Data: 2020.07.09 21:33
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Giliųjų venų trombozė: kas ją sukelia ir kaip apsisaugoti

vlmedicina.lt | 2015-06-10 09:52:56

Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu vena užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo tekėjimas. Veninio kraujo tekėjimas vyksta giliosiomis ir paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis. Paviršinių venų krešuliai nekelia pavojaus gyvybei, nes venų vožtuvai veikia kaip sietas, kuris neleidžia trombui patekti į giliųjų venų sistemą. O giliųjų venų trombozė – tai ūminis visiškas arba dalinis šių kraujagyslių užakimas, kai jų spindyje susidaro trombas. Krešulio susidarymą venose lemia klasikinė Virchovo triada: kraujagyslės sienelės endotelio pažeidimas, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas. Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, sukeldamos plaučių emboliją, galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles.

Sėdi
Kraujotaka labai apsunkinama tuomet, kai reikia ilgą laiką ir nepatogiai sėdėti. © Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) asociatyvioji nuotr.

Pati dažniausia yra kojų giliųjų venų trombozė. Jos komplikacijos – plaučių arterijos embolija ir potrombozinis sindromas – itin pavojingos gyvybei ir sveikatai. Lietuvoje nustatoma apie 5 tūkst. giliųjų venų trombozė atvejų ir 2,5 tūkst. mirtinos plaučių arterijos embolijos atvejų per metus.

Giliųjų kojų venų trombozės riziką didina šie veiksniai:

vyresnis amžius;

nejudra;

nutukimas;

ilgos operacijos (ypač dubens, apatinių galūnių);

traumos;

buvusi giliųjų venų trombozė;

ilgalaikis gulėjimas, galūnių imobilizacija (daugiau nei 7 dienas);

nėštumas, pogimdyminis laikotarpis;

onkologiniai susirgimai;

venų varikozė (išsiplėtimas);

kraujo užkrėtimas;

kraujo sutirštėjimas, netekus organizmo skysčių (priežastys – vėmimas, karščiavimas ir kt.);

įgimti defektai;

kontraceptiniai preparatai;

rūkymas;

bet kurios kilmės kraujo sąstovis kojose.

Trombozės simptomai

Šios ligos simptomai labai priklauso nuo to, koks kraujagyslės segmentas užkemšamas, kiek išvystyta kraujotaka per šakas. Skausmo intensyvumas gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, trombui užkimšus giliąją šlaunies veną ar didžiosios venos žiotis, koja labai greitai pamėlsta, ištinsta, skauda. Paprastai būdingas nedidelis blauzdų skausmingumas, kuris sustiprėja fizinio krūvio metu. Šiek tiek patinsta galūnės. Gali būti karšta oda, skausmingi raumenys. Jei pažeista tik viena galūnė, gali skirtis abiejų blauzdų apimtis. Eiga labai įvairi, gali būti tiek palaipsnė, tiek staigi. Tačiau būna ir taip, kad nejaučiama jokių objektyvių pokyčių, be to, dauguma šių požymių ir simptomų būdingi ir kitoms ligoms, todėl jų nepakanka ligai diagnozuoti. Ar pacientas serga giliųjų venų tromboze, gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus.

Diagnostika

Matuojama blauzdų apimtis.

Įvertinimas blauzdų, šlaunų skausmingumas.

Daromas giliųjų kojų venų ultragarsinis tyrimas. Atliekamas dvigubas skenavimas dopleriniu režimu – tai padeda pamatyti ir įvertinti kraujotakos sutrikimo vietą, aukštį.

Galima kontrastinė venografija – tai rentgenologinis tyrimas, kuris atliekamas sušvirkštus kontrastinės medžiagos.

Kraujo tyrime ieškoma tam tikrų rodiklių – d-dimerų padidėjimo kraujyje. Kartais atliekami ir kiti tyrimai, padedantys atsakyti į klausimą, ar yra venų trombozė.

Nustačius giluminių venų trombozę, skiriamas gydymas. Pagrindinis jo tikslas – sumažinti komplikacijų, ypač plaučių arterijos tromboembolijos, riziką. Priklausomai nuo ligos eigos ir prognozių gali būti taikomas medikamentinis arba chirurginis gydymas. Gydant giliųjų venų trombozę, papildomai gali būti skiriama kompresinė terapija, kai koja įvyniojama į kompresinį tvarstį arba užmaunama atitinkamo dydžio kompresinė kojinė. Kompresinę terapiją reikėtų pradėti taikyti kiek įmanoma anksčiau. Ji padeda sumažinti negalavimus ir kojų tinimą.

Jei trombozė negydoma, paprastai išsivysto uždegiminė reakcija, sutrinka kraujo tekėjimas. Dėl to trombozė gali sukelti lėtinį venų nepakankamumą, dėl kurio pasireiškia potrombozinis sindromas.

Potrombozinis sindromas – itin pavojinga gyvybei ir sveikatai būklė. Jis gali pasireikšti ilgalaikiu pėdos ar kojos patinimu, dažniausiai susijusiu su tempimo ir sunkumo jausmu. Oda ties vidine kulkšnimi gali paruduoti ir atsirasti randelių. Sunkiais atvejais blauzdoje susiformuoja opa, kuri gali pasidaryti lėtinė ir sunkiai gydoma.

Prevencija

Kaip ir kitų ligų atveju, svarbu kuo labiau sumažinti rizikos veiksnius. Profilaktinės priemonės gali ženkliai sumažinti trombozės ir su ja susijusių būklių išsivystymo tikimybę. Pirmiausiai būtina koreguoti tuos rizikos faktorius, kurie priklauso nuo mūsų: fizinį aktyvumą, kūno svorį, mitybą.

Antsvoris apkrauna širdį ir kraujo apytakos sistemą. Reikėtų rinktis sveiką maistą ir vengti antsvorio, nes jis yra esminis trombozės rizikos veiksnys.

Labai svarbu reguliariai sportuoti. Bėgiojimas, slidinėjimas, vaikščiojimas su lazdomis, plaukimas ar važiavimas dviračiu – visa tai padeda kovoti su antsvoriu ir stiprinti raumenis. Tiesa, venas neigiamai veikia vadinamieji sunkiosios atletikos elementai: štangos kėlimas, spaudimas, kai keliamas labai didelis svoris ir jos gauna didžiules apkrovas. Reikia gerti pakankamai skysčių, ypač karštuoju metų laiku ir skrendant lėktuvu – ne mažiau kaip 1,5 l per dieną. Alkoholiniai gėrimai skysčiams nepriskiriami.

Jeigu yra galimybė, ilsintis kojas reikia pakelti aukščiau, kad geriau cirkuliuotų kraujotaka.

Kraujotaka labai apsunkinama ilgų kelionių metu, kai reikia ilgą laiką dažnai ir nepatogiai sėdėti. Kelionių metu patariama vengti per ankštų drabužių, pagal galimybes po priekine sėdyne lėktuve, autobuse ar traukinyje nereikėtų dėti jokio bagažo, kad būtų galima ištiesti kojas. Kelionės metu reiktų pajudėti, jei yra galimybė, atsistoti, atsisėsti, kad pajudėtų kojos. Sėdint mankštinti pėdas ir kojas, kad suaktyvėtų raumenų darbas. Reikėtų gerti pakankamai skysčių.

Asmenims, kuriems būdingi trombozės rizikos veiksniai, gali būti rekomenduojamos papildomos priemonės, pavyzdžiui, kompresinės kojinės. Jos gerina venų būklę. Vertėtų pasitarti su kraujagyslių chirurgu, kokios kompresinės klasės kojines rinktis. Taip pat tikslinga dėvėti specialias kompresines kojines nėštumo metu. Tai sumažina giliųjų venų trombozės riziką ir padeda išvengti venų varikozės.

Ką reikia žinoti sergantiesiems venų tromboze?

Fizinis darbas. Pasibaigus ūmiai ligos stadijai, galima dirbti fizinį darbą, priklausomai nuo savijautos. Reikėtų vengti per didelės įtampos. Gausiai prakaituojant, darbo metu arba baigus darbą, reikėtų gerti pakankamai vandens, sulčių arba kitų nealkoholinių gėrimų, kad būtų atkurta skysčių pusiausvyra organizme.

Sportas ir fizinis aktyvumas. Tromboze sergantiems pacientams leidžiamas lengvas fizinis aktyvumas. Diagnozavus venų trombozę ir pradėjus gydymą medikamentais bei paskyrus kompresines kojines, rekomenduojama judėti, priklausomai nuo savijautos (reikėtų nutraukti pratimus, pajutus kojų skausmą, sunkumą ir diskomfortą). Rekomenduojama plaukioti. Reikėtų vengti ilgo gulėjimo lovoje, nes tai skatina trombų susidarymą.

Rūkymas. Rūkymas yra trombozės rizikos veiksnys, todėl jo reikėtų atsisakyti! Be to, rūkymas mažina kai kurių medikamentų poveikį ir didina trombų susidarymo riziką. Taigi nuo trombozės gydomas pacientas rūkyti neturėtų.

Mityba. Konkrečių mitybos rekomendacijų nėra, tačiau vartojant kai kuriuos medikamentus gali atsirasti apribojimai tam tikriems maisto produktams.

Pirtis. Pirtyje lankytis galima, tačiau patartina vengti labai karštų pirčių ir nebūti jose ilgai. Išėjus iš pirties, svarbu išgerti pakankamai skysčių (nealkoholinių gėrimų), kad būtų atkurta organizmo skysčių pusiausvyra. Patariama vengti karštų vonių, saunų, nereikėtų ilgai būti saulėje nejudant. Prausimąsi vertėtų užbaigti šaltu dušu, nukreipiant srovę tiesiai į kojas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija