Data: 2020.08.11 07:59
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Emocijų savikontrolė - raktas į psichofiziologinę darną

2011-02-10 06:31:25

Kasdienė mūsų veikla kupina stresinių situacijų, sukeliančių įtampą ir nerimą. Trumpalaikis streso poveikis nėra kenksmingas, tačiau jei jis užsitęsia, gali suketi ne tik psichinės kilmės sutrikimus, bet ir fiziologinius sutrikimus.

Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.
Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės nuotr.

Siekiant išsiaiškinti emocijų ir sutrikimų ryšį, pradėtas nagrinėti psichofiziologinės vidinės darnos jausmas, siejamas su nuolatinėmis teigiamomis ir neigiamomis emocijomis. Tokios vidinės darnos jausmas apima visų organizmo sistemų darnią veiklą ir harmonijos tarp psichinės ir fiziologinės būklės procesus. Įvairūs psichologiniai reiškiniai keičia kūno, smegenų ir nervų sistemos būklę, kuri paveikia bendrąją organizmo funkcijų sinchronizaciją ir darną.

Kai patiriame neigiamas emocijas, jos paveikia širdies darbą ir sutrikdo įprastą ritmą. Signalai iš širdies apie jos pakitusią veiklą keliauja į smegenis bei pasiekia daugybę smegenų sričių, kurios atsakingos už daugelio organizmo funkcijų kontrolę. Kiekviena smegenų dalis, gavusi tokį signalą, priversta iškart reaguoti ir nutraukti „iki tol darytus darbus“. Toks psichofiziologinės darnos jausmo sutrikdymas neigiamai paveikia pažintines, mąstymo funkcijas, daro įtaką kraujospūdžio kitimui.

Teigiamos emocijos veikia priešingai: užtikrina emocinį stabilumą, darnią organizmo veiklą, leidžia susikoncentruoti ties vykdoma veikla bei stiprina pažintinius gebėjimus (1 pav.).

1 pav. Širdies ritmo ryšys su emocijomis bei iš širdies į smegenis keliaujančių signalų paveikiamos sritys.

Vadovaujantis šiais principais, Kalifornijos „Institute of HeartMath“ mokslininkai atliko tyrimą apie emocijų savikontrolės jausmo ugdymą dviejose vidurinėse mokyklose. Seniai žinoma, kad moksleiviams, kurių nerimo lygis itin didelis, nustatytas didesnis polinkis į depresiją. Visa tai sąlygoja sunkesnį spendimų priėmimą, sutrikusį dėmesio koncentravimą, kitus mokymosi sunkumus, socialinius santykius.

Buvo tiriama, kaip ir kokios emocijos keičia širdies susitraukimų dažnį. Moksleivių kontrolinėje grupėje buvo prašoma elgtis natūraliai, o ekperimentinės grupės moksleiviai turėjo kontroliuoti savo emocijas pagal specialią „TestEdge“ programą patiriamo dirbtinai sukelto streso metu. Bandymas suvaldyti emocijas patiriamo streso metu davė teigiamų fiziologinių rezultatų. Keičiant emocijas, buvo gautas biologinis grįžtamasis ryšys. Skirtumas tarp stresą patyrusių ir streso nepaveiktų moksleivių buvo akivaizdus lyginant širdies, kvėpavimo dažnio, kraujo spaudimo kitimus.

Rezultatai parodė, kad ekperimentinėje grupėje buvusių moksleivių pažintinės funkcijos, gebėjimas susidoroti su stresu, suvaldyti neigiamas emocijas buvo daug geresni nei kontrolinės grupės moksleivių. Tai parodo, kad mokymas, kaip valdyti emocijas sudėtingose gyvenimiškose situacijose, padeda racionaliau vertinti artėjančią grėsmę ir tinkamai jai pasiruošti. Tokiu būdu pati stresinė situacija nesukelia tokių stiprių fiziologinių reakcijų kaip kontrolinėje grupėje (2 pav.). Labiausiai teigiamai organizmą bei psichofiziologinę būklę veikė meilės, dėkingumo, užuojautos/gailesčio emocoijos.

Lietuvoje vidutiniškai ir gerai besimokančių mokinių, kuriems nustatytas žemas nerimo lygis, yra 20 proc., 45 proc. patiria vidutinio lygio, o daugiau nei 30 proc. - aukšto lygio nerimą. Tačiau lietuvių mokslininkai dažniausia tiria nerimo  priežastis, skirtumus tarp berniukų ir mergaičių, tačiau ne tai, kaip padėti jiems susidoroti su stresu.

 

(2 pav.) Jausmų valdymo poveikis siekiant psichofiziologinės darnos jausmo.

“Vakarų Lietuvos medicina” dėkoja  Kalifornijos „Institute of HeartMath“ už leidimą skelbti paveiksliukus.

vlmedicina.lt inf.

info@vlmedicina.lt