Data: 2020.09.25 06:40
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Geriausia krūtų vėžio prevencija – sveikas gyvenimo būdas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2017-10-02 00:02:20

Spalis yra Supratimo apie krūties vėžį mėnuo. Šį mėnesį įvairiomis akcijomis ir renginiais siekiama priminti visuomenei apie krūtų ligų aktualumą bei prevencijos svarbą. 2017 m. Europos krūties vėžio koalicija šia proga kviečia laikytis sveikos gyvensenos principų, siekiant išsaugoti krūtų sveikatą.

Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. © VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Krūties vėžys tai – krūties audinio piktybinis navikas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, tai yra dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Daugiausia naujų krūties vėžio atvejų nustatoma moterims, vyresnėms nei 50 metų amžiaus. Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai – kasmet Lietuvoje nustatoma apie 15 tokių atvejų. Nuo krūties vėžio 2016 m. Lietuvoje mirė 512 moterų ir 1 vyras.

Nors šios ligos priežastys dar nėra iki galo aiškios, tačiau įvardijami kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką. Didesnę riziką susirgti krūties vėžiu turi moterys, praeityje jau sirgusios krūties vėžiu, turėjusios gerybinius krūties navikus, kurioms taikyta pakaitinė hormonų terapija menopauzės metu, vartojusios kontraceptines tabletes, negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi, turėjusios ankstyvas mėnesines ir vėlyvą menopauzę, turinčios antsvorio menopauzės metu, ilgą laiką piktnaudžiavusios alkoholiu. Manoma, kad nedidelis susirgimų krūties vėžiu atvejų skaičius gali būti susijęs ir su paveldėjimu.

Liga klastinga tuo, kad atsiradęs labai nedidelis piktybinis mazgelis krūtyje nesukelia jokių simptomų ir neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją. Jei navikas paaugęs, gydytojas ar pati moteris apčiuopia neskausmingą mazgelį krūtyje. Priklausomai nuo to, kokios apimties, kurioje krūties vietoje mazgas aptiktas, ar augdamas įauga į odą, ar piktybinis procesas įsiskverbęs į visą krūtį (uždegiminė vėžio forma), gali būti jaučiami tokie simptomai: pakitęs krūties dydis ir forma, pakitusi, primenanti citrinos žievelę, oda virš naviko, sustandėjusi visa krūtis, spenelis įtrauktas į krūties vidų, spenelio sritis išberta, primenanti odos egzemą, retais atvejais kraujingos išskyros iš spenelio, apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai. Krūties skausmas yra retas krūties vėžio simptomas, juntamas nebent vėžiui labai išplitus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais. Juolab, kad ir mokslininkai jau įrodė ryšį tarp sveiko gyvenimo būdo ir krūtų sveikatos. Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas.

Nepakankamas fizinis aktyvumas yra svarbiausias antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnys. PSO duomenimis, per metus pasaulyje antsvoris, nutukimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas kartu nulemia 19proc. mirčių nuo krūties vėžio. Antsvorio turinčios (kūno masės indeksas (KMI) 25 ir daugiau) ir nutukusios (KMI 30 ir daugiau) moterys turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu pomenopauziniu laikotarpiu, o moterų, kurių KMI 18,5–24,9, rizika susirgti krūties vėžiu ženkliai mažesnė. Todėl siekiant efektyviai sumažinti nepakankamo fizinio aktyvumo sukeliamą krūties vėžio riziką, rekomenduojama kasdien bent 30–60 minučių užsiimti fizine veikla.

Kitas žingsnis sveikos gyvensenos link yra sveikos mitybos principų laikymasis. Vienas pagrindinių sveikos mitybos principų – nuosaikumas. Jo esmė yra ta, kad net ir būtinos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. Įvairumo principas teigia, jog reikia valgyti įvairų maistą, t. y. augalinius ir gyvūninius maisto produktus rekomenduojamomis porcijomis. Mitybos subalansavimo principas nurodo, kad itin svarbu yra tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.

Kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžys aptinkamas, tuo geresni gydymo rezultatai. Mamografinis tyrimas leidžia aptikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Todėl, siekiant aptikti krūties piktybinius navikus dar iki kliniškai jiems pasireiškiant, Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal šią programą 50–69m. amžiaus moterims nemokamai 1 kartą kas 2 metus atliekami mamografijos tyrimai, o aptikus vėžio požymių jos siunčiamos gydyti.

Krūtų savityra taip pat yra vienas iš svarbiausių krūties vėžio prevencijos būdų. Kiekviena jauna moteris, maždaug nuo 20 metų amžiaus, kai galutinai susiformuoja krūtys, turi išmokti pati atlikti krūtų savityrą ir reguliariai kartą per mėnesį (geriausiai iškart po menstruacijų) apžiūrėti ir apčiuopti krūtis. Tai daryti reikia nuolat visą gyvenimą. Vyresnės moterys po menopauzės krūtų savityrą gali atlikti bet kurią mėnesio dieną. Nuo 40 metų amžiaus kiekviena moteris, nors ir neturi jokių nusiskundimų, privalo rūpintis, kad jos krūtis apžiūrėtų šeimos gydytojas ar ginekologas, reikalui esant, paskirtų tyrimus ar onkologijos srities specialisto konsultaciją.

Visai atvejais kilus klausimams ar įtarimams dėl savo krūtų sveikatos, būtina apie tai pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, ginekologu ar mamologu.