Data: 2020.07.14 23:38
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Jei nebus slaugytojų, nebus reikalingos ir gairės, arba Ko tyli slaugytojai

Ilona Petrovė | Šaltinis: vlmedicina | 2016-02-25 07:10:36

Vasario 24 d. Nacionalinės sveikatos taryba surengė posėdį, kuriame parlamentarai, ministerijų, savivaldybių atstovai, gydytojai, akademinės bendruomenės nariai diskutavo apie „Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 m. gaires“. Pasidžiaugta, kad pagaliau atsirado politinė valia kažką keisti slaugos srityje, kad jas rengusi darbo grupė nuveikė išties daug, tačiau kartu pripažinta, kad nuo 2005 m., kai buvo priimtos Lietuvos slaugos  gairės, nedaug pasistūmėta. Nors esminiai principai – mažai tepakitę. Diskusijos tik prasideda. Įdomu, ar šį kartą šios gairės bus įgyvendintos? Keista, tačiau patys slaugytojai tylėjo ir diskusijoje neišsakė savo nuomonės.

® VLMEDICINA (A. Kubaičio) asociatyvioji nuotr.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovės Odetos Vitkūnienės, kuri pristatė slaugos politikos gaires 2016–2025 metams, visuomenės senėjimo ir slaugos poreikio didėjimo problema juntama ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Be to, sensta ir patys slaugytojai, nemažai emigruoja, o abiturientai nenoriai renkasi šią specialybę.

O. Vitkūnienė sakė, kad gairėse atsispindi esama situacija, numatytas priemonių planas, padėsiantis tinkamai planuoti slaugytojų poreikį ir ruošti specialistus, motyvuoti juos bei įgyvendinti slaugos mokslo įrodymais grįstus sprendimus.

SAM atstovės teigimu, įgyvendinus šias gaires, tikimasi, kad „bus užtikrinta slaugos paslaugų kokybė ir prieinamumas, mažėtų regioniniai netolygumai ir visuomenė palankiau vertintų slaugytojus“.

Turėtume orientuotis į Europą

Nacionalinės sveikatos tarybos narė prof. Irena Misevičienė, kalbėdama apie slaugos problemas Europoje, siūlė atsižvelgti į jos patirtį.

„Tai, kas yra Europoje, pasikartoja ir pas mus. Ir manau, kad formuodami nacionalinės slaugos politiką, turėtume orientuotis į ją. Ir nereikia laukti 2022-ųjų, kai galėsime mokslu grįstas rekomendacijas diegti praktikoje. O pernai priimtos Europos strateginės slaugos ir akušerijos stiprinimo kryptys galėjo būti panaudotos, rengiant nacionalinį dokumentą”, - įsitikinusi I. Misevičienė. 

Profesorės teigimu, „daugelis šalių pripažįsta, kad reikia turėti daugiau universitetinio išsilavinimo slaugytojų. Kalbant apie mokslo progresą, slaugytojams reikia daug žinių, todėl daug dėmesio turi būti skirta mokymui ir naujoms žinioms, kad galėtų dirbti savarankiškai ir priimti sprendimus. Ir trečias, ne mažiau svarbus dalykas, slaugytojų atlyginimas. Reikia pripažinti, kad jis Europoje yra mažesnis nei nacionalinis kitų profesijų atlyginimo vidurkis. O tai SAM parengtose gairėse visai neakcentuota”.

Pirmiausia – veiklos prioritetai

Irenos Misevičienės nuomone, pirmiausia, kaip daroma ir Europoje, reikia nusistatyti veiklos prioritetus.

,,Kokia praktika Lietuvoje? Daugelis sveikatos politikų, buvusių sveikatos apsaugos ministrų ir kt. nusistato dvidešimt prioritetų ir nė vieno neįgyvendina. Jų turi būti nedaug, tik svarbiausi. Bet kiekviename slaugos prioritete turi būti integruojamas mokslas, mokymas, praktika”, - teigė Nacionalinės sveikatos tarybos narė.

Bet didžiausia šių gairių problema, pasak I. Misevičienės, kad „jos paruoštos, bet neišdiskutuotos platesnėje visuomenėje, įskaitant ir pačius slaugytojus, ir pacientų organizacijas, ir kt. Be to, keistoka struktūra, nesuprasi, ar čia gairės, ar programa, keisti vertinimo kriterijai ir smulkmeniškas priemonių planas”. 

Du scenarijai

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos (LSVS) prezidentė Daiva Zagurskienė pritarė profesorei dėl to, jog svarbiausia  „nustatyti prioritetus, juk nuo to priklausys galutinis rezultatas. Be jokios abejonės, svarbi tinkama vadyba ir kontrolė bei žmogiškieji resursai. Tik visa tai įgyvendinus galima tikėtis kokybiškų slaugos paslaugų”.

LSVS vadovė pasakojo, kad 2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atliko tyrimą, kuriais nustatyti galimi du slaugytojų poreikio scenarijai: nekintančios situacijos ir augimo.

,,Pirmuoju atveju, jei 2025 m. norime išlaikyti dabartinį vidurkį (dabar Lietuvoje slaugytojų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų, yra kiek daugiau nei 7 (ES vidurkis 8), turime kasmet priimti apie 500 pirmakursių į slaugos studijų programas. Augimo atveju, jei siekiame ES vidurkio, pirmakursių slaugytojų turėtume priimti antra tiek“, - D. Zagurskienė.

Kokio modelio mums reikia?

Pasak LSVS prezidentės, dabar daugiausia problemų kyla dėl integruotų slaugos paslaugų modelio sukūrimo.

,,Europos patirtis yra įvairi. Vienose šalyse šias paslaugas teikia sveikatos sistemos teikėjai, kitose jos yra socialinės sistemos dalis, bet yra šalių, kuriose už tai atsakingos savivaldybės. Bet pirmiausia mes turime užtikrinti išteklius, kad galėtume kalbėti apie funkcijų plėtrą. Todėl turime nuspręsti, kokio modelio mums reikia, kokios mokymo įstaigos turėtų rengti tokius specialistus, kaip išlaikyti specialistus ir pan. Laikas pradėti kalbėti apie darbo sąlygų gerinimą, pvz., automobilių įsigijimą, kad slaugytojams būtų lengviau ir pacientai greičiau gautų pagalbą”, - sakė D. Zagurskienė.

Sėkmė priklauso nuo vadovų

LSVS prezidentės nuomone, sėkmė ir tai, kaip bus įgyvendinamos šios gairės, labai priklauso nuo slaugytojų vadovų. Tačiau situacija – grėsminga.

,,Įstaigos valdymo struktūroje slaugytojų vadovai praranda pozicijas. Nuo 2014 m., taupant lėšas, nebeliko pavaduotojų slaugai. Pavaldumas tapo kur kas žemesnis. Nerimą kelia ir tai, kad ši problema didėja ir atsiranda kur kas daugiau įstaigų, kuriose netiesioginis pavaldumas plečiasi. O žinome, kad įrodinėti tiesas, kovoti už slaugą yra lengviau, kai tu esi visavertis komandos narys ir gali kalbėti tiesiogiai su vadovu. Daugelyje Europos Sąjungos šalių slaugytojai dalyvauja formuojant sveikatos politiką”, - sakė D. Zagurskienė.

O kur tos gairės?

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius sakė slaugytojų gairėse pasigedęs pačių gairių.

,,Vos perskaičius gaires, man kilo klausimas: o kur tos gairės? Ir šiandienos diskusijoje taip pat nelabai paaiškėjo, kur mes einame, kokias kryptis renkamės. Kokybės ir pacientų saugos gerinimo? Šiandien apie tai niekas nekalbėjo, bet kokybė yra nebloga. Galbūt todėl niekas apie tai nediskutuoja. Mokslu pagrįstos metodikos? O kokios jos? Taip pat gairėse neįvardintos. Lietuvai, ko gero, pakanka adaptuoti pasaulio mokslo lobyno patirtį”, -  teigė J. Pundzius.

Trečioji gairių priemonė – planuoti slaugytojų poreikį, tačiau tai, atrodo, pradėsime negreit, nuo 2022 m.

„Iš gairių išeitų, jog po šešerių metų mes pradėsime prognozuoti, kiek mums reikia slaugytojų, - ironizavo J. Pundzius. – Slovakija ir Lietuva yra vienintelės šalyse, kuriose mažėja slaugytojų. Reikėtų arba drastiškai didinti studentų skaičių, arba investuoti į darbo sąlygų gerinimą, atlyginimų kėlimą, prestižo didinimą, kad sulaikytume slaugytojus šiame sektoriuje. Nes jei neturėsime pakankamai žmogiškųjų išteklių, nėra apie ką diskutuoti”.