Data: 2020.07.08 11:20
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Europa pralaimi kovą su ŽIV – kas prisiims atsakomybę?

Daiva Ausėnaitė | 2013-11-11 00:01:20

Viso pasaulio infekuotieji ŽIV ir aktyvistai užgniaužę kvapą stebi tarptautinius ekspertus. Pastarieji keli mėnesiai kupini įvykių, naujų tyrimų ir pasisakymų. Į ŽIV infekciją atkreipė dėmesį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), peržiūrėdama gydymo metodikas, Jungtinės Tautos, iškeldamos nepatogius valstybių vadovams klausimus, atskiri universitetai, džiaugdamiesi, kad vakcina nuo ŽIV vis labiau artėja prie vaistinių lentynų. XIV Europos konferencijoje, skirtoje ŽIV/AIDS problemoms, nuskambėjo faktas – Europa pralaimi kovą su ŽIV.  

Kraujas
ŽIV/AIDS paveiktų moterų asociacija „Demetra“ lapkričio 22-29 dienomis kvies visus norinčius nemokamai ir vos per vieną minutę sužinoti savo ŽIV statusą. Algirdo Kubaičio nuotr.

Nemalonūs klausimai

Rytų Europos šalys patiria keturias grėsmes: švirkščiamųjų narkotikų vartotojai, ŽIV epidemija, tuberkuliozė ir hepatitas C. „Tačiau šio regiono valstybių vadovai nesiima jokių veiksmų. Jeigu nebus užtikrinta tinkama ŽIV infekcijos kontrolė Rytų Europoje, šių valstybių valdžios bus atsakingos už žmogiškas tragedijas, kurios vyksta jų valstybėse“, – sakė prof. Michail Kazačkin, Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriato deleguotas atsakingas pasiuntinys ŽIV problemoms Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje.

Briuselyje vykusioje XIV Europos konferencijoje, skirtoje aptarti ŽIV/AIDS problemoms,  prof. M. Kazačkin pateikė tokią statistiką: per pastaruosius 10 metų sergamumas ŽIV išaugo 140 proc., mirtingumas nuo AIDS didėja ir tik trečdalis tų, kuriems reikia gydymo, jį gauna.

Profesorius atkreipė dėmesį į klausimą, kurį daugelis šalių sprendžia gan keistai. Apie 40 proc. Rytų Europoje registruotų ŽIV atvejų žymimi „kontaktinė grupė – nežinoma“. Tyrimo metu žmogaus visuomet klausiama, kaip jis mano, koks galėjo būti užsikrėtimo kelias. „Greičiausiai tais atvejais, kai rašoma, kad kontaktas nežinomas, priežastis nežinoma, tai reiškia, kad buvo seksualiniai santykiai tarp vyrų. Tai slepiama, nes tokie santykiai yra diskriminuojami ir pripažįstami kaip neteisėti. Taip kadaise Rusijoje „informacijos apie netradicinius seksualinius santykius paviešinimas“ tapo neteisėtu veiksmu. Panašiu keliu bandė eiti Moldova ir Armėnija, tačiau tokie sprendimai šiose šalyse nebuvo priimti“, – kalbėjo Jungtinių Tautų pasiuntinys.

Tokią situaciją pasmerkė Europos klinikinių specialistų, dirbančių ŽIV/AIDS srityje, bendruomenė (EACS). Jų pasisakymas spausdinamas tinklalapyje www.aidsmap.com. „Mes susirūpinę tuo, kad tokie veiksmai ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir daro neigiamą įtaką visuomenės sveikatai, kadangi tai sustiprina ir taip esančius barjerus normaliai vykti ŽIV profilaktikai, diagnostikai ir reikiamai pagalbai ŽIV infekuotiems asmenims“, – buvo pareikšta XIV Europos konferencijoje, skirtoje ŽIV/AIDS temoms aptarti.

Naujos gydymo rekomendacijos

Dar vienas klausimas, kuris pritraukė Europos ŽIV infekuotų žmonių dėmesį, – tai naujų gydymo rekomendacijų priėmimas. 2011 m. PSO buvo priėmusi nutarimą, kad gydymo pradžią nusprendžia imuninių ląstelių CD4 skaičius organizme, nubrėžtas riba 350.

Iki šių metų pradžios Lietuva ir Latvija gydymą pradėdavo esant dar vėlesnei stadijai – 250 CD4 ląstelių. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje ŽIV infekcijos pradžia jau ėmė atitikti europinius standartus. Kaimynai latviai liko paskutiniai Europoje, kurie gydymą pradeda labai vėlai.

Tačiau kol lietuviai taip sunkiai kovojo už teisę gauti gydymą laiku, kitos Europos šalys nuėjo dar toliau – Prancūzijoje ir JAV (kai kuriose valstijose) gydymas pacientui siūlomas vos tik nustatoma diagnozė. Dalyje JAV valstijų priimtas sprendimas dėl labai ankstyvos gydymo pradžios, kai CD4 ląstelių skaičius yra 500. Šis amerikiečių sprendimas ne kartą svarstytas įvairių konferencijų metu, skaičiuota farmaekonominė nauda, poveikis žmogui, ilgalaikis efektas organizmui ir pan.

Tačiau kol lietuviai taip sunkiai kovojo už teisę gauti gydymą laiku, kitos Europos šalys nuėjo dar toliau – Prancūzijoje ir JAV (kai kuriose valstijose) gydymas pacientui siūlomas vos tik nustatoma diagnozė. Dalyje JAV valstijų priimtas sprendimas dėl labai ankstyvos gydymo pradžios, kai CD4 ląstelių skaičius yra 500. Šis amerikiečių sprendimas ne kartą svarstytas įvairių konferencijų metu, skaičiuota farmaekonominė nauda, poveikis žmogui, ilgalaikis efektas organizmui ir pan. Galiausiai PSO pristatė savo sprendimą – gydymo pradžia išlieka 350 CD4 ląstelių.

Įnešta keletas patikslinimų: pacientams, kurie infekuoti ŽIV ir hepatitu B ar hepatitu C rekomenduojama pradėti gydymą ankstyvesnėje stadijoje – esant 500 CD4. Taip pat gydymą šioje stadijoje reikėtų pradėti, jei žmogus dar serga tuberkulioze ar turi piktybinių auglių.

Europos bėda – vėlyva diagnostika

Išsamaus tyrimo rezultatai parodė, kad vėlyva ŽIV infekcijos diagnostika išlieka rimčiausia visos Europos sveikatos problema. Ankstesniais metais buvo vertinamas vėlyvos diagnostikos lygis kai kuriose šalyse, tačiau Europos diagnostikos tendencijos, ir ypač Rytų Europoje, turi labai mažai duomenų.

Jens Lundgren
„Tik ketvirtadalis ŽIV infekuotų žmonių gauna antiretrovirusinį gydymą“, - kalbėjo prof. J. Lundgren XIV Europos konferencijoje, skirtoje ŽIV/AIDS temoms aptarti. Konferencijos organizatorių nuotr.

Nuo 2000 iki 2011 m. užregistruoti  85 tūkst. naujai diagnozuoti ŽIV infekuoti asmenys 35 Europos šalyse. 54 proc. atvejų buvo nustatyta vėlyva ligos forma (CD4 mažiau nei 350), iš jų 33 proc. buvo nustatyti itin vėlai – kai CD4 mažiau nei 200.

Kodėl yra blogai, kad ŽIV infekcija nustatoma vėlyvos stadijos? Kaip pažymi Europos klinikiniai specialistai (EACS), tai susiję su daugiau AIDS atvejų ir augančiu mirtingumu, ypač pirmaisiais metais nuo nustatytos diagnozės.

Šią problemą iš dalies bandoma koreguoti skelbiant išsityrimo savaites. Nors Lietuvoje ŽIV nustatymo tyrimas yra mokamas, nevyriausybinės organizacijos imasi iniciatyvos ir siūlo gyventojams nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV. ŽIV/AIDS paveiktų moterų asociacija „Demetra“ prisijungia prie Europos ŽIV testavimo savaitės ir kviečia visus norinčius nemokamai ir vos per vieną minutę sužinoti savo ŽIV statusą. Visą informaciją apie planuojamus renginius lapkričio 22-29 dienomis ieškokite asociacijos „Demetra“ tinklalapyje ir Facebook paskyroje.

Gal viską išspręs vakcinos?

Praeitą mėnesį Barselonoje vyko XIII konferencija, skirta vakcinų prieš ŽIV klausimams. Buvo pristatytos kelios vakcinos. Daug dėmesio sulaukė ir aktyviai aptariama buvo vakcina, kuri, paprastai sakant, gali panaikinti virusą jau sergančiųjų organizmuose. Šios vakcinos kūrimui buvo naudojamas citomegalo virusas (jis panašus į herpeso virusą), kad perneštų tapataus ŽIV viruso neaktyvias proteino struktūras. Ši vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo, tačiau maždaug pusei tiriamųjų pavyko pasiekti vadinamąją infekcijos kontrolę ar net visiškai pasveikti.

Kita vakcina, tirta Tailande, pademonstravo kuklų apsauginį efektą, tyrimai jau vyko su žmonėmis. Toliau vyks tyrimai Pietų Afrikoje, siekiant ištirti galimybes, kaip pagerinti vakcinos apsaugines funkcijas. Jeigu šiuose tyrimuose pavyks įrodyti vakcinos efektyvumą, 2022 m. ji gali gauti licenciją vykdyti tyrimus su tam tikromis gyventojų grupėmis. Tam, kad būtų gautas leidimas vykdyti komercinę vakcinų gamybą, reikia, kad tyrimai parodytų jų vartojimo saugumą ir  gebėjimą sumažinti ŽIV užsikrėtimo riziką bent jau 50 proc.

Grupė mokslininkų iš Oksfordo universiteto paskelbė apie pirmuosius potencialiai aukšto aktyvumo vakcinos rezultatus, ši vakcina „suriša“ labiausiai imunostimuliuojančius ŽIV elementus.

Manoma, kad vakcinos, kuriose bus virusai iš herpeso virusų šeimos, bus efektyvios ir universalios. Tai jau įrodyta tiriant beždžiones.

Gera medicininė pagalba

Profesorius Jeans Lundgren iš Kopenhagos universiteto pabrėžė, kad tik penktadalis ŽIV infekuotų europiečių turi vadinamąjį nenustatomą virusų kiekį. Jis yra pasiekiamas, kai žmonės tinkamai vartoja medikamentus ir tokius, kurie geba suvaldyti jų virusą. Po kurio laiko vartojant medikamentus kraujo tyrimai jau neaptinka viruso organizme, nors jis ten yra, tačiau jo kiekis būna labai nedidelis.

„Tik ketvirtadalis ŽIV infekuotų žmonių gauna antiretrovirusinį gydymą, tik penktadalis pasiekia nenustatomą viruso kiekį. Šiaurės Europoje matome geresnius rodiklius – čia daugiau žmonių gauna gydymą ir jis duoda geresnius rezultatus. Čia gyvena 75 proc. visų Europos ŽIV infekuotų žmonių. Pusė iš jų vartoja vaistus ir 45 proc. pavyko pasiekti nenustatomą virusų kiekį“, – kalbėjo prof. J. Lundgren XIV Europos konferencijoje, skirtoje ŽIV/AIDS temoms aptarti.

Jurgis Andriuška
Pasak Jurgio Andriuškos, Lietuvos pacientai gali tik svajoti apie dažnesnius vizitus pas gydytojus infektologus. Algirdo Kubaičio nuotr.

Konferencijos metu nuskambėjo dar vienas faktas – ŽIV infekuotų asmenų sveikatos būklė skirtingose Europos regiono šalyse smarkiai skiriasi. Geresni rezultatai stebimi Šiaurės Europoje, prastesni – Pietų ir Rytų regionuose. Tyrėjai mano, kad to priežastis – skirtumai, egzistuojantys sveikatos priežiūros sistemose, o būtent – reguliarūs paciento stebėjimai. „Reguliarūs stebėjimai, susitikimai su pacientu leidžia gerokai greičiau pakeisti vieną vaistų schemą į kitą, įvertinus pirmosios neefektyvumą“, – sakė danų profesorius.

Taip pat buvo atkreiptas medikų dėmesys į tai, kad geresnis atsakas į gydymą bus pasiektas, jei gydytojai kartu su pacientais kontroliuos kitus rizikos faktorius ir gretutines ligas. Siūloma atkreipti dėmesį į 3 dalykus: kraujo spaudimą, pagalbą metant rūkyti ir tinkamą hepatito C gydymą.

Pasak ŽIV infekuotų asmenų ir jų artimųjų asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ vadovo Jurgio Andriuškos, Lietuvos pacientai gali tik svajoti apie dažnesnius vizitus pas gydytojus infektologus. „Visoje šalyje jų yra labai nedaug, sakyčiau, deficitas, ypač besispecializuojančių darbe su ŽIV infekuotais žmonėmis. Jų darbo valandų klausimas – labai opi problema. Mes ne vienerius metus keliam klausimą, diskutuojam, reikalaujam, kad poliklinikose juos galėtume rasti dažniau, o ne du kartus per savaitę po dvi valandas“, – sako J. Andriuška.

Rytų Europa pralaimi kovą su ŽIV infekcija, nes pasak prof. M. Kazačkino, valstybių vadovai nieko nedaro. Jų neveiklumas dabar vėliau pareikalaus daugiau lėšų iš mokesčių mokėtojų. Nedarbingumas, sutrikusi gyvenimo kokybė, mirtys – tai neveiklumo pasekmės. Kas mėnesį augant lietuviškajai infekuotųjų ŽIV statistikai, galima tik prognozuoti, kad šalies valdžia bus atsakinga už dešimties tūkstančių žmonių likimus – infekuotų ŽIV ir jų artimųjų patirtas tragedijas.