Data: 2020.07.08 11:30
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Gripas dar nepuola, bet peršalimo ligos atakuoja

palangostiltas.lt | 2013-10-25 12:45:19

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, gripo sezono pradžia laikomas spalio mėnuo. Tačiau kol kas didelio sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) nei Klaipėdos apskrityje, nei Palangoje neregistruojama, nors sergamumo rodikliai viršija pernykščius. Tačiau slogos, kosuliai, žodžiu, įprastos peršalimo ligos atakuoja tiek didelius, tiek mažus palangiškius.

Gripas
Aušrinės Sinušaitės nuotr.

Palangoje gripo nediagnozuota

„Gripo atvejų Palangoje dar nefiksuojama, o peršalimo sukeltų ligų bei susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius auga, tačiau ne gąsdinančiai“, – paklausta, ar nepuola palangiškių gripas bei peršalimų sukeliamos ligos, sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Montvidienė.

A. Montvidienė informavo, jog sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Palangoje praėjusią savaitę siekė 26,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos diagnozuotos 40 palangiškių. Sirgo 35 vaikai ir paaugliai iki 17 metų ir 5 suaugusieji.

Sergančiųjų daugėja

„Sulaukiame vis daugiau sergančiųjų – ir vaikų, ir suaugusiųjų, nors ypatingos ligonių bangos nėra – panašus sergamumas kaip ir kiekvieną rudenį. Nėra ir jokių ypatingų ar sunkių ligų – bronchitai, katarai, kitos kvėpavimo takų ligos. Žinoma, atvėsus orams, paaštrėja ir lėtinės ligos, kuriomis serga vyresnio amžiaus žmonės. Žodžiu, mūsų šeimos gydytojai kasdien turi daug darbo“, – trumpai susakė Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vidaus ligų gydytoja, pavaduojanti atostogaujantį įstaigos vyriausiąjį gydytoją Jolanta Baronienė.

Norėjome gydytojos pasiteirauti, ką ji patartų palangiškiams – kaip saugotis peršalimo, kaip stiprinti imunitetą, tačiau gydytoja neturėjo kada dalinti patarimų, nes kabinete laukė pusiau nurengtas pacientas.

„Padaugėjo sergančių, ypač vaikų – ir lankančiųjų darželius, ir mokyklinukų. Slogos, kosuliai, žodžiu, įprastos peršalimo ligos“, – akcentavo bendrosios praktikos gydytojo kabinete dirbanti šeimos gydytoja Nelia Macienė.

Paklausta, kaip derėtų stiprinti imunitetą ir kaip apskritai saugotis peršalimo ligų, N. Macienė sakė, jog, be abejo, labai svarbu teisingai apsirengti – ne tik kad nebūtų šalta, bet kad ir nepersistengtume „apsišiltindami“ – kai sukaistama ir perpučia vėjas yra dar pavojingiau. Suaugusieji savo apranga pasirūpina, tačiau dažnai per šiltai aprengia vaikus. Tiesa, tai labiau būdinga pavasariui.

Labai svarbu yra grūdinimasis. Tačiau tai reikia daryti nuolat, o ne priešokomis, ir tikrai ne tada, kai į duris liga beldžiasi.

Į klausimą apie profilaktines priemones, tarkim, vitaminus ar maisto papildus: verta juos vartoti ar ne, gydytoja, kaip ir jos kolegė, nespėjo atsakyti: atvyko sunkus ligonis.

Svarbu sveikai gyventi...

„Mūsų bendrosios praktikos gydytojo centre nesijaučia peršalusių pacientų antplūdžio, – sakė centrui vadovaujanti šeimos gydytoja Sondra Kulikauskienė. – Aš per šią savaitę priėmiau tris tokius pacientus, mačiau, kad ir prie pediatrų kabinetų vaikų praktiškai nėra“.

Paklausta apie imuniteto stiprinimą, S. Kulikauskienė pabrėžė, jog tai nėra vienos dienos reikalas. Jeigu žmogus nori būti sveikas, jis visų pirma privalo sveikai gyventi, o ne mėginti dirbtinai pastimuliuoti imuninę sistemą. Derėtų vengti stresų, laikytis darbo ir poilsio režimo, rekomenduotina, kaip minėjo ir gydytoja N. Macienė, grūdintis bei sportuoti ir, žinoma, atsisakyti žalingų įpročių. O kalbant apie specifinį imunitetą – jį stiprina skiepai. Gydytoja sakė, jog kasmet skiepijasi nuo gripo, ir juo neserga.

Kalbant apie vitaminus ir maisto papildus – jų esama ir gerų, ir prastų. Vitaminus vartoti reikėtų, ypač spalio-lapkričio mėnesiais bei pavasarį, tačiau nereikia jų vartoti nuolat. Imuninę sistemą stiprina ir, galima sakyti, profilaktiškai nuo peršalimų padeda vitaminas C, kaip antioksidantas veikia vitaminų A, E ir C derinys.

„Patartina valgyti vaisius, daržoves, uogas, turinčias vitamino C – citriną, juoduosius serbentus. Imbieras, alijošius – šie nuo seno liaudies medicinoje žinomi augalai taip pat tinka ir profilaktikai, ir peršalus, kai skauda gerklė ir kamuoja kosulys. Ir, žinoma, medus, kuriame yra esama apie šimtas naudingų sveikatai komponentų. Net aukso“, – sakė S. Kulikauskienė.

Statistika: serga daugiau

„Klaipėdos apskrityje šių metų 42 savaitę – spalio 14-20 dienomis, – sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 1,2 karto didesnis už praėjusių metų to paties laikotarpio rodiklį“, – praneša Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Statistika rodo, jog minėtasis sergamumo rodiklis dabar siekia 52,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pernai tuo pačiu metu jis siekė 48,7 atvejo tam pačiam gyventojų skaičiui.

Tiesa, spalio 7-13 dienomis šis rodiklis buvo dar kiek didesnis, ir siekė 58,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Didžiausias sergamumo gripu rodiklis ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis užfiksuotas Klaipėdos rajone – 68,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų bei Klaipėdoje – 62,8 atvejo, mažiausias – Skuode (17,9). Daugiausiai ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga vaikai ir paaugliai iki 17 metų amžiaus – jie sudarė 84 proc. sergančiųjų. Sergančių vaikų per praėjusią savaitę padaugėjo keturiais procentais.

Gripas per praėjusią savaitę diagnozuotas vienam Šilutės gyventojui.

„Pagrindinė gripo prevencijos priemonė yra skiepai. Sezoninio gripo vakcina asmens sveikatos priežiūros įstaigas pasieks spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, norintiems pasiskiepyti reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – priminė Ina Kuznecova, Klaipėdos VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja.

Liaudies medicinos receptai

Skaitytojų dėmesiui siūlome keletą liaudies medicinos receptų, kurių ingredientai – gydytojos S. Kulikauskienės minėtieji citrina, imbieras, medus, alijošius.

Nuo gripo: vienos citrinos sultimis užpilti dešimt susmulkintų česnako skiltelių, sandariai uždengti ir palaikyti kelias dienas. Gerti po šaukštelį su virintu vandeniu. Beje, citrinos kvapas panaikins česnako kvapą.

Jei skauda gerklę: į ¼ litro šilto vandens įberti arbatinį šaukštelį druskos ir supilti 1 citrinos sultis. Gargaliuoti 3 kartus per dieną po 1 min. Iš pradžių gerklę degins, bet greitai praeis.

Imbiero arbata: 1 citrinos sultys, gabalėlis šviežio imbiero, 2 šaukšteliai medaus. Imbierą sukapoti kuo smulkesniais kubeliais, sudėti į arbatinį, užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 5-7 minutėms, kad arbata pastovėtų. Imbierą nukošti ir nuspausti. Supilti citrinos sultis. Arbatą išpilstyti į puodelius, įdėti po šaukštelį medaus, galima įmesti ir po griežinėlį citrinos. Imbiero arbata atpalaiduoja įsitempusius raumenis, gerina kraujotaką, veikia kaip švelnus analgetikas, labai tinka peršalus, siaučiant gripui. Tačiau reikia prisiminti, kad nereikia gerti imbiero arbatos kartu su aspirinu, nes abi medžiagos skystina kraują. Tuo atveju, jei norima vartoti aspiriną, gerti imbiero arbatą dvi valandos prieš arba dvi valandos po aspirino vartojimo.

Persirgus sunkiu gripu, jėgoms atgauti verta pabandyti labai seną kaimišką receptą: imti lygiomis dalimis po 100 g medaus, grietinėlės, žąsies taukų, kakavos miltelių, įspausti vieno alijošiaus lapo sulčių, gerai viską išmaišyti ir gerti po šaukštą du kartus per dieną. Gal kiek sunkiau bus gauti žąsies taukų, bet verta paieškoti. Šis receptas tinka tik jau lankantiems mokyklą vaikams ir suaugusiems žmonėms.

Livija Grajauskienė,

palangostiltas.lt