Žolinės išvakarėse - nerimas(5)
Praėjusią savaitę žinomos žolininkės, ūkininkės-provizorės Jadvygos Balvočiūtės ekologiniame ūkyje plevėsavo šviesiai žalios skarelės. Čia, Gyvolių kaime, šeimininkavo įvairaus amžiaus žolininkai iš visos Lietuvos – dalijosi patirtimi, rinko vaistažoles, talkininkavo ūkyje. Vyko tradicinis Žaliosios sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ sambūris. Tačiau ne visi sambūrio dalyviai buvo tokie linksmi, kaip anksčiau. Šalies žolininkai nerimauja: jei Lietuva paklus Europos Sąjungos tvarkai – žolinių preparatų reglamentams – daugelio įprastų vaistažolių legaliuose vaistažolių mišiniuose kitąmet neliks.
Gali tekti eiti į pogrindį
Ūkininkė-provizorė J. Balvočiūtė neatmeta minties, kad Lietuvos vaistažolių rinkėjams ir vaistinių augalų mišinių kūrėjams gali tekti eiti į pogrindį. Tiesa, vyresniosios kartos vaistažolininkams tokia būsena – jokia naujiena. Taip dirbta ir sovietmečiu.
Ar žolininkė nemano, kad iš ES ateinantys reglamentai iš tiesų yra ne kas kita, kaip visagalių farmacininkų bandymas prislopinti savo konkurentus žolininkus?
„Negaliu tiek įsigilinti, kad suprasčiau, kaip viskas vyksta. Įstatymais Europos vaistininkai nori apsaugoti žmogų – tuo viskas grindžiama. Žmogų reikia apsaugoti, kad jam nebūtų siūloma nuodingų medžiagų. Tačiau kiekviena tauta turi savo ypatumus. Nuo seno pažįstame ajerą. Ar esate girdėjusi, kad kas nors būtų išprotėjęs ir to priežastis būtų buvęs ajeras?“ – sakė J. Balvočiūtė.
Laikantis ES įstatymų, kai kurių įprastų žolinių preparatų nebebus galima vartoti mišiniams ir jų deklaruoti. Viso pasaulio augalų, kuriuos vartoti vaistams draudžiama, sąrašą yra sudariusi Europos Komisija. Į šį sąrašą papuola nemažai Lietuvos žolininkams žinomų, renkamų ir mišiniuose vartojamų augalų. Vienas tokių, pavyzdžiui, yra daugeliui žmonių žinomas balinis ajeras.
Paklusdami labai apsiribosime
Sąraše, anot žolininkės, yra ir labai stipriai veikiančių preparatų, o yra ir tokių, kurie Europos Sąjungos reglamente nėra patvirtinti kaip vaistas. „Tokių augalų, kurie nėra patvirtinti kaip vaistai, į mišinius dėti negalėtume, o kad būtų patvirtintas kuris nors augalas kaip vaistas, reikėtų ne mažiau kaip 10 tūkstančių litų. Reikia rašyti straipsnius, atlikti klinikinius tyrimus“, – aiškino J. Balvočiūtė.
Netgi naudoti vaistiniuose mišiniuose valerijoną žolininkams gali būti ne taip jau paprasta. Ypač jei valerijono preparatų kokybė bus nustatoma, įvertinus izovalerijoninės rūgšties kiekį. Provizorė-farmakognostė J. Balvočiūtė tuo tarpu teigia, kad valerijono preparatuose yra ir kitų naudingų veikliųjų medžiagų, ir jų poveikis gali būti dargi svarbesnis nei izovalerijoninės rūgšties. „Galbūt tą kokybę reikia nustatyti visai pagal kitus rodiklius? Kaskart atrandama vis naujų medžiagų“, – sakė žolininkė.
Anot J. Balvočiūtės, laikydamiesi ES siūlomų taisyklių, labai save apribosime. Kaip įvesti tvarką žolininkystės praktikoje, būdų galėtume atrasti ir patys – tokia jos nuomonė.
Nėra kam kovoti
„Kaip bus, priklausys nuo to, kaip mes norėsime. Jei nenorėsime įrodinėti arba pasiginčyti su Briuseliu, tai gyvensime kitaip. Bet, man atrodo, nereikia bijoti su jais nesutikti, tik ar pas mus bus kam kovoti, kai mūsų bėra tik du milijonai?“ – svarstė žolininkė. Ūkininkei-provizorei pavyzdys – šalys, kurios ne visais klausimais sutinka ir vadovaujasi savo tvarka, pavyzdžiui, Čekija.
„Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai galėtų pasikviesti farmacininkus, kurių gydytojai paprastai nemėgsta, tačiau gydytojai turėtų pripažinti, kad fitoterapija yra vertinga sritis. Jei ministerijoje neatsiras kas šią sritį apgins, tai ir toliau bus į fitoterapiją kreivai žiūrima – kad nelabai svarbu, yra ji ar jos nėra, nes gerai gyventi ir be jos. Jeigu fitoterapija bus pripažinta, tai bus galima kurti ir įstatymus. Dabar gi kai kurios šalys priėmė tokius įstatymus, kad nebegali dirbti, nors ir turi puikias fitoterapijos vaistininkų ir liaudies medicinos tradicijas. Įstatymus priėmė automatiškai. Taip nutinka, kai nėra kada pamąstyti, suprasti savo vertę“, – sakė J. Balvočiūtė.
Anot žolininkės, buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis buvo aktyvus profilaktinio gydymo ir fitoterapijos šalininkas, jis inicijavo šios srities įteisinimą. Jam esą rūpėjo platesnis, visapusis požiūris į gydymą. Šia kryptimi buvo pradėjusi dirbti viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė, tačiau nežinia, ar šios krypties bus laikomasi.
Palaiko Rytų mediciną
Tik labai nuoširdžiai dirbantis žmogus, anot žolininkės, čia galėtų ką nors nuveikti. Esą gaila, kad aukštai sėdintys valdžios atstovai toli nuo nuoširdžiai vaistažoles renkančių žmonių – šie vadinamosioms „galvoms“ nėra jokie draugai, todėl jiems atrodo visai patogu priimti Briuselyje paruoštus įstatymus, nesukant sau galvos.
„Viskas labai gražiai atrodys, jie atrodys protingi, viską darys pagal įstatymą, tačiau organizuoti tuos nuoširdžiai dirbančius žmones padaryti tvarką nebus kam, nes tam reikia daug darbo. Ar atsiras ministerijoje žmonių, kurie tai darys? Rytų medicina palaikoma aukščiausiu lygiu, tai palaiko Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, jokių kliūčių“, – sakė ūkininkė.
Ji irgi yra minėtų rūmų narė, tačiau dėmesio lietuviškai fitoterapijai ten pasigendanti. Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, anot jos, turbūt sukurti tam, kad nekreiptų dėmesio į šalies žolininkus ir aukščiausiu, universitetiniu lygiu į Lietuvą ateitų Rytai.
„Jų nepeikiu, tačiau ir mes kai ką reiškiame. Tačiau laimi tie, kurie energingesni. Kaip kad sako: už ko mergaitė išteka – ar už to, kuris labiau myli, ar kuris aktyviau asistuoja? Už to, kuris aktyviau asistuoja. O apie tai, kad kažkas ją myli, gali net nežinoti“, – kalbėjo žolininkė.
Konkurencijos nebijo
Pastaruoju metu žolininkų skaičius Lietuvoje gerokai išaugo. J. Balvočiūtė jų priskaičiuoja daugiau kaip 50. Vis dėlto konkurencijos Mažeikių rajone ūkininkaujanti provizorė nebijo.
„Aš už tai, kad mes vartotume labai geras žoles ir kad turėtume savo tvarką. Dabar tikrai yra kas renka, ir reikia tuo džiaugtis. Tereikia įsivesti tinkamą tvarką. Visi rinkėjai yra geri mūsų draugai, jie renka gerą žaliavą. Tereikia nustatyti tvarką, kad ši žaliava būtų tinkamai suruošiama, tinkamai padaromi mišinukai arba galėtume nusipirkti pavienių augalų preparatus. Tereikia skirti tuos, kurie gali tik rinkti, o kurie gali sudaryti receptus – šiuos reikėtų prižiūrėti. Bet ir tas, kuris prižiūri, tegul nelaiko savęs dievu – tuo, kuris viską labai gerai žino. Mums iš esmės būdinga jėgos eiti šia kryptimi stoka. Neturime specialistų, kurie tuo užsiimtų ir tam skirtų laiką, nes už tai niekas neatlygins“, – sakė žolininkė.
Kodėl Lietuvoje tiek daug žolininkų? „Ir mada, ir žmonės išpruso, ieško sveiko maisto, eina į gamtą. Kartu tai ir verslas. Tačiau žmonės ieško natūralių dalykų, ir tai yra geras ženklas. Žmonės neturėtų bijoti konkurencijos. Juk viskam yra ir pradžia, ir pabaiga. Be to, iš Lietuvos išvažiavo to amžiaus žmonės, kurie galėtų pirkti“, – aiškino J. Balvočiūtė.
Augalai tebesaugo paslaptis
Žolininko praktika – nuolatinė mokykla. J. Balvočiūtė prisipažino beveik visada galvojanti, kad kokį nors žmogui skirtą mišinį galėjo padaryti tobuliau ir kad po metų galbūt padarys tobuliau. Žoliavimo pradžioje jos receptai buvę primityvesni. Šiandien kai ką pavyksta padaryti arba geriau, arba tam tikru požiūriu gal netgi blogiau.
Nors turi vaistininkės kvalifikaciją, kiekvienas pas ją ateinantis žmogus – iššūkis. Kartais įvardijama liga, apie kurią nėra girdėjusi. Tada tenka mąstyti ir ką nors tokiam žmogui pasiūlyti. Įsiklausanti į ligos simptomatiką.
Ne vienu atveju, laikui bėgant, pakeičianti nuomonę apie kurią nors žolę. „Mes labai daug ko nesužinom, bet vėliau žinios prasiplečia, ateina žinių iš užsienio. Pavyzdžiui, sužinojome, kiek daug visko galime padaryti iš imbiero“, – prisipažino farmacininkė.
Žmonija, anot J. Balvočiūtės, žino labai nedidelę dalį informacijos, kurią ji galėtų sužinoti. Tas pats pasakytina apie augalus. Neatsitiktinai ryšio su gamta nepraradę žmonės jaučia, kad augalai tebesaugo daug paslapčių, kurių dar nesame atskleidę. Verta tokias paslaptis prisiminti. Žolinė – geras laikas apie tai pamąstyti.
Susiję straipsniai
