Ajurveda: gamtos ciklai veikia ir sveikatą

Ką apie sveikatos stiprinimą ir fizinio kūno priežiūrą ankstyvą pavasarį kalba ajurveda, vienas seniausių mokslų apie gyvenimą ir sveikatą? Apie tai papasakojo Rytų medicinos žinovė, Klaipėdos universiteto Ir Holistinės terapijos mokyklos dėstytoja dr. Aleta Chomičenkienė.

Reklama

Ajurvedos mokymas vis dar aktualus

Pagrindinis dalykas, kuriuo remiasi ajurveda, – mokymas apie žmonių fizinės konstitucijos tipus došas. Tie, kurie domisi ajurveda, puikiai žino, jog yra trys došos: vata (vėjas, tai, kas juda), pita (tulžis, tai, kas virškina) ir kapha (gleivės). Pagal tai žmonės skirstomi į tris tipus: vėjo, ugnies ir gleivių (žemės). Došos sukelia sutrikimus savo pagrindinėse lokalizacijos vietose tik tuomet, kai sutrinka jų pusiausvyra.

Paklausta, ar ajurvedos mokymas apie došas aktualus šiuolaikiniam Vakarų žmogui, dėstytoja neabejoja: taip, nes šios žinios padeda pažinti savo kūną, emocijų, proto prigimtį, jų sutrikimo požymius ir į juos deramai reaguoti.

Be to, turime atpažinti gamtoje vykstančius procesus, kadangi mūsų kūne it veidrodyje vyksta analogiški procesai. Pažindami, kas vyksta, suprasime, ką stiprinti, nes kiekvienu metų laiku yra tam tikrų problemų rizika, - pasakoja A. Chomičenkienė.

Ypatingas dėmesys - dukart per metus

Ajurveda daug dėmesio skiria fizinio kūno, organų, emocijų sveikatai. Žmogus, siekiantis išvengti didelių sveikatos problemų, du kartus per metus turėtų padirbėti su savo kūno resursais: vasaros pabaigoje ir ankstyvą pavasarį.

„Pavasaris skirtingiems žmonių tipams skirtingai sudėtingas. Vieniems jis lengvesnis, kitiems sunkesnis. Ankstyvą pavasarį suaktyvėja kūno gleivės – ypač apkūniems žmonėms, - nes kaip gamtoje syvai juda medžiuose, taip jie juda ir žmoguje. Per žiemą kūne sukaupti toksinai nori išeiti į paviršių. Tai rodo slogos, kosuliai, bronchitai, apatija, mieguistumas. Ugnies tipo žmonės didelių problemų nejaučia, jei jų virškinimo ugnis yra stipri. O lėti, šaltų galūnių žmonės jaučia nerimą, galvos svaigimą, depresyvumą“, - pasakoja dėstytoja.

Pavasarį suaktyvėja kepenų ir tulžies pūslės sistema, kuri atsakinga už judėjimą, atsibudimą po nakties, ir storosios žarnos meridianas, kurio paskirtis – apsivalyti po žiemos.

„Kai kūnas švarus, pavasarį pasitinkame linksmai, džiugiai, galime keliauti, esame gyvybingi, smalsūs. Jei kūnas nepasiruošęs pavasariui, suserga. Tai irgi tam tikra perėjimo į pavasarį forma. Tuomet kūnas pats susitvarko, tik mes neturim jam trukdyti“, - aiškina A. Chomičenkienė.

Stiprinti inkstų meridianą

„Žvelgiant iš ajurvedos požiūrio, žiemą dėl saulės stokos ir mažo judrumo kūne susikaupia daug tamsos, ir pavasarį nebemokame tos tamsos akumuliuoti į pozityvą. Antra, dėl tingesnio gyvenimo būdo nusilpsta virškinimo sistema, susikaupia daug toksinų, o toksinai veikia ir emocijas. Kita vertus, žiema – inkstų ir šlapimo pūslės kanalų aktyvumo laikas. Inkstų kanale gyvena paveldima protėvių energija, kurią tėvai duoda pastojimo metu. Mano praktika rodo, jog 80 proc. žmonių turi silpnus inkstų kanalus, lemiančius ir kaulų problemas, ir baimes, ir šaltį kūne. Dėl to sistema, kuri žiemą turi tapti lydere, pakrauti kitas sistemas, nesugeba susidoroti su savo darbu, ir išeidamas iš žiemos, šalčio būsenos, žmogus nesukaupia optimizmo, pozityvumo. Jei ta sistema silpna, jai pačiai reikia dėmesio, ir žmogus pavasarį pasitinka susilpnėjęs“, - pasakoja A. Chomičenkienė.

Ji pataria šį meridianą stiprinti geru poilsiu, giliu miegu, gebėjimu atsipalaiduoti, daugiau vartoti jūros produktų, pasilepinti procedūromis su druska – vonia, kojų vonelėmis, kūno apsitrynimais su druskos tirpalu.

Keisti mitybą

Norint pavasarį išvengti varginančių ligų simptomų, ajurveda pataria valytis kūną. Ir nebūtinai pavasarį – geriausia tai pradėti daryti vasario mėnesį, kol dar žmogus neserga.

A.Chomičenkienė pasakoja, jog sunkus, riebus maistas, kurio daugiau valgome žiemą,- riebi mėsa, riebūs pieno produktai, jogurtai, sūriai, ledai, šokoladas, bananai, ryžiai, makaronai, mielinė duona, pyragaičiai, - suaktyvina kūno gleives.

Todėl maistą, skatinantį gleivių atsiradimą, pavasarį reikia riboti, o daugiau vartoti prieskonių, aštraus ir kartaus skonio prieskoninių žolių, kaip imbieras, kalendra, kuminas, mėta.

Pereinamuoju laikotarpiu tinka daržovių sriubos, palankus maistas: kiaušiniai, svarainiai, kinrožės, saldymedis, kiaulpienės, krienai, garstyčios, baltieji ridikai, rauginti kopūstai, rūgštynių sriuba, kepenys, vištiena, grikiai, varškė su žalumynais, gervuogės, rugiagėlių arbata, žuvies sultinys, spanguolės, bruknės, dilgėlių lapelių arbata.

Antra, būtina prižiūrėti žarnyną. Ajurveda pataria jį kartą per savaitę išvalyti procedūromis su ricinos aliejumi ar druskos tirpalu. Taip pat svarbu gerti virinto šilto vandens, ypač apkūniems žmonėms.

Plonąjį žarnyną išvalyti galima dviem valgomaisiais šaukštais ricinos aliejaus ir stikline natūralių greipfrutų sulčių. Pirma geriame aliejų, užgeriame sultimis. Šią procedūrą galima pakartoti 3-5 kartus. Po procedūros likti namuose.

Drėkinti kūną, raminti nervų sistemą

Liesiems žmonėms, kurie linkę nerimauti dėl kūno išsausėjimo, daug kalbėti, skubėti, sėdėti prie kompiuterio, pasakoja A. Chomičenkienė, ajurveda pataria drėkinti kūną. Drėkinimas atliekamas per mitybą ir kūno priežiūrą. Ryte prieš valgį išgerkime daugiau gleives gaminančių sėklyčių - gysločių, ispaninio šalavijo, linų užpilo. Sėklos užplikomos ir šiltos geriamos su lydytu arba paprastu sviestu.

Kitas sausos odos drėkinimo būdas – visą kūną prieš dušą arba po jo išsitrinti šiltu sezamo aliejumi. Išsimaudžius nenusišluostyti. Aliejus, prasiskverbdamas į vidų, po truputį banguojančiais judesiais išplauna iš žarnyno toksinus.

Gleivių tipo – apkūniems, šaltų galūnių - žmonėms patariama lankytis karštoje pirtyje.

Jei kankina nemiga, jaudulys, reikėtų raminančio gleivinio maisto: riebių košių su sviestu.

Vakare liesiems žmonėms nervų sistemai apraminti gerai paklausyti ramios muzikos, bangų ošimo, delfinų skleidžiamų garsų, išgerti melisos, apynių, gudobelės ar kitų raminančių žolelių arbatos.

Ugnies tipo žmonėms, turintiems stiprią savireguliacijos sistemą, renkantis jiems tinkamas priemones, dera atsižvelgti į besireiškiančius simptomus.

Kaip pagerinti virškinimą, tulžies pūslės veiklą

Žarnyne besikaupiančios dujos, pilvo pūtimas, blogas burnos kvapas rodo virškinimo sistemos išsibalansavimą. Sureguliuoti virškinimą galima žolelėmis.

Gleivių tipo žmogui tiks šildančios arbatos: čiobrelių, imbierų, cinamono. Vėjo tipo žmogui – raminančios: pankolio, mėtų, ramunėlių, kurios turi specifinį poveikį daugiau emocijoms negu žarnynui. Šiam tipui labai svarbu drėkinti kūną aliejumi, rytais daugiau valgyti sviesto arba, jei organizmas toleruoja, išgerti šaukštelį alyvuogių aliejaus tuščiu skrandžiu.

Virškinimas gali sutrikti dėl nenormalaus tulžies išmetimo. Kaip pagerinti šį procesą? „Reikia ištrinti garstyčių aliejumi saulės rezginį, jei spaudžia po dešiniuoju diafragmos lanku - uždėti nakčiai šiltą pūslę ir gerti tulžies nutekėjimą gerinančias arbatas, pvz., mėtų, valgyti bananų“, - moko Rytų medicinos žinovė.

Tulžies pūslės veiklą, anot jos, skatina ir sviestas, aliejai, karčioji druska, obuolių sultys. Svarbu kiekvienam atsirinkti, kas jam tinka. Labai gerai pavaikščioti saulėje, papraktikuoti jogos pratimus - ypač žuvies, valtelės pozas.

Jei užpuolė kosulys

Jei ankstyvą pavasarį užpuolė kosulys ar sloga, A. Chomičenkienė primena ajurvedinės arbatos receptą: dvi dalys imbiero, trys – cinamono, žiupsnelis kardamono. Užpilame šiuos prieskonius verdančiu vandeniu, laikome 10-15 min. ir geriame su medumi keliskart per dieną.

Jei žmogus labai sloguoja, galima pakvėpuoti imbiero ir eukalipto nuoviru: vieną arbatinį šaukštelį imbiero ar eukalipto užpilame puse litro verdančio vandens ir keletą minučių pakvėpuojame.

Nuo kosulio taip pat padeda baziliko lapų nuoviras, vitaminas C.

Kad neišdžiūtų nosies gleivinė, nakčiai į nosį galima įsilašinti aliejaus ar lydyto sviesto.