Data: 2020.10.01 03:54
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Jauno vaikino istorija: pirmi gurkšniai, alkoholio liūnas ir bandymas gyventi blaiviai

Ieva Uselytė | 2015-02-07 00:01:56

„Alkoholikais tampama iš savanaudiškumo, iš malonumo gauti. Aš ir pats gyvenime visada vadovavausi principu: gauti malonumą iš bet kur, bet kaip“,  – taip mąsto vos dvidešimt kelerių metų Tadas (vardas pakeistas). Anoniminių alkoholikų (AA) grupei „Garstyčios sėkla“ priklausantis klaipėdietis sutiko pasidalinti savo istorija.

Alkoholis
Priklausomybės atveju pirminė sveikimo sąlyga yra visiškas alkoholio atsisakymas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kada pirmą kartą paragavote svaigiųjų gėrimų?

Buvau apie 12 metų, man labai patiko alkoholio poveikis: suteikiamas malonumas, atsipalaidavimas, lengvas bendravimas, o laikui bėgant dėl savo būdo savybių susiradau ir tokius pat draugus – mėgėjus išgerti. Nuo to viskas ir prasidėjo – su ta kompanija mes susitinkame, mums nėra ką veikti ir na ką – tai atsigeriam?

Kai buvau 16 metų, jau tada buvo susiformavęs įprotis, tikslas – susitikti išgerti ir progų ieškojimas, kad galėtum išgerti, taip ir lauki kaip šventės savaitgalių... Šiandien aš įvardinčiau save girtuokliu jau nuo tada. Ne alkoholikas, o girtuoklis, kuris visu tuo mėgavosi.

O kaip istorija klostėsi toliau?

Dirbau Airijoje, tačiau taip susiklostė, kad buvau priverstas grįžti į savo bendrabutį Klaipėdoje, kur intensyviai ir daug gėriau, nes nuomininkai norėjo išsikraustyti ir aš turėjau pasiimti mamos nupirkto buto raktus.

Planavau ten nelikti – tik pasiimti raktus ir važiuoti į Šiaulius, kur vaikystėje gyvenau, tačiau labai greitai grįžęs pragėriau visus savo pinigus ir savo butą paverčiau landyne. Pas mane pradėjo rinktis draugai – vieni ateina, kiti išeina, žinoma, mes geriam, o aš visada nuolat esu tam uždaram rate.

Kur tuo metu buvo artimieji, šeima?

Iš artimųjų dabar turiu tik vienintelę sesę. Sesė jauna – dar tik 13 metų, tačiau jau ji matė, kad turiu šią problemą, prašydavo daugiau niekada nebegerti. Žadėdavau, tikėdavau, bet vieną dieną kažkas atsitinka, tarsi sąmonę užtemdo ir aš vėl „atkrentu“.

Ar galima sakyti – aplinka kalta?

Negaliu sakyti, kad į tą liūną įtraukė mane aplinka – buvo vis tiek ir mano noras tai daryti ir valios nebuvo, ir per prievartą man niekas nekišo.

Tiksliai to pasakyti negaliu – neatsimenu, tačiau maždaug 22 metų pamažu pradėjau bandyti susitvarkyti gyvenimą. Išvažiavau, nebenorėjau gyventi savo bendrabutyje, nes žinojau, kad ten nuolatiniai išgėrimai. Mėginau bėgti, tačiau tas bėgimas nuo problemos, deja, nedavė man naudos.

Kaip pripažinti sau, kad alkoholizmas – liga?

Žinoma, iš karto nesusivokiau, kad esu alkoholikas ir kad tie išgėrinėjimai man trukdo. Pirma pastebėjau, kad negaliu padirbti vienoje vietoje daugiau nei tris mėnesius – mane atleisdavo, aš užgerdavau, neateidavau į darbą ar kažko kito prisidirbdavau. Tai buvo pirmi ženklai.

Kritinių situacijų buvo ne viena ir ne dvi – apie septynias. Patyriau daug baisių dalykų: kelis kartus dėl gėrimo buvo ištikę epilepsijos priepuoliai ir „baltoji karštinė“ – balsai galvoje, baisios mintys, košmarai.

Stipriai pašlijo sveikata?

Ką atėmė iš manęs alkoholis, tai sveikatą. Kai buvau įstrigęs bendrabutyje, su sveikata išvis blogai pasidarė, nors ir anksčiau man ji šlubavo – tie stiprūs kepenų skausmai nuo gėrimo, kasos uždegimai.

Paskutinį kartą prieš blaivų gyvenimą vėl prasidėjo kasos uždegimas, „balti arkliai“, buvo labai silpna, atrodė, kad jau esu ties mirties riba. Jau kirbėjo nuojauta, kad jei taip toliau – laikas mirti.

Pakalbėkime apie kitą istorijos dalį – kelią į blaivybę. Koks jis?

Bendrabutyje sutikau merginą, kuri turėjo ir vis dar turi bėdų su gėrimu ir lankėsi AA susitikimuose. Kartu ir aš pradėjau vaikščioti. Bet tik susitikimai man nepadėjo – visada buvau tas atkrentantysis narys. Dvi, tris dienas būdavau blaivas, o tada ir vėl, ir vėl tas pats...

Stebuklas įvyko tada, kai paprašiau globėjo, žmogaus kuris jau išklausė ir baigė AA „12 žingsnių programą“, kad ir mane pervestų per juos. Tai buvo mano šiaudas, kurio griebiausi po paskutinio apsilankymo ligoninėje.

Papasakokite plačiau, kas tai per programa.

Ši programa yra daugiau dvasinė. Tikime, kad alkoholizmas yra tik simptomas, tai nėra pagrindinė problema ir kyla ji iš dvasinių negalavimų. Jei padedi tvarkyti savo vidų, dvasią, kartu kovoji ir su savo priklausomybėmis. Tie „12 žingsnių“ tinka ir narkomanams, ir lošėjams. Yra žmonių, kurie turi dvigubas priklausomybes: alkoholikas ir narkomanas, alkoholikas ir lošėjas.

Esu baigęs „12 žingsnių programą“ ir AA grupėje lankausi tam, kad perduočiau žinias kenčiančiam alkoholikui. Mano pareiga – dalintis patirtimi, kaip viskas vyko man – tai, ką aš ir jums dabar pasakoju. Bet ne visada esi išgirstas – alkoholikų protas yra sergantis. Sunku išgirsti, bet iš vieno išgirsti truputį, iš kito, kad galima išsigelbėti.

Į AA judėjimą esu įsitraukęs apie metus laiko, o blaivas esu jau 9 mėnesius.

Dabar AA grupėje esu atsakingas už ūkio reikalus, kai reikia, nuperku kavos, arbatos, žvakių, su savimi nešiojuosi grupės telefoną, kuriuo man žmonės skambina ir teiraujasi įvairios informacijos.

Renkatės bažnyčios rūsyje. Tikėjimas yra svarbus?

Visą gyvenimą esu tikintis, turiu savo Dievo idėją. Religija nėra svarbi, ar tai krikščionybė, ar induizmas, bendras principas – šventoji dvasia – yra tas pats.

Tradiciškai susirinkę į AA grupę pirmiausia sukalbame ramybės maldą ir tik tada kiekvienas paskaitome kasdienius apmąstymus, kas nori - pasidalina, išsipasakoja, kas šiandien nutiko, kas buvo blogai, gerai.

O kaip tampama alkoholikais?

Tai tik mano nuomonė, bet alkoholikais tampama iš savanaudiškumo, iš malonumo gauti. Aš ir pats gyvenime vadovavausi principu: gauti malonumą iš bet kur, bet kaip. Iš noro sau gauti pažeidžiau ribą – nebegaliu kontroliuoti alkoholio vartojimo. Kai esi alkoholikas, būtent ir negali savęs valdyti, todėl ir 1 žingsnis programoje yra bejėgiškumas prieš gėrimą. Mėgini atsispirti, bet niekaip neišeina.

Pastebėjau, kad alkoholikai būna kelių tipų: vieni užgeria ir gali taip gerti metus laiko be sustojimo, kiti geria apie savaitę, kaip aš – iki tol, kol sveikata leidžia, o tada jau ir per prievartą neįkiši alkoholio. Bet praeina kokios trys dienos, per kurias galvoji: „Viskas – daugiau nė lašo“, ir, kai su sveikata geriau, vėl mintys lenda į galvą: gal būtų gerai ko nors atsigerti, nesvarbu, kad va ką tik buvai ligoninėj.

Kokie žmonės renkasi į AA grupes?

Mitas, kad tik 40-50 metų žmonės lankosi AA grupėse. Ne tik aš vienas jaunas, yra daugiau tokių, turinčių panašių problemų. Jaunų – iki 30 metų – čia apie 10 proc.

Jūsų nuomone, pakanka informacijos, žiniasklaidos dėmesio AA?

Nepakenktų, jei būtų daugiau informacijos. Kai gėriau, maniau, kad AA susirenka ir dalinasi patirtimi, kaip jie kenčia. Bet atėjęs pamačiau visai kitą vaizdą – kas 5, kas 15 metų blaivas. Atsiranda iš karto vilties žiburėlis.

Ar kartu kovoti su šia priklausomybe lengviau?

Buvau mėginęs ir „torpedą“ – įsileidi vaistus ir, jei išgeri, labai bloga pasidaro. Tada 5 mėnesius buvau blaivas. Bet dabar galiu palyginti buvusią blaivybę su esama – tada buvau vienas, užsidaręs, buvo dar tas sergantis mąstymas, neturėjau su kuo bendrauti – visi mano draugai yra geriantys. Dabar – atvirkščiai – turiu su kuo bendrauti, pasidalinti.

Viską pasakojate taip ramiai. Nesunku apie tai kalbėti?

Stengiuosi gyventi šia diena. Anksčiau darbas man būdavo kančia, bet dabar aš ir dirbdamas tose pačiose statybose sugebu viską kitaip priimti. Mano asmenybė pradėjo keistis, pamažu būdo trūkumus pradėjo keisti privalumai. Vis dar gyvenu tam pačiame bendrabutyje, kur visi geria, kur, atrodo, neįmanoma nustoti.

O apie ką svajojate?

Dabar pradėjau remontuoti kompiuterius, įdėjau skelbimus, sukūriau vizitines korteles, atsirado kažkokia kita pradžia. Šeimą kurti dar kol kas bijau, bet merginą kokią dieną susirasti norėčiau.

Nebestebina, kai pagalbos kreipiasi 20-mečiai

... taip portalui teigė priklausomybių konsultantas Gediminas Norvilas. Specialistas mano, kad taip yra dėl to, kad internete dabar gausu informacijos apie priklausomybę nuo alkoholio bei gydymosi galimybes.

Gediminas Norvilas
AA draugija ir jų sukurta 12 žingsnių programa yra vienas labiausiai paplitusių ir efektyviausių sveikimo nuo įvairių priklausomybių metodų, - teigia G. Norvilas. Algirdo Kubaičio nuotr.

G. Norvilas pastebi – statistiškai jaunų, iki 30 metų žmonių, kenčiančių nuo alkoholizmo – nedaugėja, tačiau „visuomenė darosi nepakantesnė girtaujantiems iržmogus, pasireiškus pirmiesiems užgėrimams ir iš to kylančioms socialinėms, teisinėms ar kitoms pasekmėms, aplinkinių tiesiog yra skatinamas ar net reikalaujama iš jo kreiptis pagalbos“.

„AA draugija ir jų sukurta 12 žingsnių programa yra vienas labiausiai paplitusių ir efektyviausių sveikimo nuo įvairių priklausomybių metodų. Šią programą taiko visi priklausomybės ligų centrai bei ilgalaikės reabilitacijos bendruomenės“, – teigia G. Norvilas, „12 žingsnių programą“ rekomenduojantis kaip geriausią pagalbą.

Specialistas atskleidžia – kiekvienas negalintis kontroliuoti alkoholio vartojimo žmogus ieško pasiteisinimų, kodėl geria: „Tai klaidingas požiūris, nes taip siekiama išvengti asmeninės atsakomybės ir pripažinimo, kad problema yra būtent alkoholis. Juk lengviau dėl girtavimo apkaltinti šeimą, valdžią, draugus, blogą nuotaiką ar orą. Neigimas ir priežasčių ieškojimas yra vieni pagrindinių priklausomybės simptomų“.

O ar sunku jaunam alkoholio atsisakiusiam žmogui integruotis į visuomenę? „Priklausomybės atveju pirminė sveikimo sąlyga yra visiškas alkoholio atsisakymas. Ypač jaunam žmogui sunku bendrauti, pramogauti, ilsėtis, bendrauti be alkoholio, kadangi visuomenėje alkoholis yra labai plačiai skatinamas vartoti, be to, priklausomi žmonės patys nejučia susikuria aplinką, kurioje alkoholis yra pagrindinė jungiamoji santykių grandis. Be to, alkoholis dažnu atveju yra kaip „pagalbininkas“ siekiant nuslopinti kompleksus, būdo trūkumus ar dvasines traumas“.


VLmedicina.lt