Data: 2020.09.20 23:41
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Gal ir Lietuvai lemta turėti nacionalinę diabeto programą

Ilona Petrovė | 2015-11-13 14:44:23

Lietuvoje sparčiai daugėja sergančiųjų II tipo diabetu. Atrodytų, yra ligos profilaktikos ar kontrolės programų, tačiau trūksta valstybinio požiūrio į šią problemą. Specialistai pasišovė užpildyti šią spragą ir sukūrė Nacionalinės diabeto programos projektą, kuris dabar atsidūrė Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų rankose. Žadama, kad išvadas jie pateiks po mėnesio. Reikia tikėtis, jog nepritrūks nei lėšų, nei entuziazmo ir programa iš tiesų veiks. O kol kas, galima suprasti, susiklostė beprecedentė situacija dėl kompensavimo tvarkos. Apie tai kalbėta LR Seime vykusioje diskusijoje „Diabetas – ar valstybė pasirengusi priimti iššūkį?“

Konferencija
Daivos Liubamirskaitės nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje vaikų, sergančiu cukriniu diabetu, tėvai negali rinktis kompensuojamų insulino pompų – jas pagal panaudą tiekia vienas tiekėjas, o kompensuojamos kitų gamintojų dalys. Tačiau dažnai veltui gautą ne itin kokybišką pompą tėvai pakeičia vaikui tinkama už visą kainą.

Pasak televizijos laidų vedėjos Editos Mildažytės, auginančios diabetu sergantį vaiką, „mes prašome kompensuoti bazinę insulino pompų kainą, rinkoje paliekant visus tris tiekėjus. Juolab sumos nėra kosminės (apie 1700 eurų) ir jos vienkartinės“.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad lėšų ir noro pakaktų, tačiau ministerija negali to padaryti.

„Nebūtų jokių problemų kompensuoti. Mūsų biudžetas tai leistų. Tačiau kompensavimo mechanizmas priklauso ne nuo ministerijos, pacientų ar medikų, o nuo tiekėjų. Jei nėra gamintojo paraiškos, kad jis nori, jog jų produkcija būtų kompensuojama, mes negalime nieko padaryti. Ministerija negali priversti tiekėjų dalyvauti viešajame konkurse. Jei gautume tiekėjų paraišką, nebūtų problemų priimti sprendimą“.

Tuo labai nusistebėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Danutė Mikutienė: „Nesuprantu situacijos. Juk mes turime diktuoti sąlygas, o ne gamintojai ar tiekėjai. Mes negalime imti to, ką jie siūlo. Suprantu, kad nusistovėjusios taisyklės, tačiau laikmetis toks, kad reikia viską keisti. Mes turime formuoti politiką“.

Diagnostinės juostelės – juodojoje rinkoje

SAM džiaugiasi, kad iki šiol diagnostinės juostelės gliukozės kiekiui nustatyti buvo kompensuojamos asmenims iki 18 metų, dabar tą amžių pavyko pratęsti iki 24-erių. Tačiau, R. Šalaševičiūtės teigimu, „pastaruoju metu tenka girdėti, kad nemokamai skiriama per daug, todėl jomis prekiaujama internetu“.

Su tuo ne visai sutinka Vaikų endokrinologų asociacijos prezidentė prof. Rasa Verkauskienė: „Sakyčiau, jog situacijos priežastis yra kiek kitokia. Ne jaunesniems per daug kompensuojama, bet vyresniems nei 24 metų pacientams jų per mažai. Todėl žmonės ieško būdų pigiau įsigyti diagnostinių juostelių. Todėl įmanoma, kad jos pardavinėjamos juodojoje rinkoje“.

Profesorei linkusi pritarti ir Edita Mildažytė.

„Jaunas žmogus išvažiuoja studijuoti į kitą miestą. Jį „užpuola“ buto nuoma, mokamos studijos ir pan. Prie viso to prisideda mokamos juostelės, keičiamos insulino pompų dalys. Ką jis daro? Trenkia į šoną pompą, pradeda į veną leistis insuliną ir pardavinėja juosteles. Nes jam reikia iš kažko gyventi“,- situaciją aiškino žinoma moteris.

Diabetas - visų reikalas

Parlamentarė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, jog diabeto atveju kvotos nereikalingos.

„Esu prieš kvotas ir manau, kad reikia jas naikinti. Kiekvienas pacientas turi gauti tiek, kiek jam reikia. Natūralu, kad žmogus tų juostelių nevalgys ir neims, kiek nereikia. Reikia palaikyti, jeigu jis nori kruopščiai rūpintis sveikata ar nuolatos kontroliuoti ir tirti ligą. Puikiai žinome, kas yra prevencija, kontrolė ir kiek išleidžiama lėšų antrinėms komplikacijoms. Nepakanka vien ministerijos rūpesčio. Cukrinis diabetas turėtų būti valstybės reikalas ir prie to turi prisidėti socialiniai partneriai – visos ministerijos, nevyriausybinės organizacijos ir kt.“.

Taigi SAM rūpestis diabeto problema Lietuvoje, atrodo, pagaliau išaugo į kai ką daugiau –specialistų grupė parengė Nacionalinės diabeto programos projektą, pakeisiantį, jų nuomone, žmonių gyvenimo būdą.

„Jei žmonės nepakeis įpročių, kovoti su diabetu beprasmiška“, – įsitikinęs Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas ir vienas iš programos rengėjų prof.  Antanas Norkus.

Kol kas Nacionalinė diabeto programa visuomenei nepristatyta. Maždaug po mėnesio ministerijos ekspertai pateiks išvadas.