Data: 2020.07.10 12:36
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Dažniausiai vartojamų vaistų įtaka vyresnio amžiaus žmonių kognityvinėms funkcijoms

vlmedicina.lt | 2014-01-29 00:01:51

Alzheimerio ligos žurnale paskelbti įdomaus tyrimo rezultatai. Mokslininkai beveik 6 metus stebėjo vyresnio amžiaus pacientų kohortą (beveik 4500 ligonių) ir vertino jų vartojamų vaistų įtaką kognityvinėms funkcijoms. Tiriamųjų smegenų funkcija vidutiniškai kartą per metus buvo vertinama psichometriniais testais.

Vaistai
© Fotolia.com

Vieni vaistai gerina, kiti blogina funkciją

Pasirodė, kad naproksenas susijęs su kognityvinių funkcijų pagerėjimu, ibuprofenas tokio poveikio neturėjo. Kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo nustatyta padidėjusi inkstų funkcijos sutrikimo rizika ir padidėjusi rizika išsivystyti širdies nepakankamumui.

Nustatyta, kad sertralinas pagerina kognityvines funkcijas, tačiau jį vartojant labai dažnai nustatyta hiponatremija ir beveik tris kartus padidėjo griuvimo rizika, ypač slaugos namų pacientams. Oksibutininas parodė neigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms, padidėjusią riziką išsivystyti delyrui.

Furosemidas taip pat pablogino smegenų funkcijas, ši įtaka liko ir statistiškai atmetus visus kitus rizikos faktorius šioje pacientų grupėje. Mokslininkų nuomone, tai gali būti susiję su hipokalemija, kadangi nustatyta, kad kalio turintys papildai ir preparatai pagerino kognityvines funkcijas.

Reikia detalesnių tyrimų

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos Neurologijos skyriaus gydytojas Aleksandras Vilionskis sako, kad oksibutininas vartojamas Lietuvoje ir skiriamas šlapinimosi sutrikimams gydyti.

„Furosemidas taip pat vartojamas Lietuvoje, tačiau tai, ko gero, nėra populiariausias diuretikas. Jis dažniau skiriamas ligoniams esant ūminei situacijai, kai siekiama greito efekto. Nors tyrimai rodo, kad hipokalemija turi įtakos pažintinėms funkcijoms, tačiau tyrime nėra įrodyta, kad vaistas blogina pažintines funkcijas būtent dėl sukeliamos hipokalemijos. Todėl, manyčiau, šiuo metu nėra pagrindo primygtinai keisti furosemidą kitu vaistu, kaip ir profilaktiškai skirti kalio preparatus“, - sako medikas.

Vertinant naprokseno teigiamą poveikį pažintinėms funkcijoms tyrime keliama versija, kad galimai efektyvus skausmo mažinimas gali būti viena iš priežasčių.

„Kitaip tariant, tai ne naprokseno poveikis, o skausmo mažinimo efektas. Tačiau tam reikia papildomų tyrimų“, - atkreipia dėmesį A. Vilionskis.

Pasak mediko, šis tyrimas yra stebimasis, duomenys surinkti iš registrų. „Tam tikri rodikliai nėra kontroliuojami arba neįtraukti į analizę. Todėl vertinant vaistų poveikį pažintinėms funkcijoms negali būti sudarytas visiškai teisingas modelis. Tačiau tyrime gauti duomenys verčia kritiškiau pažiūrėti į tam tikrus vaistus bei galimai papildomai atlikti detalesnius tyrimus, siekiant įvertinti jų poveikį pažintinėms funkcijoms“, - tyrimą vertino neurologas.

Jis pabrėžė, kad kiekvienas vaistas turi būti skirtas individualiai, atsižvelgiant į vaisto indikacijas, kontraindikacijas, galimus šalutinius poveikius ir juos aptariant su ligoniu.

„Skiriant vaistą reikia sekti tam tikrus rodiklius ir, esant reikalui, adekvačiai koreguoti gydymą“, - pabrėžė medikas.

Šaltinis

Exploration of 100 Commonly Used Drugs and Supplements on Cognition in Older Adults

Alzheimers Dement 2013 Nov 01;9(6)724-732, KR Obermann, JC Morris, CM Roe