Data: 2020.08.14 23:22
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Du didžiausi jaunystės priešai: jų poveikis odai bei patarimai, kaip apsisaugoti

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2018-05-03 00:02:34

Niekas nesiginčys, kad didžiausias jaunystės priešas – laikas. Tačiau jo nesustabdysime, o štai tokiems išoriniams veiksniams, lemiantiems greitesnį odos senėjimą, kaip rūkymas ir saulės ultravioletiniai spinduliai, kelią užkirsti galime. Tad gydytoja dermatovenerologė paaiškina, kaip jie veikia odą, bei pataria, kokiais būdais galime sumažinti šių veiksnių daromą žalą.

Silvija Kontautienė. Pranešimo autorių nuotr.

Apie žalingą saulės poveikį odai žinome seniai – dėl ultravioletinių spindulių veikimo ji ne tik sparčiau sensta, bet ir didėja rizika susirgti odos vėžiu. Per pastaruosius dešimtmečius atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad rūkymas taip pat yra svarbus rizikos veiksnys priešlaikiniam odos senėjimui. Terminas „rūkaliaus veidas“ apibūdina odos papilkėjimą ir gilias raukšles aplink akis ir burną.

„Priešlaikinį odos senėjimą išduoda išsiplėtę kapiliarai, išplonėjusi oda, sausumas, susidariusios raukšlės. Senstanti oda tampa grublėta, praranda stangrumą, joje atsiranda pigmentinių dėmių. Ilgainiui ultravioletiniai spinduliai gali turėti įtakos žymiems struktūriniams odos pokyčiams, tačiau rūkymas pasižymi netgi stipresniu poveikiu. Ypatingai suklusti vertėtų dailiosios lyties atstovėms: nustatyta, kad moterys yra jautresnės rūkymo daromai žalai nei vyrai“, - sako gydytoja dermatovenerologė dr. Silvija Kontautienė.

Ar įmanoma mėgautis saule nedarant žalos odai?

Pasikaitinti saulėje mėgsta ir lengvu įdegiu pagražinti odą nori daugelis žmonių. Tad ne vienam rūpi, gal vis tik retkarčiais galima saikingai pasimėgauti saulės voniomis? Juk buvimas saulėje naudingas ne tik tuo, kad skatina vitamino D sintezę, bet taip pat padeda išvengti depresijos, kovoti su nemiga bei reguliuoti imuninės sistemos veiklą. Tad kaip iš saulės gauti naudos, neperlenkiant lazdos?

„Siekiant užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį organizme ir kartu išvengti odos vėžio rizikos, rekomenduojama vasarą vidurdienį pabūti saulėje 10 minučių apsirengus atvirais drabužiais – marškinėliais trumpomis rankovėmis, šortais – ir nenaudojant apsauginio kremo nuo saulės. Šviesios odos žmonėms tokio trumpo laiko pakanka, kad odoje sintezuotųsi pakankamas kiekis vitamino D, tuo tarpu tamsesnio gymio asmenims ar jau įdegusiems buvimo saulėje laikas turėtų prailgėti iki 15-20 minučių“, - sako gydytoja dermatovenerologė.

Dr. S. Kontautienė taip pat paneigia įsigalėjusį mitą, kad per stiklą saulė odos nepažeidžia. Nors ultravioletiniai B spinduliai, kurie siejami su odos nudegimais ir odos vėžio rizika, stiklo nepereina, visgi ilgesnių bangų ultravioletiniai A spinduliai savo darbą padaro. Pastebėta, kad daugelis automobilių vairuotojų daugiau šlakų turi kairėje veido pusėje – taip yra dėl ultravioletinių A spindulių, kurie pasiekia odą per automobilio stiklą, poveikio. Nustatyta, kad ultravioletiniai A, kaip ir B spinduliai, yra susiję su padidėjusia odos vėžio rizika bei priešlaikiniu odos senėjimu.

Na, o artėjant paplūdimio sezonui gydytoja dermatovenerologė primena pagrindinius saugaus mėgavimosi saule principus: „Renkantis apsauginį kremą nuo saulės reikėtų atminti, kad šviesios odos žmonėms ir vaikams rekomenduojama naudoti ne mažesnio nei 25 apsaugos nuo saulės faktoriaus (SPF) kremą. Taip pat reikėtų įsitikinti, kad jis saugo ne tik nuo ultravioletinių B, bet ir nuo ultravioletinių A spindulių. Dažna klaida, kai apsauginiu kremu tepamasi jau būnant saulėje, paplūdimyje, nes tai daryti rekomenduojama dar būnant namuose, apie 15 minučių prieš išeinant. Pakartotinai juo išsitepti reikėtų kas dvi valandas arba iškart išsimaudžius ar gausiai išprakaitavus“.

Didžiausias odos priešas – cigarečių dūmai

Anot dr. S. Kontautienės, cigarečių dūmai sukelia oksidacinį stresą, dėl ko susiaurėja kraujagyslių spindžiai, vystosi audinių išemija, o į odą nepatenka pakankamas deguonies kiekis. Dėl šių procesų stimuliuojama metaloproteinazė – fermentas, kuris skaldo odoje esantį ir jos stangrumą palaikantį kolageną. Taigi, ilgainiui pakinta rūkančiųjų ar šalia jų dažnai būnančiųjų odos struktūra, joje sumažėja elastinių skaidulų. Be to, dėl cigarečių dūmų poveikio odoje mažėja vitamino A koncentracija, tad ji sausėja, o skleidžiamas karštis gali ją nudeginti. Todėl rūkantiesiems būtų saugiau rinktis pakaitines nikotino formas arba, idealiu atveju, atsisakyti šio žalingo įpročio.

„Nikotinas nėra kancerogenas, tačiau jis sukelia priklausomybę, dėl to mesti rūkyti tampa sunku. Manoma, kad elektroninės cigaretės, kaljanas, bedūmiai tabako gaminiai yra mažesnės žalos alternatyvos nikotinui gauti, palyginti su cigaretėmis. Vis tik jų sudėtyje taip pat randama žalingų cheminių medžiagų, tad ir šias priemones derėtų rinktis atsargiai“, - konstatuoja dr. Silvija Kontautienė.