatyti, pajusti būsimo gyvenimo privalumus. Tai suprasti padeda norimo rezultato formulavimas bei jo vertės įvardijimas. Tada su specialios psichotechnikos pagalba pasiekiamas reikiamas motyvacijos lygis.

Toliau formuojamas pasirengimas pasiekti tikslą, stiprinamas tikėjimas, kad sulieknėti yra įmanoma, kuriamas naujo savęs, pasiekusio norimą kūno svorį, įvaizdis, įveikiama priklausomybė nuo maisto, transformuojamos trukdančios lieknėti psichikos dalys ir kt. Psichoterapinis darbas pagal S. Kovaliovo modulį trunka iki 20 valandų.

Išsprendus lieknėti trukdančias psichologines problemas, pasidaro lengva ne tik atsisveikinti su nereikalingais kilogramais, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę kitose sferose, kurios tarytum nebuvo susijusios su kūno svoriu. Pagrindinių psichologinių mazgų išnarpliojimas atlaisvina ir kitus psichinius įtempimus, todėl gyvenimas tampa lengvesnis, efektyvesnis ir laimingesnis.

Linga Švanienė,

neurolingvistinės psichoterapijos konsultantė

neurokodas.lt