Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Žuvis gali būti ne tik skani, bet ir pavojinga

2012-03-05 12:35:22

Žuvis – vienas vertingiausių maisto produktų. Žuvies baltymus lengvai pasisavina žmogaus organizmas. Niekas neabejoja ir naudingu žuvų taukų poveikiu. Tačiau,  teigia Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Zigmantas Lekavičius, maistui tinka tik sveika ir tinkamai paruošta žuvis.

 Nauda žmogaus organizmui

Redakcijos archyvo nuotr.

Žuvyse yra vertingų riebalų – omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Pats organizmas jų negamina, todėl svarbu gauti su maistu. Jos yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai – skatina augimą, gerina atmintį, protinę veiklą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, aterosklerozės atsiradimo riziką. Priešvėžinių vaistų gamyboje naudojami ryklių riebalai ir kitos ryklio dalys - pelekai, kepenys.

Žuvyse yra ir vitaminų – A, D, PP, C, E, B, mineralinių medžiagų – jodo, kalcio, geležies, magnio, fosforo bei kitų mikro ir makro elementų.

Perkant žuvį svarbiausia žiūrėti, kad ji būtų šviežia – standi, žvynai prigludę, žiaunos raudonos spalvos, akys skaidrios. Šviežia žuvis vandenyje skęsta. Nešviežia žuvis – glebi, žvynai pasišiaušę, akys blausios, o panardinta į vandenį kyla į viršų.

„Nereikėtų pirkti žuvies, nors ji ir gyva, su apkramtytais pelekais, uodega ar su žaizdomis“,- perspėjo Z.Lekavičius. Sveikiausia - valgyti šviežią žuvį. Vytintos, džiovintos ar rūkytos žuvys nebėra tokios vertingos kaip šviežios.

Kokybė - nuo gyvenimo sąlygų

Pašnekovo nuomone, šiandien kalbėti apie idealiai geras žuvis sunku, nes ne visi vandens baseinai yra vienodai švarūs. O kai kurių žuvų – karpio, ungurio, lyno - kraujyje ir natūraliai yra nuodingų medžiagų. Todėl esą nuo seno žvejai šias žuvis gerai išvalo, pašalindami pagrindines kraujagysles, esančias prie stuburo.

Tačiau šiandien žuvys tiek upėse, tiek ežeruose ar jūrose yra paveiktos parazitų, chemine tarša.

Teršalai, patekę į jūrą, niekur nedingsta, toksinai veikia planktoną, kuris sudaro vieną iš mitybos grandžių.

„Plėšriosios žuvys sukaupia daugiau sunkiųjų metalų ir kitų toksinų, kadangi jos yra mitybinės grandies viršuje. Kenksmingos medžiagos labiausiai kaupiasi žuvų kauluose, pelekuose, žiaunose, kepenyse, galvoje“, –sakė Z. Lekavičius. Žuvų užterštumas priklauso ir nuo sezoniškumo bei žuvų buvimo vietos, nes žuvys migruoja. Žuvų skonis gali skirtis prieš nerštą ir po jo.

„Kad vartotoją pasiektų tinkama žuvis, yra vykdoma nuolatinė stebėsenos programa, paremta laboratorine kontrole“, - patvirtino Z.Lekavičius.

Tvenkiniuose, kur auginama daug žuvų, kad jos nesirgtų, naudojami antibiotikai. Prieš realizuojant tokių tvenkinių žuvis, jos yra ištiriamos ir tik po to tiekiamos vartotojui.

Šiuo metu į Lietuvą žuvys atkeliauja iš Norvegijos, Olandijos, Argentinos, Ispanijos, Vietnamo, Kinijos. Įvežama žuvis tikrinama pagal Europos Sąjungos keliamus reikalavimus.

Puola ligos, parazitai

Dabar – stintų metas. Jas valant dažnai aptikama oro pūslė su kirmėlėmis.

„Tai - simbiotinės kirmėlės, kurios gyvena kartu su žuvimi. Jos žmogui nepavojingos ir lengvai pasišalina su oro pūsle, - teigė veterinarijos gydytojas. - Tačiau yra ir tikrų žuvų parazitų. Lietuvoje galima aptikti karpinių žuvų, turinčių kaspinuočių lervų. Jomis dažniausiai užsikrečia kuojos, karšiai, plakiai. Lervos gyvena viduriuose. Tokias žuvis tinkamai apdorojus galima naudoti maistui.

Kai kurios žuvys – vėgėlės, karšiai, kuojos, lydekos - gali sirgti žuvų maru – atsiranda poodinės kraujosrūvos ant krūtinės ir snukio. Valgant tokią netinkamai termiškai apdorotą žuvį galima apsinuodyti“.

Kartais karpiams ar lynams prie galvos prisisiurbia daug plonų žuvinių dėlių. Žuvys, užsikrėtusios šiais parazitais, trinasi į nendres, valtis, šokinėja iš vandens. Kai dėlės nukrenta, tose vietose atsiranda kraujuojančios žaizdelės, o tai - puiki galimybė įsiveisti žalingoms bakterijoms ar grybeliui.

Žuvis gali pažeisti ir apie 1 cm ilgio parazituojantis vėžiukas, kuris įsiskverbia į žuvies kūną. Vėžiukas sukelia ligą – lerneozę.

Tvenkiniuose, kur mažas vandens judėjimas, žuvis gali užpulti ir kitas kelių milimetrų dydžio žalsvas vėžiukas, parazitas, kuris maitinasi krauju ir sukelia ligą - arguliozę.

Aldona Karečkaitė

pajurionaujienos.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Mityba, žuvis
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų