Data: 2020.08.06 13:35
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Fizinis aktyvumas kovoje su senatvine demencija

vlmedicina.lt | 2013-02-15 00:02:54

Senstant visuomenei vienas svarbiausių uždavinių yra pirminė senatvinės demencijos prevencija. Literatūros duomenimis, visų demencijos rūšių riziką mažina fizinis aktyvumas. Todėl ieškoma efektyvių priemonių ir būdų, kuriais galima būtų padidinti visuomenės fizinį aktyvumą.

Mankšta
Redakcijos archyvo nuotr.

Sportuojantiems demencija vystosi rečiau

Ilgalaikės amerikiečių prospektyvinės studijos metu buvo siekiama objektyviai išmatuoti širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančio lengvojo kultūrizmo (fitneso) laipsnį ir jo ryšį su demencijos rizika tam tikrame amžiuje. Lengvojo kultūrizmo laipsnis vertinamas pagal modifikuotą Balke protokolą didžiausiu toleruojamu fiziniu krūviu. Visų rūšių demencijų atvejai skaičiuojami pasitelkus JAV medicininio draudimo – Medicare - 1999-2009 metų duomenų bazę.Tyrime dalyvavo 125 700 asmenų.

Tiriamųjų amžiaus vidurkis siekė 50 metų, o treniruotumas pradedant tyrimą vertinamas testu. Dalyvių ligos istorijose buvo ieškoma diagnozuotos demencijos 70, 75, 80 ir 85 metų amžiaus žmonėms. Šios patologijos rizika skaičiuojama atsižvelgiant į lengvojo kultūrizmo kvantiles, dalyvių lytį, amžių, tyrimo trukmę ir kitus bazinius faktorius: glikemiją pavalgius, cholesterolį, kūno masės indeksą, kraujospūdį, rūkymą, persirgtas ligas.

Studijos rezultatai parodė, kad vidutinio amžiaus individams, aktyviai užsiiminėjantiems lengvuoju kultūrizmu, daug rečiau vystosi bet kokios rūšies demencija vyresniame amžiuje.

Demencijos rizikos laipsnis tarp dalyvių, kurie anksčiau patyrė smegenų insultą ir tų, kurie jo nepatyrė, nesiskyrė. Šis faktas rodo, kad ryšis tarp aktyvaus lengvojo kultūrizmo ir demencijos rizikos nesusijęs su patirtais cerebrovaskuliniais susirgimais.

Mokslininkai teigia, kad aktyvus lengvasis kultūrizmas gali sumažinti kitų žinomų demencijos rizikos faktorių: diabeto ir hipertenzijos įtaką jos vystymuisi. Šis sportas galimai padidina smegenų tūrį, užtikrina lankstesnius ryšius tarp neuronų, aktyvina neurotropinius faktorius ir stabdo beta-amiloido kaupimąsi smegenyse.

Daugelį pacientų persekioja Alzheimerio ligos baimė, kuri galėtų būti pagrįsta motyvacija užsiiminėti lengvuoju kultūrizmu ir didinti savo fizinį aktyvumą. Kaip rodo tyrimas, fizinis aktyvumas - geras demencijos prevencijos receptas.

Pradėti nuo pasivaikščiojimų

Šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas žavėtis kultūrizmu vyresnio amžiaus žmonėms, juolab anksčiau aktyviai nesportavusiems, visgi nerekomenduoja – geriau pradėti nuo pasivaikščiojimų tuščiu skrandžiu, pamažu didinant greitį ir nueinamą atstumą. Tokie pasivaikščiojimai bus naudingi ir dėl buvimo gryname ore. Taip pat jis rekomenduotų kvėpavimo, jogos pratimus. „O vėliau jau galima ir į sporto salę nueiti“, - sakė jis.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro  visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Petrutytė pritaria: „Pirmiausia vidutinio amžiaus žmonėms rekomenduojama 30 ar daugiau minučių vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas. Pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama bent du kartus per savaitę užsiimti veikla, kuri stiprintų raumenų jėgą, stiprintų ir išlaikytų lankstumą bei pusiausvyrą. Pirmiausia organizmą reikėtų pratinti prie lengvos formos pratimų: lankyti jogą, baseiną, daugiau vaikščioti, išmėginti šiaurietišką ėjimą, važiuoti dviračiu, mankštintis namuose. Be to, vyresniems žmonėms rekomenduojamas tenisas, golfas, o nerekomenduojamos tos sporto šakos, kurios reikalauja didelės fizinės įtampos bei ištvermės.“

Kaip motyvuoti fiziniam aktyvumui?

V. Petrutytės nuomone, norint motyvuoti visuomenę fiziniam aktyvumui reikia supažindinti su jo  nauda. „Fizinis aktyvumas didina kaulų tankio mineralizaciją (tai padeda išvengti osteoporozės), padeda sumažinti mirties riziką nuo išeminės širdies ligos, padeda sureguliuoti kraujospūdį, mažina gliukozės, cholesterolio kiekį kraujuje, gerina visų organizmo sistemų veiklą. Reguliarūs pratimai ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresą, depresiją, gerina miegą, pagerėja atmintis ir koncentracija, padidėja darbo efektyvumas. Patariama organizuoti aktyvią fizinę veiklą grupėms bendruomenėje: bendros mankštos, šiaurietiško ėjimo treniruotės, jogos užsiėmimai. Taip pat reikėtų sudaryti galimybes naudotis sporto bazėmis ar klubais taikant lengvatinius tarifus mokiniams, senjorams“, - vardijo specialistė.

vlmedicina.lt

Šaltinis

DeFina L, et al "The association between midlife cardiorespiratory fitness levels and later-life dementia: A cohort study" Annals Intern Med 2013.

Sano M "Never too fit for body and mind" Annals Intern Med 2013; 158: 213-214.