Data: 2020.07.04 18:07
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Gripo sezonas žada būti nenuspėjamas: gydytoja pataria, kaip nesusirgti

Šaltinis: vlmedicina | 2019-10-25 10:16:05

Šeimos gydytoja Elena Šukė patikina, kad gripo sezonas Lietuvoje jau prasidėjo ir, nors sergamumo rodiklis nėra didelis, svarbu žinoti, kokių veiksmų imtis, siekiant išvengti šios klastingos ligos ir jos sukeliamų šalutinių reakcijų.

© Graphicstock.com asociatyvioji nuotr.

Gripo sezono trukmė ir ligos formos

Lietuvoje gripo sezonas dažniausiai prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki pat pavasario. Dažniausiai sergama žiemos mėnesiais – gruodį ir sausį. Prognozės nedžiugina, turint omeny, kad dažnas lietuvis neišvengiamai gripu suserga kiekvienais metais. Nuolatinis rūpestis dėl sveikatos vargina, todėl kyla natūralus klausimas, kodėl mūsų imunitetas negali pasipriešinti šiai ligai? Kodėl kartą persirgę mes neįgauname atsparumo?

Šeimos gydytoja E. Šukė akcentuoja įdomų faktą, kad Australija yra pirmoji šalis pasaulyje, kurioje prasideda gripo sezonas – įprastai ten sezonas prasideda birželio mėnesį, tačiau šių metų atveju, gripo sergamumo skaičius pradėjo augti jau kovą. Tai rodo, kad ir Lietuvoje šiemet galima tikėtis ankstesnio ir ilgesnio gripo sezono.

„Gripo virusas yra labai gudrus – jis nuolat mutuoja, t.y. keičia savo genetinę informaciją, kad galėtų toliau plisti. Žmonių ir gyvūnų imunitetai susidūrę su gripo virusu, išmoksta nuo jo apsiginti ir jei virusas nekistų – gripu sirgtume tik vieną kartą gyvenime“, – teigia šeimos gydytoja E. Šukė.

Medikė paaiškina, kad kasmet virusas keičia savo išvaizdą iš išorės – kinta tam tikri receptoriai ir išorinės viruso dalys, vadinamos antigenais. Kas kartą susidūręs su tokiu „nematytu“ virusu, žmogaus imunitetas turi mokytis su juo kovoti iš naujo: „Kai virusas mutuoja nedaug ir būna bent iš dalies panašus į savo pirmtaką – laukiame įprasto gripo sezono. Tačiau, kai įvyksta didelė mutacija ir virusas visiškai pakeičia savo išvaizdą – kyla pasaulinės epidemijos, t. y. pandemijos“, – aiškina medikė.

Kaip išvengti nuolatos kintančios gripo formos?

Gripo virusas kiekvienais metais kinta, tačiau žmogus apsisaugoti nuo viruso įpratęs tomis pačiomis profilaktikos priemonėmis: dažnu rankų plovimu, reguliariu patalpų vėdinimu, masinių susibūrimo vietų vengimu ir nekontaktavimu su sergančiais žmonėmis. Visgi medikai patikina, jog šie veiksniai neužtikrina, kad neatsigulsime į ligos patalą. Pasaulio sveikatos organizacija, kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę pripažįsta skiepus. Jie apsaugo ir nuo viruso, ir nuo jo sukeliamų komplikacijų.

Kasmet kintant gripo formoms, mokslininkai tirdami virusą sukuria tokias vakcinas, su kurių pagalba didinamas žmogaus atsparumas tą sezoną plintančiam gripo virusui ar ženkliai mažinama komplikacijų rizika. Gydytoja E. Šukė paaiškino, kodėl praėjusių ir šių metų gripo vakcinos – skiriasi.

„Vakcina pagrinde skiriasi tuo, kad pakito abu A tipo gripo virusai ir jie šių metų vakcinoje yra nauji. A tipo gripo virusas yra pavojingesnis ir sukelia epidemijas, kai tuo tarpu B tipo gripas dažniausiai sukelia lengvesnę ligos eigą, o epidemijas sukelia labai retai. Taigi pernai skiepyta vakcina šiemet galėtų apsaugoti tik nuo lengvo gripo, o nuo sunkaus A tipo gripo ji neveiksni“, – sako šeimos gydytoja.

Kada reikia susimąstyti apie veiksmingą ligos prevenciją?

Gripo vakcina yra labai svarbi virusui kintant. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos, komplikacijų, o esantiems rizikos grupėje – ir mirties. Gydytojai teigia, kad skiepytis būtina kasmet bei pabrėžia, kada geriausia tai daryti.

„Skiepytis geriausia rugsėjo-spalio mėnesiais, kai gripo atvejų dar neregistruojama arba registruojami tik pavieniai atvejai. Po vakcinacijos imunitetas susiformuoja per 2 savaites, todėl skiepytis išgirdus apie epidemiją jau yra gerokai per vėlu“, – pasakoja E. Šukė.

Tokioms rizikos grupėms kaip 65 m. ir vyresniems asmenims bei asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ir asmenims, gyvenantiems socialinėse globos ir slaugos įstaigose, medicinos darbuotojams vakcinos nuo gripo yra kompensuojamos valstybės lėšomis.

„Vakcinos kaina ne rizikos grupei priskiriamiems asmenims skiriasi priklausomai nuo klinikos, tačiau ji beveik niekada neviršija 20 eurų sumos. Jei nesate priskirti jokiai rizikos grupei ir galvojate, kad jums yra mažesnė tikimybė susirgti gripu – klystate. Verčiau pasiskiepykite dabar ir būkite sveiki, kol gripo sezonas dar neįsibėgėjo“, – pataria šeimos gydytoja E. Šukė.