Data: 2020.08.06 13:12
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Didžiausią Lietuvos kurortą pritaikyti neįgaliesiems trukdo potvynių baimė?

Ligita Sinušienė | 2015-07-15 00:01:08

Kodėl didžiausias Lietuvos kurortas skirtas tik savo kojomis vaikštantiems poilsiautojams? Nors nauji statiniai per keiksnojimus vis dėlto pritaikomi ir judėjimo negalią turintiesiems, bet anksčiau pastatytų ir įrengtų prieinamumu neįgaliesiems, regis, kaip ir nebėra kam pasirūpinti.

Gatvė
Didžiojoje dalyje kurorto gatvių net ties perėjomis neįrengta galimybė neįgaliesiems vežimėliu užvažiuoti ant šaligatvio. Ligitos Sinušienės nuotr.

Kliūtis ties perėja – 11 cm

Pavyzdžiui, naujai remontuojama pagrindinės kurorto gatvės – Vytauto – atkarpa nuo Vanagupės  iki Druskininkų gatvės, regis, važiuoti vežimėliu yra patogi. Net ir važiuodamas toliau gali visur pakilti ir nusileisti pritaikytomis nuovažomis. Tačiau pavažiavęs iki Bangų g. sėdintysis vežimėlyje gali pasijusti pagautas. Patogią kelionę žadėjęs šaligatvis baigiasi stačiu daugiau nei 10-ies centimetrų aukščio apvadu, nors priešais esantis turi nuovažą. Taigi žmogui lieka arba pavažiavus atgal įsukti į važiuojamąją kelio dalį ir toliau kelionę tęsti asfaltu, rizikuojant pakliūti po automobilių ratais, arba nuolankiai prašyti kokio praeivio pagalbos.

Ne vienoje kurorto gatvėje šaligatvio apvadas ties perėja siekia 6 ar net 11 cm. O kai kuriose naujai remontuotose, net jei ir yra įrengta žemesnė nuovaža, vietoj įprastų keliolikos centimetrų šaligatvio  aukštis sumažintas iki 6 cm. Projektuotojai tikriausiai tikėjosi, kad bandant jį įveikti ne taip smarkiai kratys vien dėl to, kad apvadas turi ne stačius, o užapvalintus kampais. Senesniuose šaligatviuose pritaikymo neįgaliesiems imitacija užbaigiama apvado pakreipimu, padarius vos kiek mažesnį šaligatvio nuolydį.

Nepakeičiami projektai?

Portalo VLMEDICINA.LT žurnalistė pabendravo su Palangos dienos centro jaunuoliais, kurie vežimėlyje – nuo gimimo.

"Aš visuomet važiuoju važiuojamąja kelio dalimi, tai yra asfaltu, nes ant šaligatvio užvažiuoti daugelyje vietų sunku, - pasakoja Karolis Motiejauskas. – Yra tekę  net su statybininkais pasišnekėti, kai jie klojo šaligatvio plyteles vienoje Palangos gatvėje. Manęs jie paklausė: „Ar užvažiuosi?“. Iš tiesų ir patys mato, kad to padaryti negalėsiu, bet sako, kad jie pakeisti nieko negali – toks gatvės rekonstrukcijos ar remonto projektas“.

Ką bekalbėti apie poilsiautojus, jeigu net palangiškiai savo mieste jaučiasi tarsi įkalinti?..

Virbališkės takas
Štai taip prieš kelerius metus klotuose šaligatviuose "išspręsta" problema Virbališkės take - apvado aukštis nuo keliolikos centimetrų sumažintas iki šešerių, o aukštį "kompensuoja" užapvalinti kampai. Ligitos Sinušienės nuotr.

Bijo potvynių?

Vis dėlto statinių projektai, kaip paaiškėjo, nėra nepajudinami. Tiesa, Palangos savivaldybės Statybos skyriaus  vyresnysis specialistas Edmundas Kivyta, išgirdęs žurnalistės klausimą, pirmiausia paprašė nurodyti konkrečią gatvę, kuri neįgaliesiems nepritaikyta.

Sužinojęs, kad tokia problema egzistuoja bemaž visame mieste, paaiškino: „Gražaus nuolydžio padaryti negalime, nes būna liūtys, pakyla vanduo“.

Ar specialistas norįs pasakyti, kad šaligatviams, pritaikytiems neįgaliesiems, kyla grėsmė užtvinti? „Juk nuolydį reikia padaryti ne siauresnį nei dviejų metrų“, - patikino pašnekovas. Tačiau tuojau pat žurnalistei pasiūlė kreiptis į kitą asmenį: „Mūsų projektus derina Donatas Kaubrys“.

Kai kurie praslysta

D. Kaubrys, nuo praėjusių metų vasario  vertinantis statinių Klaipėdos apskrityje prieinamumą neįgaliesiems (Lietuvos žmonių su negalia asociacijos Klaipėdos apskrities statinių pritaikymo neįgaliesiems projektų vykdytojas), portalui sakė galį pasidžiaugti tik keliomis kurorto gatvėmis: Jūratės, Žvejų ir Kęstučio.

„Vytauto g. remontuojamą atkarpą dar deriname, yra dar daug klaidų, kurių neištaisius savo parašo nedėsiu ant dokumentų, - tvirtino projektų vykdytojas. – Tačiau remontuojant kai kurias gatves, kuriose nėra vandentiekio sistemos, ir jas laikant neypatingais statiniais, nėra reikalinga užbaigimo komisija, tad manęs ir nekviečia. Taip ir praslysta“.

Tačiau pašnekovas patikino, kad, be abejo, kiekvieną projektą derina savivaldybės specialistai. „Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad, palyginti su ankstesniais laikais, kai apskritai nieko nebuvo daroma dėl neįgaliųjų, projektai, pritaikant žmonėms su negalia, pabrangsta apie 10 procentų, - aiškino D. Kuobrys. – Todėl labai dažnai tenka konfliktuoti su užsakovais. Nors, tiesą pasakius, daug lengviau susitarti su privatininkais nei su savivaldybių biurokratais. Ir kalbu apie visą Klaipėdos regioną, nors teigiamų poslinkių yra“.

Kalbėdamas apie  kurortą, pašnekovas sako jaučiąs dabartinės valdžios supratingumą (bent jau pokalbių metu), nors spręstinų problemų dar yra daug.

„Aš neturiu įgaliojimų kontroliuoti anksčiau pastatytų statinių ir gatvių prieinamumo neįgaliesiems, bet siūliau miesto valdžiai atlikti gatvių inventorizaciją, pažymint problemines vietas. Net ir pats siūliau savo pagalbą, - sako pašnekovas. – Tačiau nežinau, ar kas nors daroma šiuo atžvilgiu.“

Botanikos parkas – irgi  tobulintinas

D. Kaubrys portalui atviravo neketinąs savo parašu patvirtinti ir Birutės parko rekonstrukcijos, jeigu nebus atsižvelgta į jo pastabas.

Gatvė
Kaip su vežimėliu įveikti tokį šaligatvio apvadą Vytauto ir Bangų gatvių sankirtoje? Ligitos Sinušienės nuotr.

„Pavyzdžiui, nėra nė vieno suoliuko su atramomis, kad žmogus galėtų atsisėsti ar laikydamasis nuo suoliuko vėl persėsti į vežimėlį. Parke tokių suoliukų turėtų būti apie 20 proc. , - aiškino projektų vadovas. – Nesutikau duoti leidimo uždengti stogą prie Gintaro muziejaus įrengtam tualetui, nors man buvo tvirtinama, kad čia viskas pritaikyta neįgaliesiems. Tačiau apie kokį pritaikymą kalbama, jei durys – 70-ies centimetrų? Tokių objektų aš niekada nepatvirtinsiu. Pernai buvo įrengtas specialus privažiavimo takas neįgaliesiems prie jūros ties Dariaus ir Girėno g. , bet audra jį išvertė, išgriovė suoliukus, specialią persirengimo kabiną. Nežinau, ar jau viskas atstatyta, nors buvo žadama tai sutvarkyti iki sezono pradžios.“

Paprašytas įvertinti kurorto tualetus, D. Kaubrys dalijasi pastebėjimais: „Visoje J. Basanavičiaus g. nėra nė vieno neįgaliesiems pritaikyto  tualeto. Ir neseniai vienas restoranas rengė lauko terasą, bet projekto nepatvirtinau tol, kol nepritaikė sanitarinių mazgų. Manau, jis dabar toks vienintelis šioje gatvėje“.

Reikalingi tik dėl valstybės dotacijų?

Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis,  portalo paprašytas įvertinti didžiausio šalies kurorto pritaikymą neįgaliesiems, atsakė: „Kažkas prie tilto, mačiau, padaryta. Tačiau turime savo patalpas Šventojoje, bet važiuojame į Monciškes, nes Šventojoje privažiuoti iki jūros neįmanoma – visi takai užpustomi“.

Z. Jančauskis sakė šiemet dar nebuvęs Palangoje, bet ne kartą yra pravažiavęs visą promenadą ir tiltą. „Aišku, sunkiau yra tai, kad kažkodėl J. Basanavičiaus g. lauko kavinukės yra su paaukštintomis terasomis. Nesuprantu, kodėl. Ir laiptelis arba du – dar būtinai. Žinoma, jeigu turi drąsos, gali paprašyti, kad kas pagelbėtų,  bet ne visi moka vežimėlį laiptais užvežti“.

Kalbėdamas apie tualetus pajūryje, Neįgaliųjų draugijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad jiems pritaikytų bemaž niekur nėra, net ir Monciškėse.

„Bent jau pernai prie tako stovėdavo biotualetas, į kurį, aišku, neįmanoma patekti su vežimėliu. Tie, kurie čia atvyksta su nakvyne, gali nuvažiuoti į savo namelius, o aš, pavyzdžiui, juk  nevažiuosiu dviejų kilometrų į Šventąją dėl tualeto, - pastebėjimais dalijasi portalo pašnekovas. – Skaudu, kad mes, neįgalieji, reikalingi tik dėl pelno, kai darbdaviai už įdarbintą neįgalų darbuotojų gauna valstybės dotacijas ir nori jų dar didesnių. O mes neturime galimybės ne tik deramai pailsėti, susiremontuoti savo griūvančių statinių, bet ir surengti vaikams stovyklas. Pernai gavome pasiūlymą Giruliuose, kur iki jūros smėliu – kilometras, tualetai bendri“.