Data: 2020.08.06 23:02
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Išsėtinė sklerozė. Mankšta, kuri galbūt gydo

Daiva Ausėnaitė | 2014-09-23 00:01:28

Tik prasidėjus išsamiems išsėtinės sklerozės tyrimams, buvo rekomenduojama sergantiesiems šia liga riboti aktyvų judėjimą, kad nebūtų pervargstama ir nepakiltų kūno temperatūra. Sukaitus daugelio sergančiųjų būklė pablogėja. Šiuo metu ši nuostata yra seniai paneigta, tačiau iki šiol nėra aišku, kokio tipo ir intensyvumo fizinis krūvis geriausiai tinka IS sergantiems žmonėms. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas rezidentas Romanas Machnin, remdamasis keliais užsienio mokslininkų tyrimais, kelia hipotezę, jog trumpi, tačiau reikalaujantys didelių pastangų užsiėmimai gali turėti net ir terapinę naudą sergantiesiems šia liga.

„Aš savo tyrime renkuosi tokius judesius, kurie užtikrins natūralų viso kūno dalyvavimą“, – sako gydytojas Romanas Machnin. © Fotolia com. asociatyvi nuotr.

Keičiasi požiūris į raumenis

Šiuo metu Romanas renka grupę sergančiųjų išsėtine skleroze, kurie dalyvaus dviejų mėnesių tyrime. Tyrime sutikusiems dalyvauti teks mankštintis tris kartus per savaitę, apie valandą. Pirmajame, pasiruošimo ir ištyrimo etape kiekvienam po trumpo apšilimo pamynus dviratį tenka sėsti į keistą kėdę. Tiriamieji penkias minutes atlieka skirtingo intensyvumo judesius koja – taip tikrinama raumenų ištvermė ir jėga. Tyrimo eigoje ir jam pasibaigus gauti duomenys bus sulyginti. Tai leis daryti išvadas apie sergančiųjų raumenų būklę, pokyčius.

„Anksčiau fizinis aktyvumas nebuvo rekomenduojamas sergantiesiems išsėtine skleroze, buvo siekiama tausoti energiją ir nedidinti kūno temperatūros. Tačiau šiandien jau visuotinai sutariama, kad fizinio krūvio ribojimas turi daug blogesnių, dar labiau žmogų apribojančių pasekmių. Dėl susiklosčiusių tradicijų, siejančių bendrą sveikatą su kardiovaskuline sistema, didelis tyrėjų dėmesys buvo skiriamas aerobinėms treniruotėms ir kardiovaskulinio pajėgumo rodiklių gerinimui. Naujausi duomenys rodo, kad geri aerobinio pajėgumo rodikliai geriausiu atveju nežymiai pagerina žmogaus, sergančio išsėtine sklerozė, biosocialines funkcijas. Manoma, kad mobilumo funkciją daug daugiau lemia raumenų jėga“, - aiškina R. Machnin.

Tyrimų duomenys kontroversiški

Pasak gydytojo, pastaruoju metu susidomėjimas jėgos treniruotėmis didėja. „Literatūroje vyrauja nuomonė, kad treniruotės su pasipriešinimu padidina sergančiųjų išsėtine skleroze kojų jėgą bei galią, sumažina nuovargio pojūtį. Įrodyta, kad jėgos treniruotės, taikomos senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems Parkinsono liga, pacientams, patyrusiems insultą ir sergantiems kitomis neuroraumeninėmis ligomis, pagerina funkcinį mobilumą. Tačiau tyrimų su išsėtine sklerozė yra labai nedaug, o esamuose šių treniruočių įtaka pusiausvyrai, eisenai bei funkciniam mobilumui yra kontroversiška“, - aiškina R. Machnin.

Jo nuomone, tokie kontroversiški vykdytų tyrimų rezultatai gali būti susiję su tuo, kad dažniausiai jėgos treniruotės taikomos izoliuotoms raumenų grupėms arba taikomi prietaisai, kurie nepilnai atkartoja natūralų raumenų aktyvacijos modelį, tai gali turėti neigiamos įtakos funkciniam mobilumui.

„Todėl aš savo tyrime renkuosi tokius judesius, kurie užtikrins natūralų viso kūno dalyvavimą. Mano tyrimas yra unikalus, nes kol kas literatūroje aprašomas tik vienas jėgos treniruotės tyrimas su sergančiaisiais išsėtine skleroze. Aš įvedu konceptualių pakitimų į patį užsiėmimų pobūdį, todėl tikiuosi teigiamų sergančiųjų sveikatos būklės pakitimų“, - sako R. Machnin.

Jis aiškina, kas bus daroma vadinamosios uždaros kinetinės grandinės jėgos treniruotėje: po 5 minučių apšilimo ant dviračio bei tempimo pratimų dalyvis turės atlikti tris 5 pritūpimų ciklus. Poilsio pertrauka tarp ciklų – 3-5 min. Pasipriešinimas bus didinamas pacientui kokybiškai atlikus visus ciklus ir pakartojimus. Maksimalus krūvis bus nustatomas pirmos treniruotės metu iki pasiekiant keturių pakartojimų maksimalią ribą.

Atkurti prarastas smegenų ląsteles

Gydytojas pripažįsta, jog išsėtinė sklerozė yra nuolat tyrinėjama liga, todėl pasirodanti šiandien informacija rytoj jau gali būti paneigta naujo tyrimo rezultatais.

„Tačiau kol nėra surastas efektyvus gydymas, daug pastangų skiriama žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimui. Man džiugu, kad vis labiau imamas vertinti kineziterapeutas ir fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytojas, kurie tampa žmogų prižiūrinčios medikų komandos dalimi. Be to, matoma didelė reabilitacijos nauda po ligos atakų, nors, žinoma, šiuo metu valstybės kompensuojama reabilitacijos trukmė yra nepakankama, tačiau ir per šį laiką galima stebėti gerus pokyčius. Matome gerą ligos eigą, kai žmogus dirba su kineziterapeutu, mankštinasi jam prižiūrint pagal specialiai jam sudarytą mankštinimosi planą. Manau, jog ateityje fizinės medicinos ir reabilitacijos svarba kontroliuojant šią ligą bus dar labiau suvokta“, - įsitikinęs R. Machnin.

Pasak specialisto, kiekviena nauja fizinė veikla smegenyse pažadina procesus, kurie esant nejudrumui nevyksta. Anot R. Machnin, galima sakyti, jog jo mankšta, kuri bus taikoma tyrime sutikusiems dalyvauti žmonėms, sugebės pažadinti miegančias smegenų ląsteles ir privers jas atkurti prarastus ryšius ir ligos pažeistus smegenų plotus.

„Tai tik hipotezės, tačiau ankstesni tyrimai jau įrodė fizinės veiklos poveikį smegenų veiklai. Manau, kad tai pradžia rimtų atradimų, kurie padės rasti nors kelis atsakymus šioje daug klaustukų keliančioje ligoje“, - sako gydytojas.

Žmonės smalsūs

Pirmajame jėgos ir ištvermės tyrime dalyvavę sergantieji išsėtine skleroze kruopščiai vykdė visus gydytojo prašymus ir įdėmiai klausėsi jo aiškinimų.

„Darome tai dėl savęs ir dėl tų, kuriems diagnozę dar teks išgirsti. Tikiu, kad tai bus naudinga visiems, sergantiems šia liga. Be to, labai smalsu, kaipgi jausimės po dviejų mėnesių“, - kalbėjo tyrime nusprendęs dalyvauti vyras.

Tarp tyrėjo ir susirinkusiųjų pacientų užsimezgė pokalbis apie jų jaučiamus simptomus, apie vartojamų vaistų pašalinius efektus ir gebėjimą su tuo gyventi. Rasta laiko ir filosofiniams pacientų svarstymams apie ateities perspektyvą, kai dabartiniai laikai greičiausiai bus vadinami akmens amžiumi, nes dar nebuvo išrasti išgydantys vaistai, o gyvendamas didelių atradimų priešaušryje gali tik guostis, jog diagnozės draugams ateityje viskas bus optimistiškiau.

Tyrimo autorius, gydytojas Romanas Machnin vis dar renka norinčių dalyvauti tyrime grupę, jis kviečia atsiliepti sergančiuosius išsėtine skleroze. Su juo galima susisiekti el. paštu roman.machnin@gmail.com arba tel. 8 677 68271.


VLmedicina.lt