Data: 2020.07.14 23:02
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Ebolos viruso fone – nuoga tiesa apie slaugytojus Lietuvoje

delfi.lt | 2014-10-16 14:50:19

Galimo Ebolos viruso užkardymu Lietuvoje susirūpinę sveikatos politikai tik puse lūpų užsimena apie elementarias, tačiau metų metus nesprendžiamas mūsų slaugytojų problemas.

Prieš operaciją
Asociatyvi Algirdo Kubaičio nuotr.

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos trišalėje taryboje Slaugytojų profesinė sąjunga kelia klausimą ne apie kosmonautų aprangą primenančias padidinto saugumo priemones, o pačius paprasčiausius chalatus, kurios slaugytojai perka patys, taip pat atlyginimus, kurie padidintą minimalią algą kai kuriuose rajonuose viršija tik 5-6 litais.

Sveikatos viceministras Erikas Mačiūnas antradienį brifinge apie Ebolos virusą užsiminė, kad derasi su slaugytojais dėl didesnio apmokėjimo, nes žmonės dirbs papildomos grėsmės sąlygomis. Tačiau kiek medikams bus primokama už riziką nedetalizavo, tai vadindamas derybų klausimu.

Kaip DELFI sakė Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjungos vadovė Aldona Baublytė, Ebolos viruso atveju medicinos personalas būtų priverstas dirbti neišeidamas iš karantino vietos visą ligos inkubacinį periodą ir be garantijos, kad vėliau neužkrės artimų žmonių.

„Ketvirtadienį SAM pristatysime kolektyvinę sutartį, į kurią bus įtraukti konkretūs punktai, nes dabartiniai teisės aktai nenumato, kaip elgtis ekstremaliais atvejais“, – pripažino A. Baublytė.

Jei medikas – sutinki su viskuo?

Asmenine jos nuomone, mediko profesiją pasirinkęs žmogus turėtų sutikti su viskuo. „Kai prasidėjo AIDS, ŽIV, iš pradžių irgi visko buvo – nei vaistų, nei vienkartinių priemonių. Aš pati dirbau laboratorijoje ir tiesiogiai su tuo susidūriau. Niekada nežinai, koks pacientas pas tave ateis, o jei ligos periodas inkubacinis, net išoriškai nieko negali pastebėti. Tačiau nežiūrint nieko imi kraują, tiri. Žinoma, darbui su padidintos rizikos pacientais turi būti nustatytos specialios sąlygos, tačiau daug kur net nėra išleistų instrukcijų, o jei ir yra, dažnai darbuotojai nežino – antros ar ketvirtos apsaugos klasės jų kostiumai. Girdėję tik teoriškai, kad apskritai tokie būna“, – komentavo slaugytojų atstovė.

Profesinės sąjungos vadovės įsitikinimu, papildomos saugos priemonės reikalingos ne tik specializuotose ligoninėse.

„Padidintos rizikos – visas medicinos personalas, – pabrėžė A. Baublytė. – Aišku, privalėtų būti darbuotojų diferenciacija pagal darbo pobūdį. Tačiau išskirti, pavyzdžiui, vien infekcinėje ligoninėje dirbančius medikus, netikslinga, nes į ją pacientai patenka per kita grandis: greitąją medicinos pagalbą, pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius ir centrus“.

3 kartus mažesni atlyginimai

Pasak profesinės sąjungos vadovės, dėl Ebolos viruso ir medicinos personalo apsaugos reikalavimai SAM dar bus koreguojami. Tačiau jau dabar aišku, kad trišalėje taryboje deramasi dėl kur kas žemiškesnių problemų, tokių, kaip medikų chalatai, apavas, kuriais darbdaviai neaprūpina slaugytojų, nors pagal įstatymą tai privalu.

„Žmonės darbo drabužius patys perka Jonavoje, Utenoje. Rajono ligoninėse taip elgiamasi masiškai. Trūksta chalatų, apavo, kurį iš nedidelio atlyginimo medikai perka patys. Ačiū dievui, vienkartinių pirštinių jau patiems pirkti nereikia“, – ironizavo A. Baublytė.

Vienas iš aktualiausių klausimų - atlyginimų suvienodinimas. „Siekiame, kad jei gydytojo atlyginimas prilyginamas 100 proc., slaugytojų atlyginimas siektų nuo 50 iki 65 proc. gydytojo algos, priklausomai nuo profilio“, – komentavo A. Baublytė.

Jos žodžiais, šiandien tie skirtumai kai kur sunkiai suvokiami: „Pavyzdžiui, Panevėžio respublikinėje ligoninėje gydytojo vidutinis atlyginimas yra tris kartus didesnis, nei slaugytojo. Tai nėra normalu!“

Baisisi, kas vyksta rajonuose

Pasak pašnekovės, atlyginimų sistema Lietuvoje labai išbalansuota. Kai kur slaugytojai geresnes sąlygas išsiderėję individualiai, kitur per kolektyvines sutartis „šį klausimą“ pareguliavę, tačiau „tai, kas darosi rajonuose – baisu, nes paklausių specialybių medikai gauna didžiulius atlyginimus, o slaugytojai dirba už minimalią algą“.

„Ypač dabar, kai nuo spalio minimalią algą pakėlė 35 litais, yra slaugytojų, kurie gauna vos 5-6 litais didesnę algą, nei nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės. Yra daug rajonų, kur medicinos darbuotojų situacija prasta. Periferijoje kiek geriau didžiosiose ligoninėse, tose, kurių steigėjas Sveikatos apsaugos ministerija. Rajoninėse – sudėtingiausia“, – konstatavo A. Baublytė.

Profesinės sąjungos vadovės siekiamybė, kad Lietuvoje būtų panaikinti didžiuliai skirtumai tarp tą patį darbą dirbančių medikų.

Ką slepia „nebloga“ statistika

„Rajonuose žmonės džiaugiasi, kad nors kokį darbą turi. Darbo inspekcija konstatavo, kad žmonės dirba didesniu krūviu, negu jiems priklauso. Tačiau juk taip daroma tik dėl didesnio atlyginimo. Todėl kai susumuojamas uždarbis, statistika atrodo visai nebloga. Palyginti su minimalia alga slaugytojai neva uždirba visai neblogai, vidutiniškai 2 tūkst. litų ant popieriaus. Tačiau ignoruojama, kad tiek žmonėms sumokama ir už naktinius budėjimus, darbą savaitgaliais, per šventes, vagiant laiką nuo šeimos ir vaikų“, – atkreipė dėmesį DELFI pašnekovė.

Jei iki naujųjų metų slaugytojų profesinei sąjungai nepavyks pasiekti reikalavimų, A. Baublytė užsiminė apie veiksmus, „kurių drauge su gydytojų profesine sąjunga teko imtis 2005 metais“.

„Kol kas apie streikus nekalbame, bet situaciją matome taip: krizė sveikatos apsaugos sistemoje buvo suvaldyta darbuotojų sąskaita ir tik todėl, kad darbuotojai ramiai dirbo darbą ir nieko nereikalavo. Atlyginimai buvo sumažinti, o pasibaigus sunkmečiui daug kur nesugrąžinti“, – sakė profesinės sąjungos vadovė.

Ieva Urbonaitė-Vainienė


Logo