Data: 2020.08.11 07:42
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Lietuvos slaugytoją nuo valytojos skiria tik 97 litai?

Ligita Sinušienė | 2013-05-14 00:01:20

Jei sveikatos priežiūros sistemą būtų galima įvardinti kaip mūšį, tai šių eilučių autorė tikriausiai neapsiriktų slaugytojus pavadinusi pėstininkais karščiausioje fronto linijoje. Būtent šios profesijos atstovai nuolat kovoja su sistemos ir gydytojų primetamomis etiketėmis – esą jos esančios tik pastarųjų padėjėjos ir mažiausiai reikalingos sveikatos priežiūroje, kurių skaičių galima drąsiai mažinti pristigus lėšų. Net ir sveikatos apsaugos ministras šios profesijos atstoves, kurių 98 proc. sudaro moterys, nesivaržydamas vadina globėjiškai „seselėmis“.

Nijolės Saulienės pranešimas apie slaugytojų "įgalinimą" iššaukė emocingas diskusijas. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Šeimininkus“ gydytojus vertina kritiškiau nei pacientai

Konfliktą su gydytojais, pacientais ir net su kolegomis esant liudijo ir praėjusį penktadienį Klaipėdos slaugytojų profesinės šventės proga surengtoje konferencijoje skambėję pranešimai ir pašnekesiai prie kavos puodelio. Nebylus nesutarimas su gydytojais slypėjo net ir pranešėjų pateiktose tyrimų išvadose.

Vaida Lebedeva
Vaidos Lebedevos atlikto tyrimo duomenimis, slaugytojos kritiškiau nei pacientai vertina gydytojų bendravimą su ligoniais. Algirdo Kubaičio nuotr.

Pavyzdžiui, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Klaipėdos skyriaus vadovės Vaidos Lebedevos pateikti vienos analizės, tyrusios psichiatrinių įstaigų darbuotojų darbą, duomenys atskleidė, kad pacientai yra dukart geresnės nuomonės apie gydytojus nei slaugytojai. Ir kuo didesnį darbo stažą turi slaugytojai, tuo prasčiau vertina gydytojų gebėjimą pacientams paaiškinti apie ligą ir gydymą, jo poveikį organizmui bei pašalinius reiškinius. Apskritai kas antras pacientas ir tik kas trečia slaugytoja gydytojų darbą vertina labai gerai.

Pranešėja pabrėžė, kad slaugytojai nevertino gydymo proceso, tik gydytojų bendravimą su pacientais, jų reagavimą į ligonių skundus ir pan.

Konferencijos metu ne kartą nuskambėjo ir nusiskundimas, kad gydytojai slaugytojas vis dar laiko „tarnaitėmis“. Tačiau kodėl pačios slaugytojos šių darbą vertina prasčiau - ar tai atsakas į gydytojų požiūrį - analizuota nebuvo. Apibendrindama tyrimo išvadas V. Lebedeva atkreipė dėmesį, kad toks vertinimas gali daryti įtakos nelygiam darbo pasidalijimui ar nesusikalbėjimui su gydytojais, kai slaugytoja su pacientu išbūna 24 valandas per parą, o gydytojai - tik atskirais momentais dienos eigoje.

Vis dėlto slaugytojos, pasirodo, kritiškesnės ir savo pačių atžvilgiu, savo atliekamą darbą vertinančios prasčiau nei jį vertina pacientai.

Juk ne dėl moralinio pasitenkinimo...

Ona Mitalienė atsargiai vertina siekius slaugytojoms priskirti daugiau funkcijų. Algirdo Kubaičio nuotr.

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Ona Mitalienė, turinti 53-ejų metų darbo stažą šioje srityje, apie slaugą kalbėjo magiškais palyginimais, bet negailėjo ir konkrečių patarimų. „Slaugytoja turi taip bendrauti su pacientu ir jo artimaisiais, kad šie pacientui skirtą cepelinų porciją iš dėkingumo atiduotų jai, – kalbėjo konferencijos viešnia, bet netrukus pridūrė, kad realybė, deja, kitokia. – Bet kai vos spėdama veži pacientą į procedūrinę, o jis įsikibęs į sijoną klausia: „Kur mane veži?“, tik atsakai: „Dabar vežu, neturiu kada kalbėti“.

Todėl O. Mitalienė karštai ir sureagavo į Klaipėdos universiteto magistrantės Nijolės Saulienės pristatytą slaugytojų „įgalinimo“ (daugiau galių suteikimo, didesnės kompetencijos įgijimo): „Kodėl slaugytojos nori daugiau funkcijų? Ar tik dėl moralinio pasitenkinimo, kad galėtų pasakyti: „Aš galiu“? Juk už papildomą darbą nėra sumokama“.

KUL vadovo pavaduotoja pabrėžė, kad reikia realybei žvelgti tiesiai į akis ir suvokti, kad vis mažinant sveikatos priežiūros sistemos finansavimą slaugytojams už papildomai atliekamas funkcijas niekas papildomai nemok“. „Kažkas yra pasakęs: „Tik kvailys nori daugiau atsakomybės“, - su šypsniu kalbėjo viešnia.

O. Mitalienei pritarė ir Šiaulių respublikinės ligoninės Psichiatrijos filialo slaugytojas Romaldas Vainauskas: „Mums tik bandoma primesti daugiau funkcijų, tokiu būdu siekiant sutaupyti etatų sąskaita. O dar esantys Lietuvoje slaugytojai ketina išvažiuoti, tad jų ir taip trūksta, ir sumažės dar labiau. Taigi darbo likusiems tikrai netrūks“.

Reikalingas apmokėjimas

Po renginio „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinta V. Lebedeva irgi paaiškino pritarianti kolegų mintims: „Mes suprantame, kad dalį gydytojų darbo galima perleisti slaugytojoms. Pavyzdžiui, atlikti echoskopiją. O gydytojas ją tik aprašytų. Tačiau, be abejo, mes norime ir atitinkamo apmokėjimo už atliekamą darbą“.

Vienai magistrantei pristačius apie pusės šimto slaugos mokslus studijuojančių studentų teigiamą požiūrį į būsimą savo profesiją ir net 90 proc. jų planus dirbti pagal įgytą diplomą, tai toli gražu įtikino ne visus klausytojus. Mat pranešėja, pasirodo, nesidomėjusi, ar būsimieji slaugytojai ketina dirbti Lietuvoje.

Neturi laiko net atsakyti į klausimus

„Vakarų Lietuvos medicinos“ užkalbinta Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) slaugytoja Inga Tubutienė sakė ne iš vieno girdėjusi, jog daugelis ketina arba vykti svetur, arba yra tokių, kurie studijuoja vien tik dėl diplomo.

Tačiau, kaip atskleidė pašnekovė, nėra itin nuoširdaus bendravimo ir tarp esamų slaugos kolegų. „Konferencijos metu pateikta nemažai statistikos, bet mane stebina, kad tiek daug slaugytojų atsakė į klausimus (po 200. – Autorės pastaba), nes aš susidūriau su tuo, kad labai nenori atsakinėti. Kai man reikėjo, turėjau vos ne su dovanėlėmis eiti, kad tik užpildytų anketas, - kalbėjo I. Tubutienė. – Tik savo ligoninėje rūpesčių neturėjau. Pastebėjau, kad jei slaugos administratorės pačios yra neseniai baigusios studijas, kaip yra ir KJL, jos dar ir skatina užpildyti anketas. O tos, kurios neturi išsilavinimo, manau, gal ir pavydi. Nes netgi atsirado tokių, kurios pasižiūrėjusios į anketą pasipiktino, kodėl yra pateiktas atviras klausimas – slaugytojos turės papildomai dirbti, atsakydamos į jį. Nors gal kitose didžiosiose ligoninėse slaugytojos iš tiesų turi per daug darbo ir visai nespėja, o mūsų ligoninė mažesnė. Ir vis dėlto skaudu, kad palikdavau skyriuje, pavyzdžiui, 20 anketų, bet užpildytų būdavo tik penkios. Kokybiškai atlikti tyrimą labai sunku“.

Algos palyginimas

Slaugytojų vertinimą Lietuvoje puikiai iliustruoja Klaipėdos priklausomybės ligų centro vienos darbuotojos šventinę dieną pateikti skaičiai: šiame centre slaugytoja „popieriuje“ uždirba 1097 litus, valytoja – 1000 litų.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt