Data: 2020.09.20 23:29
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Jolanta Šindeikienė. Liaudies mediciną palikite liaudžiai!

Jolanta Šindeikienė, reiki meistrė, mokytoja, gydytoja | Šaltinis: vlmedicina | 2017-12-06 15:31:41

Visi pripažįsta biomedicinos mokslu pagrįstos medicinos laimėjimus, taikant jos metodus ūmiais atvejais, kai reikia skubiai gelbėti žmogaus gyvybę, operuoti, pasireiškus ligai ar prireikus išsamios diagnostikos. Tačiau, kad ir kokie dideli pasiekimai bebūtų, ši medicina nėra visagalė.

Jolanta Šindeikienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Yra sričių, kur vakarietiška medicina dar nepajėgi susidoroti su jai keliamais uždaviniais, pavyzdžiui, šiuolaikinės medicinos aparatūra ne visada fiksuoja pačią ligos pradžią, todėl, remiantis tyrimais, asmuo atrodo sveikas, o liga jau skverbiasi į organizmą. Nemažai žmonių dėl streso jaučia įvairius sutrikimus, kai organizme pakitimų dar nėra, o savijauta bloga. Tokiems pacientams pasakoma, kad reiktų tiesiog pailsėti, ir išrašomi raminamieji vaistai. Dar viena sritis, kurioje vakarietiška medicina tampa bejėge, – lėtinės ligos (vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos ir t.t.) ir itin rimti atvejai, kai gydytojai konstatuoja, kad jie pacientui niekuo negali padėti. Būtent tokiais atvejais žmonės ieško alternatyvių gydymo būdų.

Be to, sunkiai atlaikydami greitą gyvenimo tempą ir stresą, žmonės ėmėsi saugoti sveikatą, pasitelkdami ne tik natūralią mediciną, bet ir sveiką gyvenseną.

Kas populiaru Europoje ir Lietuvoje

Remiantis statistika, 65 proc. Europos gyventojų teigia, kad jiems buvo taikomi natūralios medicinos gydymo metodai. Per paskutiniuosius metus apytikriai 30-50 proc. Europos gyventojų patys naudojo vieną ar kitą natūralios medicinos metodą ir 10-20 proc. Europos gyventojų šiuos metodus paskyrė šiuolaikinės medicinos atstovas - gydytojas. Europoje gydytojai dažniausiai taiko šiuos natūralios medicinos metodus: akupunktūrą, homeopatiją, fitoterapiją, antroposofinę mediciną, natūropatiją, tradicinę kinų mediciną, osteopatiją ir chiropraktiką. Bet kiekviena šalis turi savo „mėgstamus“ natūralios medicinos metodus.

Lietuvoje nuo senų laikų populiari fitoterapija, kai sveikatai atkurti ir palaikyti naudojami gydomieji augalai. Gal todėl, kad tai mūsų liaudies medicinos dalis ir mums šias žinias iš lūpų į lūpas perduodavo močiutės. Taip pat mūsų šalyje sveikatai stiprinti plačiai naudojamas medus ir bičių produktai. Dabar vis labiau prigyja iš Rytų atvežtos senovinės sveikatos palaikymo ir atkūrimo sistemos, pavyzdžiui, kinų medicina, ajurveda, Tibeto medicina. Šie metodai ir sistemos svarbūs ne tik ligų gydymui, bet ir jų profilaktikai, nes apima visą mūsų gyvenimo būdą, nurodo tam tikrus sveikos gyvensenos principus, kurių laikantis galima ilgai išvengti sveikatos sutrikimų. Yra natūralių metodų, kuriais galima nustatyti polinkį sirgti kai kuriomis ligomis. Pavyzdžiui, rainelės, nagų, pulso diagnostika. Žinant savo silpnąją vietą galima pasitelkti įvairius natūralios medicinos metodus, kurie padės užkirsti kelią ligoms – akupunktūrą, fitoterapiją, homeopatiją, žirgų terapija ir kt. Ne mažiau veiksminga ir svarbi visavertė mityba, ekologiška aplinka, fizinis aktyvumas. Nors ir kokie skirtingi natūralios medicinos metodai bebūtų, jie turi bendrą bruožą – veikia holistiniu principu, t.y. remiasi tuo, kad gydoma ne atskira žmogaus liga ar organizmo dalis, o atsižvelgiama į žmogaus visumą: fizinį kūną, protą, emocijas ir dvasią. Būtent dėl šios priežasties žmogaus organizmas, kuris yra savireguliacinė sistema, gali išgyti, ir būtent todėl šiuolaikinės medicinos gydytojai kartais stebisi „stebuklais“, kai išgyja mirtinomis ligomis sergantys žmonės.

Visi šie natūralūs metodai gali būti taikomi kartu su šiuolaikinės medicinos gydymo metodais. Štai Amerikos klinikose pradėjus taikyti reiki terapiją pagerėjo pacientų savijauta, jie greičiau pasveikdavo. Kiti taip pat pradėjo rinktis gydymui būtent tokias klinikas.Tuo tarpu pačių klinikų ir ligoninių vadovai džiaugėsi, kad sumažėjo pacientų gulėjimo ligoninėje trukmė ir jie galėjo suteikti paslaugų didesniam pacientų skaičiui. Vadinasi, natūralios ir tradicinės medicinų simbiozė atneša ir ekonominę naudą. Kodėl nebūtų galima to pritaikyti ir Lietuvoje? Pirmiausiai reikia, kad valstybė pripažintų natūralios arba kitaip vadinamos papildomos ir alternatyvios medicinos metodus.

Biurokratinis antkaklis natūraliajai (liaudies) medicinai

LR Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamame alternatyvios medicinos įstatymo projekte siekiama įvesti šiai sričiai griežtą ir brangiausiai valstybei kainuojantį teisinio reguliavimo modelį – valstybės reguliavimą, kuris gali ne tik smarkiai apriboti šios srities paslaugų teikimą, bet ir visai jį sunaikinti, nesukūrus reikiamos teisinės aplinkos.

Sveikatos apsaugos ministerijos Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekte alternatyvia medicina žadama leisti užsiimti daugiausiai gydytojams ar biomedicinos išsilavinimą turintiems specialistams ir tik su Sveikatos apsaugos ministerijos išduotomis licencijomis. Toks sprendimas gali sunaikinti daugelį dabar veikiančių ir kokybiškas paslaugas teikiančių nemedikamentinės medicinos rūšių, kur daugiau nei 20 metų sėkmingai dirba savo sričių profesionalai – ne gydytojai ir tie, kurie neatitinka projekte iškeltų reikalavimų išsilavinimui. Iš papildomas ir alternatyviosios medicinos (PAM) paslaugas teikiančių asmenų reikalaujama aukštojo mokslo diplomo, kas vėlgi yra perteklinis ir nebūtinas reikalavimas, ką savo sėkmingu darbu patvirtina šimtai sėkmingai dirbančių asmenų, žinias ir patirtį sukaupusių kitais būdais, nei Lietuvos aukštoji mokykla.

Dar 2016 m. papildomos ir alternatyvios medicinos specialistai ir ištisos bendruomenės prieštaravo šiam „buldozeriu“ stumiamam įstatymui, buvo surinkti keli tūkstančiai parašų peticijoje prieš šį projektą ir jo priėmimas Seime buvo sustabdytas. Bet 2017 metais SAM Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyrius ir toliau dirba ties tuo pačiu įstatymo projektu, nediskutuoja ir nesitaria su visomis suinteresuotomis PAM grupėmis (Lietuvoje priskaičiuojama per 40 PAM sričių) dėl teisinio reguliavimo modelio ir kt.

Kodėl ministerijos biurokratai renkasi tiesioginio valstybės reguliavimo modelį, kuris nustato privalomą biurokratinę licencijų tvarką, apriboja visuomenės galimybes gilintis į papildomos ir alternatyviosios medicinos sritis, sukuria „įėjimo“ barjerus, reikalauja formalių biurokratinių procedūrų, galima tik spėlioti. Šio teisinio reguliavimo Europos Sąjungos šalyse atsisakoma, vengiant varžyti laisvą paslaugų ir prekių judėjimą bei siekiant mažinti valstybės išlaidas. Tuo tarpu Lietuvoje vėl planuojama užkrauti papildomą naštą jau ir taip „sergančiai“ sveikatos priežiūros sistemai. Šiuo metu, kai šią sistemą reikia iš pagrindų reformuoti ir iškeltas aktualus klausimas dėl lėšų gydytojų ir kitų medikų atlyginimams didinti, vėl norima imtis naujo objekto, kurio teisiniam reguliavimui nei kompetencijos, nei finansinių resursų nėra.

Tiesioginis valstybės reguliavimas tik didins dabartinės sveikatos sistemos stagnaciją, nekels paslaugų kokybės, reikės didžiulių investicijų biurokratinio mechanizmo veiklos imitacijai. SAM pažymoje deklaruojama, kad vien per ateinančius trejus metus papildomai reikėtų 2,3 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų. Pritaikius griežčiausią valstybės reguliavimo modelį, daugelis dabar dirbančiųjų PAM specialistų, kurie išlaiko save ir moka mokesčius valstybei, bus stumiami į emigraciją ar šešėlį.

Papildomos ir alternatyviosios medicinos sričių atstovai jau ne kartą yra pasisakę, kad teisinis reglamentavimas remtųsi savireguliacijos principais, t.y. nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos turi pačios rūpintis sektoriaus plėtra, kokybės užtikrinimu ir spręsti atvejus, kai atskiri subjektai nesilaiko gerosios praktikos rekomendacijų. Be to, savireguliacija ne tik taupo valstybės biudžeto lėšas, bet ir jas didina, išsaugodama smulkųjį verslą.

Ministerijai patrauklesnis Bulgarijos, o ne Vokietijos pavyzdys?

Vieningos papildomos ir alternatyvios medicinos ( PAM ) reglamentavimo sistemos Europoje kol kas nėra. Europoje PAM praktika užsiima tiek gydytojai, tiek ir medicininio išsilavinimo neturintys specialistai. Tai priklauso nuo PAM praktikos srities, pvz., kam reikalingas medicininis išsilavinimas, norint užsiimti meditacija ar joga?

Įvairiose Europos šalyse skirtingai sprendžiami PAM metodus reguliuojantys klausimai, daugiausiai taikomas savireguliacijos principas, valstybės sankcionuota savireguliacija, kai valstybė atlieka tik keletą funkcijų. Austrijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje PAM praktikuojančių asmenų veikla reguliuojama savarankiškos ar valstybės sankcionuotos savireguliacijos būdu. O Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje veikia savanoriškas PAM paslaugų teikėjų registras. Latvijoje jau daugiau nei 10 metų asociacija, veikianti savireguliacijos principu, kuri išdavinėja sertifikatus PAM specialistams, o kai kurios PAM sričių profesijos (pvz. fitoterapeuto, jogos terapeuto, jogos mokytojo ir kt.) yra įteisintos ir įtrauktos į profesijų klasifikatorių. PAM Europoje dažniausiai nėra kompensuojama iš privalomojo sveikatos draudimo, bet kai kuriose šalyse sveikatos draudimo fondai PAM iš dalies ar pilnai kompensuoja pasirinktas PAM paslaugas.

Tuo tarpu įstatymo projekto rengėjai - SAM Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus specialistai modeliu Lietuvai renkasi reguliavimo būdus, paplitusius ekonomiškai silpnesnėse valstybėse, pvz., Bulgarijoje ir nesirenka išsivysčiusių šalių (tokių kaip Vokietija, Didžioji Britanija, Austrija) savireguliacijos modelio. Vokietijoje PAM gali užsiimti tiek gydytojai, tiek PAM specialistai. Išleistas Heilpraktikergesetz įstatymas, skirtas praktikuojantiems PAM negydytojams.

Remiantis labiausiai Europoje išsivysčiusios valstybės Vokietijos pavyzdžiu, papildomos ir alternatyvios medicinos specialistai siekia, kad visiems šios medicinos paslaugų teikėjams (gydytojams ir negydytojams) būtų sudarytos vienodos sąlygos dirbti, kelti kvalifikaciją, teikti kokybiškas paslaugas. Turi būti visi vienodai pripažinti valstybės, sudarytos sąlygos smulkiajam verslui.

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.