Data: 2020.08.04 03:13
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Kada kavą gerti sveika?

kavosdraugas.lt | Šaltinis: vlmedicina | 2014-08-20 09:17:36

Yra daugybė mitų apie kavos žalą ir naudą, kuriuos nesunku paneigti arba įrodyti. Šiame straipsnyje ir pabandysime juos apžvelgti.

Vis dar labai populiarus mitas, kad kava sukelia priklausomybę. Tad kiek puodelių jos reikia išgerti ir kokį kofeino kiekį gauti, kad tai pasitvirtintų? Apskaičiuoti nėra taip paprasta, nes puodeliai nėra vienodo dydžio, o ir kavos stiprumas skiriasi. Stiprumas priklauso, pirmiausia, nuo pačios kavos paruošimo: kava stambiai ar smulkiai sumalta, pupelės daugiau ar mažiau skrudintos ir t.t. Apytiksliais skaičiavimais, standartiniame  filtruotos kavos puodelyje kofeino yra 90-110 mg, kavinuke užplikytoje – 70-90 mg, espresso – 80-90 mg, kapučino –  80-90 mg, Latte – 80-90 mg, tirpioje kavoje – 30-90 mg kofeino.  Tyrimais nustatyta, jog per parą galima suvartoti iki 400 mg kofeino ir toks kiekis visiškai nekenkia sveikatai (besilaukiančioms moterims rekomenduojamas perpus mažesnis kiekis).

Kava
kavosdraugas.lt nuotr.

Kofeinas mūsų nervų sistemą aktyvina, stimuliuoja. Nepiktnaudžiaujant ir išgeriant 3-4 puodelius kavos per parą, kofeinas gali būti naudingas. Būname energingesni, darbingesni, ne tokie depresuoti. Teigiama, kad kava slopina cholesterolio (mūsų amžiaus bėdos) kristalizaciją ir mažina riziką susiformuoti akmenims tulžyje, taip pat geriant kavą mažėja rizika susirgti kepenų ciroze. Įrodyta, jog kava turi antioksidantų, o tai stabdo Parkinsono ligos pasireiškimą. Teofilinas, esantis kavoje, saugo nuo astmos. Kofeinas gali padėti įveikti migreną (tiesa, kai kavos išgeriama per daug – gali būti atvirkštinis poveikis). Naujausiais mokslinias tyrimais įrodyta, jog kava gali mažinti prostatos ir krūties, o taip pat šlapimo pūslės vežio plitimą.

Kiek galima išgerti kavos, priklauso nuo kiekvieno individualiai. Jei kava mums erzina skrandį, reiškia, jos per daug ir ji per stipri mūsų organizmui. Mažiau kavos reikia gerti žmonėms, turintiems padidėjusią širdies ligų riziką, kamuojamiems nemigos, turintiems aukštą kraujospūdį, sergantiems mažakraujyste, nes nuo kavos mažėja geležies kiekis kraujyje. Tiesa, nežymiai, jeigu nesame nuo jos priklausomi. Sakoma, kad kava padidina akispūdį sergantiemas glaukoma, bet tuomet reikia ją tiesiog gerti puodelių neskaičiuojant. Paskutiniai mokslo tyrimai įrodė, jog kavoje svarbu ne vien kofeinas, bet ir chlorogeno rūgštis.

Chlorogenas yra antoksidantas, ypatingai efektyvus nuo laisvųjų radikalų susidarymo. Jo yra tiek obuoliuose, tiek saldžiose bulvėse, tiek kavoje. Daugiausia jo būna žaliose kavos pupelėse, nes skrudinant ši vertinga medžiaga nyksta. Tai naujas išradimas, kurio prireikė siekiant apsaugoti žmones, kenčiančius nuo per didelio svorio, kuris yra šio amžiaus rykštė. Žalia kava nei skoniu, nei artomatu nesiskiria nuo įprastinės. Svarbiausias skirtumas tas, kad kavos pupelės neskrudinamos. Įrodyta, jog žalia kava padeda reguliuoti cukraus kiekį organizme, nebėra poreikio saldumynams, kurie tukina. Žalia kava skaido riebalus, žinoma, ir tuos, kurių perteklius organizme susikaupė. Taip svoris ima mažėti, iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos, stiprėja imunitetas. Teigiama, kad žalios kavos ekstraktas netgi lėtina senėjimo procesą.

Bet mes įpratę vartoti skrudintą kavą ir taip yra nuo seno. Kontroliuoti, ar pupelės nebuvo skrudinimo metu degintos, faktiškai neįmanoma. Degintos pupelės tikrai ne į naudą sveikatai ir tai neginčytina. Sakoma, kad žalia kava sveikesnė, kad būtent ji labiau skatina medžiagų apykaitą, suteikia energijos ir žvalumo, skaido riebalus, padeda išlaikyti normalų svorį ir cholesterolio kiekį, bet ir čia reikia saiko. Jeigu net ir šios kavos gersime per daug, galime pasiekti visai ne tą rezultatą, kurio tikimės.