Data: 2020.07.10 00:42
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Garsus atsimename blogiau nei kitus dirgiklius

vlmedicina.lt | 2014-03-20 00:01:43

Paaiškėjo, kad senovės kinų patarlė „girdžiu - ir pamirštu, matau - ir prisimenu, darau - ir suprantu“ turi savo šaknis. Mokslininkai nustatė, kad žmogus sunkiau įsimena garsinę nei vaizdinę ar taktilinę informaciją.

Tai, ką girdime, įsimename prasčiau

Nauja informacija į smegenis patenka per sensorius, jutimo organus: akis, ausis, odą ir užfiksuojama trumpalaikėje atmintyje. Ši informacija gali būti greitai pamiršta, jei nėra kaupiama ilgalaikėje atmintyje.

Atmintis - gautos informacijos įsiminimas, jos saugojimas smegenų neuroniniuose tinkluose ir atsiminimas būdingas biologinėms, taip pat kai kurioms techninėms sistemoms.

Atpažinimo metu iš sensorių gauta ir užfiksuota informacija apie objektą ar situaciją palyginama su atmintyje laikomu jo vaizdiniu. Atpažinimo atmintis – galimybė identifikuoti daiktą, su kuriuo esame susidūrę anksčiau.

Albinas Stankus
Pasak gydytojo psichofiziologo, neuropatologo dr. Albino Stankaus, atminties gerinimui labai svarbu palaikyti normalią miego struktūrą, ypač jo reguliarumą. Algirdo Kubaičio nuotr.

JAV mokslininkai tyrė, kaip įsimenama ir apdorojama skirtingais būdais gaunama informacija. Tyrimo objektas - 100 Ajovos universiteto (JAV) baigiamojo kurso studentų trumpalaikė ir atpažinimo atmintis įvairiems dirgikliams.

Pirmojo eksperimento metu studentai vienu metu klausė per ausines sklindančių garsų, stebėjo raudono stačiakampio besikeičiančius atspalvius ir jautė mažo intensyvumo vibraciją. Visi tiriamieji blogiau atkūrė garsą, tačiau vienodai lengvai įsiminė tai, ką matė ir lietė. T. y. tiriamųjų atmintis garsinei informacijai išseko daug greičiau nei spalvai ar vibracijai.

Antrajame eksperimente buvo bandoma atpažinimo atmintis. Studentai klausė šuns lojimo, stebėjo begarsį krepšinio turnyro vaizdo įrašą ir lietė gerai pažįstamą daiktą kavos puodelį, tačiau jo nematė. Praėjus valandai po eksperimento, tiriamieji sunkiai atgamino garsą, nors daiktus, kuriuos matė ir lietė, įsiminė vienodai gerai.

Abu eksperimentai parodė, kad garsas mūsų smegenyse apdorojamas, įsimenamas ir saugojamas kitu būdu nei vaizdo ar taktiliniai pojūčiai. Ir tai gali turėti svarbią pritaikomąją reikšmę pedagogams, konstruktoriams, reklamos specialistams ir kt.

„Pedagogai siekia, kad studentai įsimintų viską, kas jiems skaitoma. Tačiau faktiškai svarbiems teiginiams įsiminti reikėtų panaudoti vizualinius ir taktilinius veiksnius“, - teigia mokslininkai.

Iki šiol buvo manoma, kad reikšmingesnė yra regimoji atmintis ir lengviau įsimenami tariami bei rašomi žodžiai. Tačiau ši studija patvirtino, kad mes prasčiau įsimename tai, ką girdime, nepriklausomai nuo to, ar garsas siejamas su rašytine žodžio forma. O mūsų galimybės įsiminti taktilinius ir vizualinius pojūčius beveik tokios pačios.

Bandymų su primatais: beždžionėmis ir šimpanzėmis rezultatai buvo panašūs - taktilinės ir vaizdinės atminties užduotys buvo atliekamos daug paprasčiau nei garsinės. Manoma, kad žmogaus ir primatų garsinės atminties sunkumai rodo tas pačias galvos smegenų evoliucines ištakas.

Gera žinia yra ta, kad jei pakeliui į parduotuvę pamiršote, ko prašė jūsų sutuoktinis, dabar turite tam mokslinį paaiškinimą.

„Yra ir kitas atminties aspektas. Atsiminimo procesas yra susietas su sąmone. Mes norėdami prisiminti, pvz., pavardę, ieškome jos savo atmintyje įtraukdami sąmonę. Ji dažniausiai trukdo šiam procesui. Tyrimai rodo, kad išjungus ją hipnozės metu, žmonės daug daugiau prisimena, o kai kurie tyrimai rodo, kad viskas yra įsimenama, tik būna sutrikęs atgaminimas. Esu sutikęs asmenį, kuris turėjo fenomenalią atmintį – jis galėjo prisiminti viską nuo vaikystės. Atvertus jam kažkada skaityto romano puslapį, jis skaitydavo jo turinį iš atminties“, - interneto dienraščiui VLMEDICINA.LT papasakojo Klaipėdos universiteto docentas gydytojas psichofiziologas, neuropatologas dr. Albinas Stankus.

Kaip treniruoti atmintį?

Doc. dr. A. Stankus informavo, kad atmintis yra susieta su baltymų sinteze mūsų neuronuose, todėl šiems procesams palaikyti reikalingas visavertis baltyminis maistas.

„Be to, šis procesas yra valdomas tam tikrų hormonų, iš kurių pagrindinis yra augimo hormonas. Jis labiausiai išsiskiria greitojo miego stadijoje (sapnavimo metu). Todėl labai svarbu atminties gerinimui palaikyti normalią miego struktūrą, ypač jo reguliarumą (pradžią ir pabaigą). Galima teigti, kad kuo daugiau žmogus sapnuoja, tuo tobulesnė turi būti jo atmintis. Atminties atgaminimas yra labai susietas su įsimintinų įvykių reguliarumu, nuoseklumu, ritmiškumu. Akivaizdžiai tai stebima pas vaikus, kai jiems reikia išmokti atmintinai eilėraštį. Rezultatas priklauso nuo skaitymo ritmo“, - paaiškino A. Stankus.

Šaltinis

Inferior Human Short-Term and Recognition Memory in the Auditory Modality, James Bigelow, PLOS One, DOI: 10.1371/journal.pone.0089914, published online 26 February 2014.

VLmedicina